Loreta Glebavičiūtė
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka (LMAVB) 2014 metų pabaigoje išleido knygą „Lietuvių mokslo draugijos paveldas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje“. Jos sudarytoja – šios bibliotekos darbuotoja Eglė Paškevičiūtė-Kundrotienė. Knyga skirta pirmosios Vilniaus lietuviškos Vytauto Didžiojo gimnazijos ir Lietuvių mokslo draugijos Vadovėlių leidimo komisijos aktyviosios veiklos šimtmečiui. 
Knygos išleidimą parėmė Lietuvos kultūros taryba. Tikimės, kad suregistruoti leidiniai ir rankraščiai patrauks tyrėjų, mokslininkų ir, žinoma, plačiosios visuomenės dėmesį. Knygą sudaro įvadinis straipsnis, dvi bibliografinės rodyklės dalys („Lietuvių mokslo draugijos leidiniai“ ir „Lietuvių mokslo draugijos rankraštinis palikimas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje“), draugijos narių sąrašas, dokumentų iliustracijos ir nuotraukos.
Vrublevskių bibliotekoje saugomas gausus minėtos draugijos spausdintinis ir rankraštinis palikimas: knygos, vadovėliai, atspaudai iš periodinių leidinių ir įvairių dokumentų. Galima pasidžiaugti fonduose sukauptų išlikusių Lietuvių mokslo draugijos (LMD) leistų vadovėlių gausa. Kitose paveldo saugojimo institucijose jų išlikę žymiai mažiau.
LMD – pirmoji lietuviška mokslo draugija, išaugusi į Lietuvos mokslų akademiją, suvaidinusi didžiulį vaidmenį formuojantis lietuvių tautai ir valstybei. (Redakcijos pastaba: Šios draugijos veiklos pavyzdys paskatino 1989 metais įkurti Lietuvos mokslininkų sąjungą. Žr. „Mokslo Lietuvos pirmąjį numerį) Draugijos palikimas išsibarstęs po įvairius muziejus, bibliotekas, archyvus, esančius tiek Lietuvoje, tiek ir už jos ribų. Didžioji šios medžiagos dalis išliko Lietuvių literatūros ir tautosakos institute. Draugijos palikimo dalis, saugoma Vrublevskių bibliotekoje, išsklaidytas įvairiuose jos fonduose: rankraščių, senosios periodikos, retų spaudinių ir pagrindiniame. Įdomių dokumentų apie LMD leidybą yra rankraščių skyriuje – įvairių organizacijų bei šiai draugijai priklausiusių asmenų personaliniuose fonduose: Augustino Janulaičio, Petro Klimo, Petro Kraujalio, Mykolo bei Vaclovo Biržiškų, Emilijos Vileišienės, Antano Vileišio, Antano Viskanto. Knygos sudarytojai istorikei Eglei Paškevičiūtei-Kundrotienei didžiausią įspūdį padarė Augustino Janulaičio fonde rasti Jono Basanavičiaus palikimo paskirstymo dokumentai, pagal kuriuos visa jo biblioteka ir daiktai buvo paaukoti Lietuvių mokslo draugijai, o giminaičiams teko tik finansinių lėšų dalis.
Ši knyga yra pirmas bandymas surinkti, susisteminti bei paskelbti LMAVB skyriuose ir fonduose saugomą reikšmingą LMD palikimą. LMD įkūrėjų ir gausių narių pastangos kurti profesionalų mokslą ir lietuvių kalba bei tautinės kultūros tradicijomis grįstą švietimą padėjo tvirtus pamatus 1918 m. atkurtai nepriklausomai šiuolaikiškai Lietuvos valstybei. Sudarytoja kruopščiai surinko ir pateikė įdomios medžiagos apie LMD leidybinę veiklą. LMD leido vadovėlius besikuriančiai lietuviškai mokyklai, pedagoginę literatūrą, mokymo priemones, periodinius leidinius – „Lietuvių tauta“, „Medicina ir gamta“, „Medicina“, spausdino mokslines publikacijas, enciklopedijas, žinynus. Pateiksime keletą įdomių faktų apie pirmuosius lietuviškus vadovėlius mokykloms, nes tai ir buvo plačiausias LMD leidybinė veiklos baras.
Dar iki LMD įsteigimo, atgavus spaudą, su Amerikos lietuvių pagalba 1905 metais buvo įsteigtas Vadovėlių leidybos fondas. Vieną pirmųjų nuspręsta parengti Lietuvos istorijos vadovėlį pirmųjų ir trečiųjų klasių moksleiviams. Ir tai turėjo būti „ne vien Lietuvos kunigaikščių ir karalių, bet lietuvių tautos istorija“. Buvo paskelbtas konkursas, kurio komisijoje buvo ir Antanas Smetona bei Augustinas Voldemaras. 1909 metais leidybos reikalai buvo perduoti LMD, kurios komisiją sudarė Jonas Basanavičius, Juozas Tumas-Vaižgantas, Jurgis Šlapelis. Pedagogų sekcijoje dirbo žinomi mokytojai: Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė, Matas Šalčius ir kiti. Nors buvo gauta nemažai rankraščių piešimo, geografijos, astronomijos, gamtos pažinimo vadovėliams, LMD iki Pirmojo pasaulinio karo išleido tik Gabrio-Paršaičio „Geografiją“. Jos išleidimas kainavo 2200 rublių, o tuomet fonde iš viso buvo 2218 rublių. Taigi vadovėlių leidybą stabdė lėšų trūkumas.
Padėtis kiek pasikeitė kaizerinei Vokietijai okupavus Lietuvos teritoriją: sparčiai augo lietuviškų mokyklų skaičius, o kartu ir vadovėlių bei chrestomatijų poreikis. Ypač trūko mokymo priemonių vidurinei mokyklai. Mokslo draugijos pinigai buvo išgabenti į Rusiją be vilties juos susigrąžinti, todėl leidybos biudžetas buvo varganas. Vadovėlių leidyba reikalavo ne tik daugybės patriotų darbo, bet ir didelių finansinių išteklių. Juk reikėjo mokėti spaustuvėms, leidykloms bei honorarus autoriams, gaminti klišes, parūpinti popieriaus. Išeitis rasta nusprendus leidybai pinigų skolintis iš Tautos namų fondo, pavienių asmenų aukų, „Žiburio“ draugijos Marijampolėje. Knygos sudarytoja aptiko LMD Vadovėlių komisijos narių M.Biržiškos ir A.Janulaičio personaliniuose fonduose jų išsaugotus ateities kartoms svarbius finansinius dokumentus, nes išlaidos buvo skrupulingai fiksuojamos.
1918 –1919- ieji buvo produktyviausi vadovėlių leidybos metai. Išleista per 50 mokymo priemonių, tarp kurių daugiausia buvo matematikos, lietuvių kalbos bei literatūros, istorijos, geografijos, biologijos, fizikos, lotynų kalbos ir kitų dalykų vadovėliai. Vienus vadovėlius rengė žymūs Lietuvos pedagogai, kitus vertė iš įvairių kalbų. Daugiausia mokymo priemonių parengė M.Biržiška – 15. Beje, kitas vadovėlių rengimo centras buvo įsikūręs Rusijoje, kur veikė Lietuvių draugija, turėjusi spaustuvę Voroneže. Jis aprūpino vadovėliais Rusijoje esančias lietuviškas mokyklas. Čia dirbo nemažai žinomų lietuvių pedagogų: Juozas Balčikonis, Kazimieras Būga, Sofija Čiurlionienė- Kymantaitė, Jonas Jablonskis, Pranas Mašiotas.
LMD tiekė vadovėlius Lietuvai. Draugijos leidiniai daugiausia buvo platinami Šlapelių, J.Zavadskio bei Šv. Kazimiero knygynuose Vilniuje. Vadovėlių siuntos keliaudavo į Panevėžį, Šiaulius, Biržus, Laikui bėgant vadovėlių leidybą ir platinimą perėmė „Švyturio“ bendrovė. Taigi LMD veikla nors ir labai sunkiomis sąlygomis davė apčiuopiamus rezultatus. Dar iki valstybės sukūrimo ji aprūpino besikuriančias mokyklas vadovėliais. Kai kurie vadovėlių autoriai buvo ne tik pedagogai, bet ir lietuvybę puoselėjantys inteligentai. Šie vadovėliai vėliau sulaukė ne po vieną pakartotiną leidimą, iš jų mokėsi ištisos moksleivių kartos.
Kaip jau minėta, LMD leido ir periodinius leidinius. „Lietuvių tauta“ ( redaktorius ir leidėjas – J.Basanavičius) buvo ne žurnalas, o mokslo darbų leidinys, leidžiamas sąsiuviniais. Daugiausia straipsnių jam pateikė J.Basanavičius, K. Būga, M.Biržiška. Kitame LMD leidinyje „Medicina ir gamta“ bendradarbiavo garsūs miškininkai, medikai, gamtininkai, pavyzdžiui, zoologas Tadas Ivanauskas. Periodinių leidinių leidyba kartais nutrūkdavo, nes stigo rašančiųjų. Prie LMD buvo įkurta Medicinos sekcija, vienijusi LMD narius medikus, ir ji įkūrė leidinį „Medicina“, gyvuojantį iki šiol.
Deja, dalis LMD leidybos sumanymų liko neįgyvendinti. Norėta leisti lietuvišką žemėlapį, tačiau spalvotas žemėlapis Leipcigo arba Sankt Peterburgo spaustuvėse būtų labai brangiai kainavęs. Nespalvotą Suvalkijos žemėlapį Čikagoje išleido Bronius Kazys Balutis. Pirmąją lietuvišką enciklopediją pagal užsienio enciklopedijų pavyzdį pasiūlė leisti M.Biržiška. 1933 metais „Lietuviškoji enciklopedija“ išvydo dienos šviesą. LMD planavo rengti ir bibliografijos leidinius, nes kaip teigta, jie specialistams yra naudingesni už kai kuriuos straipsnius. Tačiau šis sumanymas liko neįgyvendintas.
LMD palaikė ryšius, mainėsi leidiniais ir kita moksline informacija su Lietuvos bei kitų valstybių universitetais, akademijomis, mokslinių tyrimų institutais, draugijomis, pasiuntinybėmis ir bibliotekomis: Amerikos, Rytų Europos, Vatikano, Skandinavijos, kitų Baltijos šalių. 1930-1934 m. draugija išsiuntė 390 knygų, gavo 134. LMD leidybinės veiklos dėka Lietuvos mokslas buvo populiarinamas ir už šalies ribų, o draugijos nenuilstančio pirmininko J.Basanavičiaus užmegzti ryšiai nenutrūko ir po jo mirties.