2014 m. lapkričio 6 d. sukako 70 metų nuo vieno iš žymiausių Lietuvos tautinio atgimimo veikėjų, aušrininko, Jono Basanavičiaus bendražygio, Lietuvos universiteto garbės daktaro, pirmojo Palangos burmistro Jono Šliūpo mirties.
Jonas Šliūpas gimė 1861 m. kovo 7 d. Rakandžiuose, Gruzdžių valsčiuje (dabartiniame Šiaulių rajone) pasiturinčių valstiečių šeimoje. Mokėsi Mintaujos (dabar Jelgavos) gimnazijoje, studijavo Maskvos, vėliau – Peterburgo universitete. Iš jo buvo pašalintas už dalyvavimą anticariniame studentų judėjime. 1883 m. vasarą Martyno Jankaus jis buvo pakviestas redaguoti „Aušrą“.
1884–1919 m. gyveno JAV, baigė Merilendo (Maryland) medicinos mokyklą. Gyvendamas JAV jis vertėsi gydytojo praktika, steigė ir redagavo lietuviškus laikraščius ir žurnalus, dalyvavo steigiant lietuviškas visuomenines organizacijas, palaikė glaudžius ryšius su Lietuva. Jonas Šliūpas dalyvavo steigiant „Apšvietos ir mokslo draugiją“ (1883 m., Tilžėje), „JAV – Lietuvos mylėtojų draugiją (1885 m.), „Lietuvių susivienijimą Amerikoje“ (1900 m.), „Lietuvių mokslo draugystę“ (1889 m.) ir kt. Ryškus jo indėlis „Aušros“ draugijos veikloje (1901-1912). Jis – aktyvus JAV lietuvių seimų dalyvis, nepriklausomos Lietuvos idėjos propaguotojas JAV politiniuose sluoksniuose.
Grįžęs į Lietuvą Jonas Šliūpas aktyviai dalyvavo, kuriant valstybės institucijas, akcines bendroves, kultūros draugijas. 1919 –1920 m. jis buvo Lietuvos atstovas Latvijoje ir Estijoje. 1921 m. buvo Lietuvos banko direktorius. 1923–1930 m. Lietuvos universitete J. Šliūpas dėstė medicinos istoriją. 1933 – 1940 metais jis buvo Palangos burmistras. Artėjant antrajai sovietų okupacijai, 1944 metais su šeima pasitraukė į Austriją.
Sūnaus Vytauto kruopščiai sukauptas Jono Šliūpo archyvas perduotas Šiaulių universiteto bibliotekai.