Janas Karskis (1914 – 2000) – diplomatas, istorikas, teisininkas, Vašingtono Džordžtauno (Georgetown) universiteto profesorius, okupacijos metu buvęs pogrindyje veikusios Lenkijos valstybės vyriausybės emisaru. 1942 metų spalį Lenkijos emigracinės vyriausybės atstovybės pavedimu jis susitiko su žydų pogrindžio veikėjais. Šie paprašė pranešti sąjungininkams apie masinį žydų naikinimą ir paraginti gelbėti žydų tautos likučius Europoje. Karskis savanoriškai buvo slaptai įvestas į Varšuvos getą bei į Vokietijos nacių tranzito stovyklą Liublino Izbicoje netoli Belžeco. Ten jis pamatė, kaip siaubingai elgiamasi su žmonėmis, kaip jie masiškai grūdami į gyvulinius vagonus.
Tai, ką pamatė, jis asmeniškai papasakojo Anthony Edenui (Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministrui) ir JAV prezidentui Franklinui D. Rooseveltui bei kitiems svarbiems Vakarų politikams. Tačiau pasaulio galingieji nepatikėjo jo liudijimais. Felixas Frankfurteris, JAV Aukščiausiojo teismo teisėjas, taip apibūdino Janą Karskį: „Aš nesakiau, kad tas jaunuolis meluoja. Sakiau, kad negaliu patikėti tuo, ką jis kalba. Tai ne tas pats.“
1982 metais Jeruzalės Yad Vashem institutas suteikė J. Karskiui Pasaulio tautų teisuolio titulą. 1995 metais tuometinis Lenkijos prezidentas Lechas Wałęsa Janui Karskiui įteikė Baltojo erelio ordiną, o 2012 metų gegužės 29 d. JAV prezidentas Barackas Obama po mirties jį apdovanojo prezidentiniu Laisvės medaliu – aukščiausiu JAV apdovanojimu, skiriamu civiliams.
Lapkričio 13 d. Vilniuje, Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10 / 2), atidaryta paroda „Janas Karskis. Laisvės žmogus“. Šiai progai buvo skirtas ir Rzeszów Klezmer Band koncertas. Renginį organizavo Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje kartu su Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centru bei Lenkijos institutu Vilniuje.
Parengta remiantis Lenkijos
Respublikos ambasados pranešimu.