Švedijos universiteto patirtis – Lietuvai
Agnė Praninskaitė
Stiprėjant globalizacijos, o ypač naujųjų informacinių technologijų poveikiui, keičiasi požiūris į aukštąjį mokslą. Atsiranda vis didesnės galimybės išvykti studijuoti ar stažuotis į kitą valstybę. Aukštojo mokslo institucijos plėtoja tarptautines studijų programas, kuria tarptautinius švietimo, mokslinių tyrimų ir verslo inovacijų projektus, vykdo studentų ir dėstytojų mainų programas.
Aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo 2013 – 2016 metų veiksmų plane pabrėžiama, kad tarptautiškumas yra vienas iš svarbiausių Europos Sąjungos valstybių aukštojo mokslo plėtros prioritetų. Tai įrodo Liuveno komunikate suformuotas ir kartu su Bukarešto komunikatu patvirtintoje Akademinio mobilumo strategijoje pakartotinai įtvirtintas ambicingas užmojis – pasiekti, kad Europos aukštojo mokslo erdvės šalių studijų programose būtų diegiami „mobilumo langai“ ir iki 2020 m. visas Europos jaunimas įgytų galimybę per studijų laikotarpį bent semestrą mokytis užsienyje.
Švietimo ir mokslo ministerijos parengtose strategijoje akcentuojama, kad atsižvelgiant į Lietuvos demografinės situacijos pokyčius, nuolat didėjančią kokybiško aukštojo mokslo paklausą ir stiprėjančią konkurenciją dėl studentų, būtina siekti, kad mūsų aukštosios mokyklos taptų užsienio šalių studentų traukos centru, formuotųsi kokybiško Lietuvos aukštojo mokslo įvaizdis, susidarytų Lietuvos kaip draugiškos užsieniečiams šalies įvaizdis, atsirastų kuo daugiau galimybių užsieniečiams studijuoti Lietuvoje.
Atsižvelgdami į tai, jog Švedija dažnai minima kaip pavyzdys įvairiose srityse: pagal spaudos laisvės indeksą, inovacijų ir aukštųjų technologijų diegimą, o Lundo universitetas yra aukščiausią vietą (67) užimantis Švedijos universitetas pagal QS reitingą (2013 m. duomenimis), šį universitetą pasirinkome kaip gerosios patirties pavyzdį.
Mokslo ir studijų sistemos ypatybės Švedijoje
Švedija dažnai minima kaip įvairių sričių lyderė. Štai 2012 m. pasaulinis tinklas U21 Švediją paskelbė kaip geriausią aukštojo mokslo sistemą turinčią valstybę. 2014 m. ji užėmė antrą vietą, vertinant valstybių pažangą. Aukštųjų mokyklų veikla – studijos ir moksliniai tyrimai įpareigoja bendrauti su visuomene ir siekti, kad tyrimai duotų jai kuo didesnę naudą. Kaip ir Lietuvoje, Švedijoje yra dviejų tipų aukštosios mokyklos: universitetai ir kolegijos. Nevalstybinių aukštųjų mokyklų yra nedaug: Chalmers technologijos universitetas, Stokholmo ekonomikos mokykla, Jönköping universitetas ir kt.
Šiuo metu Švedijoje yra penkiasdešimt dvi įstaigos, teikiančios įvairių formų aukštąjį išsilavinimą. Aukštojo mokslo sistemos reglamentavimas tiek Lietuvoje, tiek Švedijoje yra panašus. Švedijos aukštosios mokyklos veikia pagal susitarimą su Vyriausybe ir privalo laikytis įstatų bei reglamentų, taikomų aukštojo mokslo sektoriui. Aukštojo mokslo įstatymas reglamentuoja studijų programas, mokyklų valdymą, studentų teises ir pareigas. Vyriausybės potvarkiai numato, kaip studentai gali įtakoti programų turinį, o aukštojo mokslo institucijos užtikrinti lygias galimybes absolventams įsidarbinti.
Švedijoje aukštojo mokslo reglamentavimo funkciją vykdo Riksdagas (Švedijos parlamentas) ir Vyriausybė. Riksdagas sprendžia, kurios aukštosios mokyklos gali veikti, Vyriausybė stebi, ar aukštoji mokykla verta universiteto statuso. Švietimo ir mokslo ministerija yra atsakinga už bendrojo ir profesinio rengimo sistemos funkcionavimą, mokyklų kontrolę, mokslinius tyrimus, suaugusiųjų švietimą ir studijų finansavimą. Žemiau nurodome kitas institucijas, susijusias su aukštuoju mokslu.
Švedijos aukštojo mokslo agentūros ir jų funkcijos
| Agentūros pavadinimas | Vaidmuo |
| Švedijos nacionalinė studijų taryba (Centrala studiestödsnämnden) | Administruoja studijų finansavimą |
| Aukštojo mokslo sustabdymo taryba (Högskolans Avskiljandenämnd) | Sprendžia studentų pašalinimo iš aukštosios mokyklos klausimus |
| Švedijos nacionalinė aukštojo mokslo agentūra (Högskoleverket) | Analizuoja aukštojo mokslo kokybę ir jo raidos tendencijas |
| Tarptautinis programų biuras (Internationella programkontoret) | Skatina tarptautinį bendradarbiavimą |
| Švedijos institutas (Svenska institutet) | Organizuoja tarptautinius kultūros, švietimo ir mokslo tyrimų mainus, teikia informaciją apie studijas ir gyvenimą Švedijoje |
| Švedijos aukštojo mokslo paslaugų agentūra (Verket för högskoleservice) | Administruoja studentų priėmimą į aukštųjų mokyklų studijų programas, teikia informaciją mokyklai apie viešuosius pirkimus |
| Švedijos tyrimų tarnyba (Vetenskapsrådet) | Skatina fundamentaliųjų mokslinių tyrimų plėtrą Švedijoje, siekdama užtikrinti tarptautinių standartų laikymąsi |
| Aukštojo mokslo apeliacinė komisija (Överklagandenämnden för högskolan) | Svarsto apeliacijas dėl švietimo institucijose priimtų sprendimų |
| Studentų apeliacijų pagalbos komisija (Överklagandenämnden för studiestöd) | Nagrinėja nacionalinės studentų pagalbos tarybos apeliacijas |
Ilgą laiką Švedija buvo viena iš nedaugelio Europos valstybių, kuriose aukštasis mokslas buvo nemokamas tiek Švedijos piliečiams, tiek kitų šalių studentams. Tačiau 2010 m. birželį Riksdagas nustatė, jog aukštasis mokslas nemokamas tik Švedijos, Europos Sąjungos, laisvosios prekybos zonos Europoje narėms (European Economic Area – EEA) bei Šveicarijos piliečiams. Vadinamųjų trečiųjų šalių studentai turi mokėti paraiškos mokestį ir mokestį už mokslą. Tai lėmė tarptautinių paraiškų skaičiaus mažėjimą.
Universitetų kanclerių valdybos 2013 m. pranešime pateikiami tokie duomenys: daugiau nei 60 proc. finansavimo Švedijos aukštojo mokslo institucijos gauna iš tiesioginių valstybės asignavimų. 2012 tiesioginis finansavimas sudarė 38,5 milijardų kronų. Lyginant su 2011 metais, šis finansavimas sumažėjo 1 proc. Mokslinių tyrimų finansavimą užtikrina investiciniai fondai. Tai reiškia, kad 85 proc. visų lėšų aukštosios mokyklos 2012 m. gavo iš Švedijos viešųjų šaltinių.
Vienas iš būdų skatinti tarptautinį judumą bei pasiekti EAME (Europos aukštojo mokslo erdvės) užsibrėžtus tikslus yra mobilumo programos: Erasmus, Marie Curie, Erasmus Mundus ir kt. Švedijos studentai dalyvauja daugelyje tarptautinių bendradarbiavimo projektų. 2011-2012 mokslo metais studijuoti Švedijoje atvyko 20,8 tūkst. Užsienio studentų. Į Lundo universitetą atvyko daugiausia norinčių studijuoti iš kitų valstybių – daugiau nei 2,500 studentų. Tokie garsūs Švedijos universitetai, kaip Uppsalos ir Karališkasis technologijos institutas sulaukė apytiksliai po 1,900 studentų.
Dėstytojų mobilumas taip pat labai pagerina studijų tarptautiškumą. Tarptautinių vizitų metu jie gauna vertingos informacijos apie kitų valstybių ekonomiką, verslo aplinką, studijų kultūrą ir kt., užmezga naujus mokslinius ryšius, įgyja platesnes galimybes dalyvauti tarptautiniuose mokslo projektuose. Grįžę šias žinias jie gali pritaikyti savo universitetuose. Tai turi didžiulę įtaką studijų ir mokslinių tyrimų kokybei. Todėl Švedijos Vyriausybė skiria specialią paramą universitetams ir kitoms aukštojo mokslo institucijoms, skatinančioms didesnį dėstytojų judumą. Pavyzdžiui, 2010 ir 2011 metais tam buvo skirta 20 mln. Švedijos kronų. Vėlesnių metų duomenys rodo, kad ši suma didėja.
Lundas yra nedidelis miestas pietų Švedijoje, šalia trečio pagal dydį miesto Malmės ir visai netoli (kiek daugiau nei valanda kelio traukiniu) nuo Danijos sostinės Kopenhagos. Šiame mieste gyvena apie 100 tūkst. gyventojų. Lundas išrinktas kaip populiariausias studentų miestas. Tiksliau tariant, tai universitetinis miestas, nes apie pusę jo gyventojų tiesiogiai susiję su universitetu (studentai, dėstytojai, administracija ir kitas personalas). Lundo universitetas yra vienas didžiausių Skandinavijoje. Jo studentų skaičius siekia 47,7 tūkst.. Iš jų per 5 600 yra studentai, atvykę iš įvairių užsienio šalių.
(Tęsinys – kitame numeryje). Autorė yra Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto magistrantė, tirianti studijų tarptautiškumo patirtį Švedijos Lundo universitete.