Karolina Grigaliūnė
Šiaulių universiteto Technologijos ir gamtos mokslų fakulteto Informacinių technologijų katedros docentas dr. Egidijus Paliulis spalio pradžioje grįžo iš metus trukusios stažuotės Jungtinių Valstijų Nebraskos universitete Omahoje (JAV). Pagal Baltijos ir Amerikos laisvės fondo (angl. – Baltic American Freedom Foundation) remiamą projektą išvykęs stažuotis docentas kartu su Nebraskos universiteto bioinformatikos mokslininkais pradėjo kurti biomedicininių sprendimų priėmimo sistemos prototipą. Po stažuotės sugrįžęs dr. E. Paliulis planuoja toliau tęsti mokslinio projekto plėtrą ir dalijasi savo įspūdžiais iš už Atlanto.
– Papasakokite, kur praktiškai bus pritaikomas jūsų kartu su JAV mokslininkais kuriamas biomedicininių sprendimų priėmimo sistemos prototipas?
– Su Nebraskos universiteto mokslininkais ir studentais siekėme sukurti intelektualių savybių turintį biomedicininės programinės įrangos prototipą, kuris būtų naudingas įvairioms biomedicinos institucijoms: laboratorijoms, ligoninėms, klinikoms, vaistinėms, gydymo ir medicinos mokslo centrams. Pagrindinės šios sistemos funkcijos turėtų palengvinti gydytojų darbą ir padėtų jiems atsižvelgti į svarbius pacientų tyrimo faktus. Kitaip tariant, kuriamoji sistema kaups, apdoros ir įvertins įvairius biomedicinos duomenis. Tai leis gydytojams greičiau priimti sprendimus konkrečiu paciento ligos atveju ir išvengti klaidų. Šiuo metu sistema jau sukurta lietuvių ir anglų kalbomis.
– Ką pavyko sukurti ir kokius tolesnius darbus planuojate?
– Mums pavyko atlikti pagrindinius sistemos kūrimo darbus, įgyvendinti tai, ką buvome numatę. Kas dvi savaites su kolegomis iš Nebraskos universiteto bendrausime virtualiai, analizuodami tolesnių tyrimų rezultatus. Pasiūlysime šios sistemos prototipą testuoti Šiaulių respublikinei ligoninei. Dar laukia nemažai darbų. Reikia užtikrinti sistemoje kaupiamų duomenų apsaugą, pacientų duomenų privatumą ir išspręsti kitus svarbius teisinius aspektus. Be to, dar reikia tobulinti platformoje sukurtus modelius, jau sukurtas funkcijas ir savybes. Jeigu pavyktų suburti papildomą programuotojų grupę, kuri galėtų prisidėti tobulinant sistemą, darbai vyktų kur kas sparčiau. Į šį projektą planuoju įtraukti ir Šiaulių universiteto magistrantus, kurie gal būt galėtų, dalyvaudami projekte rengti ir savo baigiamuosius darbus.
– Kaip sekėsi dirbti su amerikiečiais? Su kokiais iššūkiais susidūrėte?
– Nebraskos universiteto Kewito technologijų centre dirbau su savo srities profesionalais, iš kurių daugelis tapo gerais draugais. JAV universitete dirbantys mūsų srities mokslininkai kiekvieną savaitę susirenka ir analizuoja nuveiktus darbus. Tai įpareigojo ir mane dirbti kuo geriau, gilinti profesinę kompetenciją. JAV mokslininkai suinteresuoti aktyviai dalyvauti projektuose ir vengti per didelio dėstomų dalykų krūvio.
– Esate ne tik tyrėjas, bet ir dėstytojas. Būdamas Amerikoje matėte, kaip vyksta paskaitos ir kiti akademiniai užsiėmimai. Gal pastebėjote skirtumų?
– Nebraskos universitete plačiai taikomas probleminis mokymas. Dėstytojai paskaitų medžiagą pateikia taip, kad jų metu studentai turi patys išsiaiškinti dėstomos temos esmę. Kitaip tariant, dėstytojas neaiškina studentams visko „nuo A iki Z“, bet skatina patiems rasti problemos sprendimą. Lietuvoje toks mokymo būdas žinomas, tačiau dar nėra taip paplitęs. Dėstydamas mūsų universiteto studentams norėčiau remtis šia patirtimi.
Be to, studijų sistema Amerikoje yra kur kas lankstesnė nei Lietuvoje. Nėra tokio griežto studijų programos „stuburo“ su privalomaisiais dalykais, kaip pas mus. Studentai skatinami patys rinktis studijų modulius. Jie pasirenka tik studijų kryptį, o studijuojamus dalykus net semestro pradžioje renkasi patys. Pavyzdžiui, jeigu studentą labiau domina programavimas, suteikiama galimybė šalia privalomųjų dalykų rinktis tai, kas jam aktualu. Pas mus studentams dėstomi bendrieji studijų programos dalykai, o pasirenkamieji dalykai kartais neatitinka profesijos krypties. Manau, kad mūsų studijų sistema orientuota labiau į bendrojo išprusimo skatinimą nei specialistų rengimą.
– Kas labiausiai stebino būnant svetur? Kokių įspūdžių parsivežėte?
– Maloniai stebino tai, jog viskas Amerikoje padaryta taip, kad būtų patogu žmogui. Visi važinėja automobiliais, todėl apsipirkti, susitvarkyti bankinius reikalus, net nusipirkti vaistų galima net neišlipant iš automobilio. Supratau, kad ten sudėtinga važinėtis viešuoju transportu: atstumai – dideli, keleivio transporto maršrutų tvarkaraščiai – nepastovūs, o ir juose keliaujantys – ne patys maloniausi asmenys. Tad neilgai trukęs įsigijau automobilį.
Patyriau ir naujų dalykų, nesusijusių su mano profesija. To gal niekada nebūčiau pabandęs, jei ne ši išvyka. Dainavau Omahos lietuvių bendruomenės bažnytiniame chore ir galiu sakyti, kad man visai gerai sekėsi. Pirmiausia buvo kiek neįprasta, bet vėliau supratau, kad tai iš tiesų smagu. Taigi įspūdžiai – puikūs. Stažuotė buvo sėkminga, o ten įgyta patirtis – labai naudinga.