Alina Žilinaitė
Rasti profesionalų darbuotoją šiandien tikrai nelengva. Viena iš opiausių iki šiol egzistavusių darbo rinkos problemų – darbdavių keliami itin aukšti reikalavimai būsimiems darbuotojams ir kvalifikuotų asmenų trūkumas. Vis tik pastaraisiais metais verslininkų požiūris į darbuotojus keičiasi. Nuotolinių video mokymų organizatorius – VšĮ „Gyvenimo universitetas LT“ apklausė Lietuvos verslo atstovus. Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti verslininkų požiūrį į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą tradiciniu bei nuotoliniu būdu. Buvo apklausta 118 verslo atstovų iš gamybos, paslaugų, mažmeninės ir didmeninės prekybos įmonių.
Tyrimo rezultatai parodė, kad verslininkai yra linkę mokyti darbuotojus, o tik paskui reikalauti aukšto darbo našumo. Jei darbuotojui nepavyksta pasiekti gerų rezultatų, net 91 proc. įmonių vadovų yra linkę investuoti į jo mokymą, o ne jį atleisti. „Dar prieš dvylika metų lietuviško kapitalo įmonės praktiškai visai neinvestuodavo į mokymą, nes tai buvo laikoma pinigų švaistymu. Tuo tarpu užsienio kapitalo įmonės jau seniai suprato, kad mokymas kelia darbuotojų motyvaciją ir ugdo jų kompetenciją. Dabar situacija labai pagerėjo“ – teigia lektorius, įmonės „Ad hominem“ direktorius ir bendrasavininkis Donaldas Duškinas.
Praktika – darbo vietoje
Tik 19 proc. vadovų mano, kad išorinio mokymo metu darbuotojai įgyja praktinių žinių. Likusi dalis apklaustųjų tokį mokymąsi labiau linkę vertinti kaip teorinių žinių šaltinį bei darbuotojų motyvavimo priemonę. „Anksčiau darbuotojų, siunčiamų į mokymus motyvacija buvo gana žema. Į tai buvo žiūrima kaip į pramogą. Dabar motyvacija padidėjo, nes žmonės supranta, kad žinių ir įgūdžių, kuriuos jie įgys mokydamiesi, prireiks jau kitą dieną“ – sako Donaldas Duškinas.
VšĮ „Gyvenimo universitetas“ direktoriaus Augučio Kučinsko teigimu, Lietuvos įmonės jau įsitikino, kad efektyviausiai įgūdžiai yra lavinami, mokantis darbo vietoje, kai gautas teorines žinias darbuotojai pritaiko kasdienėje veikloje. Darbuotojai mokymą vertina kaip paskatinimą, todėl tai didina jų motyvaciją kelti kvalifikaciją.
Vadovai mokosi daugiau nei eiliniai darbuotojai
Tyrimas parodė, kad vadovaujančias pareigas užimantys darbuotojai mokymuisi skiria apie 20 proc. daugiau laiko nei kiti darbuotojai. 52 proc. darbuotojų mokymuisi skiria iki 4 dienų per metus, tuo tarpu net 60 proc. vadovų mokosi daugiau nei 5 dienas per metus. Kas ketvirtas vadovas mokymuisi skiria daugiau nei 10 dienų per metus.
Kol kas Lietuvoje retai taikoma praktika, kai darbuotojams leidžiama patiems pasirinkti, kur ir kaip mokytis. Tik 14 proc. vadovų teigia, kad jų darbuotojai mokymosi formą ir turinį pasirenka patys. 49 proc. atvejų mokymų kryptį darbuotojams parenka įmonės ar skyriaus vadovas. Maždaug trečdalyje įmonių vyrauja praktika, kai mokymosi kryptį išsirenka darbuotojas, tačiau galutinį sprendimą priima vadovas.
Darbuotojų kompetencijų kėlimo naujovė – nuotolinis mokymasis
Nors vis daugiau verslininkų yra linkę investuoti į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, tačiau didžioji jų dalis iki šiol rinkosi tradicinę formą, kai mokytis vykstama nustatytu laiku į paskirtą vietą. 69 proc. vadovų teigia, kad dar nėra išbandę nuotolinio mokymo. Net pusė apklaustųjų nuotoliniu mokymu planuoja pasinaudoti ateityje, dar 36 proc. svarstytų tokius pasiūlymus. Tik 16 proc. įmonių teigia neketinančios ir ateityje naudotis nuotoliniu mokymu.
Apklaustųjų nuomone, aktualiausios nuotolinio mokymo temos yra pardavimai ir klientų aptarnavimas. Apie 63 proc. vadovų mano, kad toks mokymasis duotų daugiausiai naudos besimokantiems. Beveik tiek pat vadovų mano, kad nuotolinė mokymosi forma būtų tinkama ir jiems patiems, jei būtų nagrinėjamos aktualios temos. Anot vadovų, tokia forma mažiausiai tinka mokantis užsienio kalbų.
„Akivaizdu, kad vadovai yra labai užimti žmonės ir jų laikas yra brangus, todėl jiems yra priimtinas toks mokymosi būdas, kai nereikia derintis prie konkretaus užsiėmimų laiko ar vietos, o informacija pateikiama koncentruotai, per trumpą laiką. Tuo tarpu pardavimo specialistams nuotolinis mokymasis yra priimtinas, nes mokydamiesi jie dažniausiai gauna tik teorinę informaciją, o praktinių įgūdžių įgyja darbo vietose, vykdydami kasdienes funkcijas“ – sako „Gyvenimo universiteto“ direktorius Augutis Kučinskas.
Atsižvelgia į rekomendacijas
Renkantis mokymosi kryptį, įmonių vadovai yra linkę atsižvelgti ne tik į tai, ar ten dirba žinomi lektoriai. Daugiau nei pusė apklaustųjų teigia, kad jie remiasi mokymų dalyvių rekomendacijomis. Mažesnė nuotolinio mokymo kaina nėra lemiamas faktorius, renkantis kur siųsti mokytis savo darbuotojus.
„Šiais laikais internetas yra perkrautas įvairiausia informacija – tiek tekstine, tiek vaizdo įrašais. Niekas visko neperskaitys ir neperžiūrės. Internetiniais seminarais dažnai vadinami bet kokie video pranešimai, prezentacijos, prekių ar paslaugų pristatymai ir pan. Dažni atvejai, kai nuotoliniu mokymu vadinamas toks informacijos sklaidos būdas, kai e-paštu siunčiami informaciniai tekstai, skirti savarankiškam skaitymui arba nuorodos į įvairias interneto svetaines. Todėl įmonėms ypač svarbu pasirinkti tokią mokymosi kryptį, kuri iš tiesų būtų joms naudinga. Vienas iš patikimiausių būdų tai įvertinti yra kitų vartotojų rekomendacijos“, – teigia Augutis Kučinskas.
Kaip tris svarbiausius veiksnius, darančius nuotolinį mokymą patraukliu, įmonės įvardija galimybę informaciją nagrinėti patogiu laiku (83 proc.), galimybę nemokamai pakartoti mokymąsi (77 proc.) ir galimybę mokytis keliese vienu metu (71 proc.). Šie veiksniai atskleidžia tokį mokymosi modelį, kai derinamas individualus ir grupinis mokymasis pačioje įmonėje. Įmonės nori suteikti galimybę darbuotojui mokytis jam patogiu laiku, kartu su visa komanda. Linkstama palikti darbuotojui galimybę pakartotinai mokytis individualiai, jam tinkamu laiku.