Daugiau jokių atominių, jokių skalūnų… visa kita – tik „vaistams“
Viktoras Jokubaitis
Žmogus nuo neatmenamų laikų stebėjo, ant ko stovi, kuo kvėpuoja, ką geria, kodėl pasaulyje yra šviesa? Tikėtina, kad pirmiausia pradėjo domėtis, kas po jo kojomis. Šios veiklos pasekmės dėl žmogaus neapdairumo sąlygojo labai sunkias pasekmes, kurios šiandien kamuoja pasaulį. Kasame, rausiame, gręžiame, siurbiame, deginame, sprogdiname, plėšome, skaldome…. išsiurbiame „jūras marias“ naftos, išpumpuojame nesuskaičiuojamus kiekius dujų, iškasame šachtas ir karjerus, sulyginame kalnus. Vieni kitus perspėjame, kad šie ištekliai senka. Todėl skverbiamės vis tolyn ir gilyn. Suprantama, kad visa tai darome, norėdami patenkinti augančius energijos poreikius. Atrodo, kad netoli nutolome nuo tų neatmenamų laikų.
Mokslo istorijos puslapiuose randame daug žinomų pavardžių, įsiamžinusių kaip atlikusių aukščiau išvardintus darbus. Tik klausimas, ar pelnytai? Kas suskaičiuos dinamito, trotilo, branduolinių ginklų aukas? Šiandien artėjame prie ribos, kuomet išbalansuosime planetos sukimąsi. Jau priėjome prie geopolitinės griūties, nes nesugebame pasidalinti eksploatuojamas teritorijas, kenčiame dėl sutrikusios klimato kaitos, oro taršos ir kitų katastrofų.
Kokia galėtų būti išeitis? Mokslas įrodė, kad mikro ir makro pasaulio egzistavimas yra pagrįstas analogiškais principais. Ar nebūtų galima augmenijos ir gyvūnijos energetikos principus pritaikyti, kuriant naują planetos energetinės sistemos strategiją, kurią galėtume įvardinti „planetos energetiniu kūnu“?
Pasvarstykime, kaip tai galėtume pasiekti. Naujų sprendimų idėja slypi tame, kad augmenija saulės šviesą fotosintezės procese paverčia biosrovėmis, o gyvi organizmai – pilni elektrinių impulsų. Atlikti eksperimentai, kurių aprašymus galima aptikti net internete, parodo, kaip įvairūs vaismedžiai ir daržovės generuoja nedideles mikrosroves, o visiems žinomas kardiogramos matavimo principas yra pagrįstas elektriniais impulsais. Tai patys paprasčiausi, optimaliai naudingai veikiantys energetiniai mechanizmai gamtoje.
Svarbiausią vaidmenį, kuriant energiją, atlieka saulė, oras ir vanduo. Ar negalėtume šias tris egzistuojančias planetoje stichijas perkelti ir į technikos lygmenį? Nors saulės, vėjo ir judančio vandens energetiniai resursai – didžiausi mūsų planetoje, nepelnytai mažai jų panaudojame. Kaip žinoma, šioje srityje žmonija jau nemažai padarė: hidroelektrinės, vandens ir vėjo malūnai, vėjo elektros jėgainės, saulės ir vėjo hibridinės jėgainės, hidroakumuliacinės jėgainės ir t. t. Tačiau jos yra išdėstytos įvairiose teritorijose, skirtinguose plotuose pagal jų energetinių resursų optimaliausią buvimo vietą. Kyla klausimas, ar nebūtų galima saulės, vėjo ir vandens energiją gaminančius įrenginius apjungti į vieną inžinerinį techninį darinį bet kurioje norimoje vienoje vietoje, norima kryptimi, norimu dydžiu?
Šiais metais Lietuvos Respublikos patentų biure užregistruotas techninis sprendimas, kuris pavadintas „Hibridinis saulės, vėjo ir vandens energetinis segmentas“, atrodo tinkamas šiai problemai spręsti. Tokius segmentus sujungę į grandinę, gautume norimo galingumo jėgainę, kuri galėtų būti vadinama kapiliarine ar arterine, o ją pritaikius komunikacijos reikmėms – energetiniu – komunikaciniu kapiliaru. Štai ir priartėjome prie jau minėtos analogijos, kaip augmenijos ir gyvūnijos kūno dalių konstrukcijas ir veikimo principus pritaikyti visiškai naujoje energetikos srityje. Energetinio – komunikacinio kapiliaro konstrukciją, veikimo principą, atsižvelgiant į susidomėjimą, bei jo energetinę ir ekologinę būtinybę, o taip pat į patentavimo aplinkybes, galima bus pateikti vėliau.
Šiuo metu Klaipėda yra ta vieta, susijusi su perkėla į Kuršių Neriją, kur pirmiausia Lietuvoje galėtų būti įrengtas toks energetinis-komunikacinis kapiliaras. Tai būtų mažo galingumo (iki 30 MW) elektros jėgainė. Didesnės galios elektros jėgainės galėtų būti įrengtos automagistralių skiriamosios juostos dalyse. Tam labai tiktų Klaipėdos – Kauno ir Kauno – Vilniaus magistralių atkarpos. Lietuva turi pakankamą mokslinį techninį ir ekonominį potencialą tokioms ir žymiai didesnės galios jėgainėms pastatyti ir įrengti, tik reikia, kad bendrai veiklai sutelktų jėgas mūsų valdžios, verslo ir mokslo institucijos. Kitas kelias, kaip šiuo metu įprasta daryti, yra patento ar licenzijų pardavimas užsienio pirkėjams.
Kad būtų aiškiau, pateikiu kai kuriuos preliminarius techninius, ekonominius ir ekologinius parametrus:
1. Vienas kilometras energetinio – komunikacinio kapiliaro, priklausomai nuo energiją generuojančio saulės, vėjo ir vandens elementų kiekio, kainuotų panašiai, kaip 1 km automagistralės įrengimas.
2. Vienas kilometras energetinio – komunikacinio kapiliaro, priklausomai nuo išdėstytų energiją generuojančią saulės, vėjo ir vandens elementų kiekio, gali sukurti iki 100 MW galios.
3. Visiškai saugus, greitas ir pigus medžiagų, gaminių, energijos, žmonių komunikavimas, naudojant šio energetinio – komunikacinio kapiliaro sukurtą elektros energiją.
4. Neturintis jokio neigiamo poveikio klimatui, minimaliai sąnaudų reikalaujantis šio energetinio – komunikacinio kapiliaro aptarnavimas ir eksploatacija.
5. Idealiai tinkantis elektromobilių eksploatavimui ir baterijų pakrovimui.
Šiuo metu mokslininkų grupė jau talkina, atlikdama tyrimus, kuriais remiantis būtų galima parengti galimybių studiją, bet jų užimtumas ir finansinės galimybės neleidžia tikėtis greitų, kaip to norėtųsi ir reikėtų, mokslinių išvadų ir rezultatų.
Koks šios publikacijos tikslas ir kodėl reikėtų skubėti?
Pasaulyje labai sparčiai judama šia – hibridinių elektrinių plėtojimo kryptimi, tad labai svarbu nepraleisti tokios unikalios progos būti tarp pirmųjų (o gal net ir pirmaisiais) ir sukurti didžiulę naudą Lietuvai. Šis išradimas yra bazinis, apie kurį būtų kuriami ir registruojami šimtai kitų išradimų, tad kūrybinio darbo užtektų šimtams mokslininkų, inžinierių, technikų ir kitų darbuotojų. Tai galėtų būti nacionalinis produktas su nuoroda: „Išrasta, suprojektuota ir pastatyta Lietuvoje“, padedantis mažinti bedarbystę, spręsti socialines problemas, sustabdyti emigraciją ir pan. Įgyvendinus šį projektą, nebebūtų reikalo „dejuoti“ dėl energetinio saugumo, ekologijos ar žūčių keliuose ir kitų galimų blogų padarinių. Todėl kviečiu turinčius idėjų, galinčius ir norinčius, kuo greičiau prisidėti prie šio projekto įgyvendinimo.
Prieš penketą metų, remdamasis šia idėja, beldžiausi į mokslo, verslo, valdžios ir žiniasklaidos duris. Kol valstybiniame patentų biure nebuvo užregistruotas techninis sprendimas, negalėjau atskleisti projekto idėjos. Kita vertus, nebuvau įsitikinęs, o gal toks įrenginys jau yra technikos pasaulyje. Gal dėl šių aplinkybių nesulaukiau tinkamo dėmesio ir paskatos. Tikiuosi, kad šiuo atveju taip nenutiks ir sprendimus dėl projekto įgyvendinimo priims tos institucijos ir jų vadovai Lietuvoje, kuriems priklauso tai daryti. O gal prie to prisidės ir susipažinusieji su šia publikacija?
Jei šios mintys ką nors sudomins, nustebins ar pradžiugins, jausiuosi laimingas, artėjant šventiniam besibaigiančių metų laikotarpiui.