Prof. dr. Vilma Atkočiūnienė
2014 m. gruodžio 4-5 d. Aleksandro Stulginskio universitete (ASU) įvyko 6-oji mokslinė- praktinė konferencija “Lietuvos kaimo vietovių konkurencingumo stiprinimas: geroji patirtis“. Mokslininkai į šį renginį pakvietė gausų aktyvių vietos bendruomenių atstovų būrį iš įvairių Lietuvos regionų. Konferenciją pradėjome profesoriaus Mečislovo Treinio žodžiais iš knygos „Tautos ir jos žemės jungtis“ (2011): „Praktika nelaukia, kol mes sukursime instrumentarijų ją išanalizuoti, įvertinti, pertvarkyti. Mūsų uždavinys – sukurti idealizuotą ateities modelį ir praktiką pasukti į jo vėžes. Tuo išvengtume išbandymų kelyje aklų paieškų ir neišvengiamų klaidų. Žmogui ir visuomenei tai per didelė prabanga. Bet ir čia slypi kiti povandeniniai rifai – lengva paskęsti dogmatizmo baloje. Tokių pavyzdžių istorija pateikė daugiau negu reikia.“ ASU patirtis, organizuojant šias konferencijas, parodė, kad gerosios praktikos pavyzdžių sklaida, mokslininkų ir praktikų diskusijos formuoja bendrą žinojimą, padedantį rasti geriausius Lietuvos kaimo vietovių raidos bei jų konkurencingumo stiprinimo sprendimus.
Konferenciją organizavo ASU Ekonomikos ir vadybos fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos institutas (VKPVI) kartu su partneriais: Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus Agrarinės ekonomikos ir sociologijos sekcija, Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija, Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga, Vietos veiklos grupių tinklu. Buvusi nacionalinio lygmens konferencija šiemet išaugo į dviejų dienų tarptautinį forumą. Jo tikslas – skleisti mokslinių tyrimų rezultatus ir kaimo socialinės infrastruktūros valdymo gerąją patirtį.
Pirmoji konferencijos diena buvo skirta užsienio šalių atstovų pranešimams ir diskusijoms. Pranešimus skaitė bei stendinius pranešimus pristatė mokslininkai iš Lenkijos, Turkijos, Rumunijos. Aktyviai dalyvavo ir pranešimus skaitė mūsų universitete studijuojantys Italijos, Nigerijos, Kamerūno ir Ispanijos atstovai. Svečiai, pristatydami tyrimų rezultatus, ypač akcentavo kaimo bendruomenių indėlį, skatinantį kaimo vietovių socioekonominę pažangą. Pavyzdžiui, Lenkijos atstovė A. Swirska teigė, kad bendruomenių strategija yra sudedamoji visos savivaldybės strategijos dalis, išryškinanti vietos gyventojų poreikius ir kaimo socialinės infrastruktūros vystymosi kryptis pagal principą „iš apačios į viršų“.
Antroji konferencijos diena buvo skirta Lietuvos mokslininkų ir praktikų diskusijai apie vietos bendruomenių gerąją patirtį, įgyvendinant kaimo pažangos projektus. Pirmoje dalyje ASU mokslininkai supažindino su tyrimų, kuriuos rėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. MIP-004/2013), rezultatais. Pranešime „Kaimo socialinės infrastruktūros vystymas, siekiant užtikrinti teritorinę ir socialinę sanglaudą“ akcentavome, kad nepakankamai išplėtotas transporto sektorius kaimo vietovėse trukdo gauti kitas socialines paslaugas. Kaimo socialinės infrastruktūros paslaugų lankstumas (stacionarios ir mobilios paslaugos, nuotolinis paslaugų teikimas, naudojantis informacinėmis technologijomis ir kt.) yra nepakankamas. Pažeistas teritorinės sanglaudos pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad piliečiai galėtų kuo geriau pasinaudoti gyvenamų teritorijų ypatumais.
Jaunimo vaidmenį ir jo pilietiškumo skatinimą analizavęs doc. dr. V. Pilipavičius teigė, jog „jaunas žmogus – sumanymų tęstinumo garantas“. Tyrimų rezultatai rodo, jog svarbu ne tik įtraukti jaunimą į toje vietovėje vykstančių pokyčių valdymą, bet ir formuoti jo pilietiškumą, pereinant nuo tradiciškai susiklosčiusių nuostatų apie jaunimo norus ir poreikius jo siekių ir įsipareigojimų link, skatinant veikti bei atstovauti savo šeimos, bendruomenės, gyvenamosios vietovės ar net šalies interesus. R. Čiūtas pažymėjo, kad socialinės inovacijos, kurias įgyvendina pats kaimo jaunimas, skatina strateginį proveržį ir kuria naują kaitos erdvę, atvirą kūrybiškiems sprendimams.
Antroje konferencijos dalyje sėkmingus bendruomenių gerosios patirties pavyzdžius analizavo jauni ir vyresni bendruomenių atstovai. Pristatyta 16 stendinių pranešimų, sulaukusių aktyvių diskusijų. Apžvelgti bendruomenių laisvalaikio ir poilsio zonų tvarkymo projektai, analizuota kultūros sektoriaus infrastruktūros vystymo ir sveikos gyvensenos ugdymo patirtis.
Trečioje konferencijos dalyje gerąja patirtimi, stiprinant kaimo vietovių identitetą ir kuriant bendruomeninį verslą, pasidalijo kaimo bendruomeninių organizacijų ir vietos veiklos grupių atstovai iš Klaipėdos, Mažeikių, Kėdainių, Pagėgių, Kauno, Biržų rajonų. Diskusijas apibendrinę mokslininkai ir bendruomenių bei vietos veiklos grupių atstovai teigė, kad bendradarbiavimas, gerosios patirties sklaida bei susitelkimas, sprendžiant kaimo socialinės infrastruktūros tobulinimo klausimus, skatina asmenybių brandą ir padeda formuoti darnias novatoriškas bendruomenes.
Baigiamoji konferencijos dalis buvo skirta plenero „Sūduvių žemė: Bartninkai 2014“ darbų parodos, kurią pristatė Vilkaviškio kultūros centras, lankymui. Išleistas ir konferencijos leidinys, kuriame pateikiami skaitytų pranešimų straipsniai ir gerosios patirties pavyzdžiai.
Šio rengimo organizavimą parėmė Lietuvos mokslo taryba. Konferencijos leidinį ir pranešimus galite rasti šiuo adresu: http://www.asu.lt/ev/vkpvi/lt/64102.