Technikos atžalyno mokykla Olandų gatvėje: ne nauja, bet naujai
Algimantas Piliponis
Baigiame spausdinti Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos Technikos fakulteto istorijos studiją. Ji buvo publikuota „Mokslo Lietuvoje“ 2013 m. sausio 10 d., birželio 20 d. ir liepos 4 d. numeriuose.
Per 80 metų mokykla pagal 44 mokymo planus ir studijų programas jau buvo parengusi 25.256 specialistus. Kolegijoje 2002 m. įkurti du fakultetai: Mechanikos bei Elektrotechnikos ir automatikos. Tais pačiais metais įdiegta studijų kokybės laidavimo sistema ir parengta Kokybės knyga. Nuo 2006 m. gruodžio pradėta diegti Kokybės vadybos sistema, pagrįsta Europos kokybės vadybos fondo (EKVF) parengtu kokybės tobulinimo modeliu. Šios sistemos veiksmingumą patvirtino kiekybiniai ir kokybiniai kolegijos veiklos rodikliai. Mokykloje buvo dirbama pagal aštuonias studijų programas. Studijuojančių skaičius išaugo: 2002/2003 mokslo metais – 564, o 2005–2006 m. m. – 985. Absolventų įsidarbinimo rodiklis pasiekė 74 proc. Likusieji tarnavo armijoje, išvyko į užsienį, įstojo į universitetus, todėl tik 3 proc. baigusiųjų užsiregistravo Darbo biržoje. Vienam dėstytojui teko 15 studentų, vienu kompiuteriu naudojosi 5 studentai. Kokybiniais rodikliais teigiamai įvertinti šie kolegijos veiklos elementai: regiono poreikių tenkinimas; studijų programų poreikis; platus bendradarbiavimas su socialiniais partneriais ir darbdaviais; parama studentams; auganti mokslo taikomoji plėtra; besimokanti institucija, kolegijos kultūra. Išsiplėtė ir sustiprėjo tarptautinis bendradarbiavimas.
Vilniaus technikos kolegija aktyviai bendradarbiavo su Pramoninkų konfederacija, Vilniaus pramonės ir prekybos rūmais, LR darbo birža, socialiniais partneriais, kitomis kolegijomis, universitetais, žiniasklaida. Įkurta Absolventų asociacija ir mokyklos rėmėjų grupė. Suintensyvėjo mokslinių ir taikomųjų tyrimų plėtra. Tai leido pasiekti, kad kolegijai atsivertų struktūriniai Europos Sąjungos fondai, vyktų studijų programų pokyčiai, būtų pritraukiamos investicijos, kuriamos verslo praktinio mokymo įmonės, kaupiamas verslo inovacijų ir šiuolaikinių mokymo technologijų bankas. Bendradarbiauta su Ryšių reguliavimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Kartu su VGTU specialistais buvo rengiami seminarai šios tarnybos darbuotojams. Bendros idėjos buvo plėtojamos su ,,Kemi“, ,,Casserol“, ,,Festo“ ir kitomis įmonėmis.
Bendradarbiaujant su Lietuvos Mokslų Akademijos specialistais įrengta lazerinių technologijų laboratorija, pakoreguota mechanikos inžinerijos studijų programa. 2005 m. pradėti vykdyti taikomieji tyrimai bei konsultacijos pagal visas aštuonias neuniversitetines studijų programas. Iki to laiko buvo suburti dėstytojai, atitinkantys aukštojo mokslo įstatymo reikalavimus. Dėstytojai kėlė kvalifikaciją, domėjosi gamybos naujovėmis, dalyvavo tikslinėse programose, vykdė mokslinius taikomuosius tyrimus, parengė mokomuosius ir metodinius leidinius.
Vilniaus technikos kolegija įsteigta bendru Švietimo ir mokslo ministerijos ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto teikimu. Parengti siūlymai įskaityti tam tikrus dalykus. Tai sudarė galimybę kolegijos absolventams iki 1,5 metų sutrumpinti studijas ir lengviau įgyti universitetinį išsilavinimą, o universitetų studentams įgyti geresnį profesinį ir praktinį parengimą. Lengviau buvo sprendžiamos kolegijos dėstytojų rengimo universitetų magistrantūroje ir doktorantūroje problemos.
2006 m. sausio 31 d. Technikos kolegija pradėjo naują veiklos etapą. Išleidusi daugiau nei 26 tūkst. specialistų įvairioms Lietuvos ūkio šakoms ši seniausia Vilniaus krašto technikų rengimo mokykla išaugo iki aukštosios taikomojo pobūdžio specialistų rengimo institucijos. 1995 m. nutrūkus susivienijimo ,,Praktika“ trečiojo cecho veiklai kartu su pasaulyje žinoma Japonijos įmone Toyota atidarytas „Toyota Baltic AS“ automobilių mokymo centras. Daug darbo kartu su studentais įdėjo dar direktoriaus J. Mažinto laikais ,,katedra“ vadinta automobilistų komanda, kurią sudarė dėstytojai: A. Rimkus, L. Narkaitis, P. Kaikaris ir R. Širvinskas.
balandžio 12 d.. Iš kairės: Vilniaus kolegijos direktorius G. Bražiūnas, Koncerno
„Achemos grupė“ vadovas B. Lubys, Kauno kolegijos direktorius M. Misiūnas,
Vilniaus technikos kolegijos direktorius A. Piliponis, Koncerno „Achemos grupė“
personalo direktorius E. Nazelskis
Kolegija buvo žinoma kaip tarptautinio bendradarbiavimo partnerė, kurios dėstytojai dar prieš keletą dešimtmečių teikė pagalbą tuo metu taip vadinamoms „besivystančioms šalims“, rengė specialistus Azijos ir Afrikos žemyne. J. Mažintas dirbo specialistų vadovu Afganistane, o vėliau tapo Lietuvos specialiųjų vidurinių mokyklų valdybos viršininku. A. Matiukas, A. Žalnieriūnas, R. Valatka ir A. Lipinskas dėstė Kabulo automechanikos technikume (Afganistane), M. Sabaliauskienė dirbo vertėja Alžyro akademiniame centre.
Bendradarbiaujant su įvairių valstybių mokyklomis buvo keičiamasi studentais ir dėstytojais, dalyvauta daugelyje Europos projektų. Organizuotos dėstytojų stažuotės ir bendros konferencijos. Elektrotechnikos ir automatikos fakultete įkurtos laboratorijos, kuriose pritaikyta įranga, gauta iš Vokietijos, Švedijos, Belgijos, Olandijos ir JAV. Mechanikos fakultete panaudota įranga, gauta iš Japonijos ir Vokietijos.
2005 m. rudenį pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Talino inžinerine kolegija, jau turėjusia mokomąjį automobilių diagnostikos centrą. Taip atsirado galimybė užmegzti ryšius su ,,Toyota Baltic AS“, kuri suteikė VTK mokomąją įrangą, priemones, įrankius bei automobilių teorijos literatūrą ir organizavo kursus dėstytojams. Kolegijos bendruomenės pastangomis buvo įkurti teorinių paskaitų ir praktinio mokymo kabinetai pagal „Toyota“ reikalavimus. Bendra pradinė projekto vertė siekė 300 tūkst litų. Plėtojant „Toyota“ programą mokymo centrui nupirkta naujų šios markės automobilių. Dėstytojai stažavosi TB centruose Taline ir Helsinkyje. Atidarant naująjį centrą dalyvavo Vyriausybės, Švietimo ir mokslo ministerijos vadovaujantys darbuotojai, VTK steigiamosios tarybos nariai, ,,Toyota Baltic” vykdomasis direktorius Jauko Martinen, įmonių direktoriai, dėstytojai ir studentai. Praėjus porai metų sukurta nauja automobilių elektronikos studijų programa. Netrukus gautas hibridinis, t. y. elektra ir benzinu varomas mokomasis „Toyota“ automobilis.
Rengiant aukštos kvalifikacijos specialistus, orientuotus į darbo rinkos poreikius ir Lietuvos raidos strategiją, plėtojami ryšiai su verslo pasauliu. Vykdant šį uždavinį užsimezgė bendradarbiavimas su koncernu ,,Achemos grupė”. 2006 m. balandžio 12 d. pasirašyta keturšalė bendradarbiavimo sutartis, kurios partneriais tapo Vilniaus ir Kauno kolegijos. 2006 m. gegužės 10 d. kolegijos direktoriaus įsakymu patvirtinta kartu su koncernu suderinta studijų programų išorinio vertinimo komisija. 2008 m. gegužės 18 d. patvirtintas studijų programų rengimo komitetas, į kurį įtraukti vadovaujantys koncerno specialistai: L. Sabaliauskas, V. Vareika, B. Rimolaitis, J. Kazlauskas, A. Č. Liutkevičius ir kt.
Elektrotechnikos ir automatikos bei Mechanikos fakultetai netrukus gavo studijų programų įvertinimus ir pastabas, kurios padėjo patobulinti programas taip, kad kolegijos absolventai galėtų greičiau adaptuotis konkurencinėje darbo rinkoje ir saugiau jaustųsi dinamiškos technologijų kaitos sąlygomis. Koncernas liepą ir rugpjūtį suteikė kolegijai nemokamą reklamą Baltijos televizijoje ir dienraštyje ,,Lietuvos žinios “. Ne kartą dalyvauta labai kūrybingo koncerno personalo direktoriaus dr. E. Nazelskio rengiamuose „apvalaus stalo“ pasitarimuose, dalyvaujant vadovui B. Lubiui. Diskutuota rajoniniame laikraštyje ir televizijoje, kol 2007 m. subrendo abipusė idėja Jonavos politechnikos mokykloje įkurti Vilniaus technikos kolegijos filialą, į kurį priimta 30 studentų.
2007 m. Vilniaus technikos kolegija su Jonavos politechnikos mokykla pasirašė bendradarbiavimo sutartį šios mokyklos bazėje rengti specialistus pagal kelias studijų programas: elektros ir automatikos įrenginiai, elektros energetika, automatika, vežimo kelių transportu vadyba, pašto veikla. Pasak dr. E. Nazelskio, tai pramonei ir verslui būtinos profesijos. Išanalizavus, kiek ir kokių specialistų bei studijų programų filialui reikėtų, numatyta, kad bendruosius fundamentinius dalykus dėstytų VTK dėstytojai, o specialybių – aukštą kvalifikaciją ir praktinę patirtį turintys kompetentingi Jonavos ,,Achemos“ įmonių specialistai, nes tuo metu mokykla neturėjo tokios įrangos, kuri jau buvo naudojama įmonėse.
Bendradarbiavimo su ,,Achema“ sutartis suteikė galimybę studentams nemokamai atlikti praktiką, mokant jiems atlyginimą už atliekamą darbą, aprūpinant juos nemokamu bendrabučiu. Įmonių specialistai sutiko vadovauti jų tiksliniams kursiniams ir taikomiesiems baigiamiesiems darbams. Po tokių praktikų atsirasdavo motyvacija geriau mokytis, o baigus mokslus kolegijoje, įsidarbinti šiose įmonėse. Atsivėrė galimybės ir dėstytojams vykti į stažuotes bei pažintines išvykas, susipažinti su naujausia gamybos technologija, įranga, kartu su įmonės specialistais atlikti mokslinės eksperimentinės plėtros (MTEP) taikomuosius tyrimus.
2007 m. spalio 10 d. 85-ųjų kolegijos metinių proga surengtas poezijos vakaras. Po pranešimo apie mokyklos raidą buvo prisiminti buvę darbuotojai, uždegtos atminimo žvakelės. Po Kazimiero Didelio ir Juozo Liumparo vardinių auditorijų atidarymo, prisiminimų apie Anapilin išėjusius mokyklos vadovus S. Baublį ir V. Abromą, dėstytoją M. Mizelinskį, vairavimo mokytoją K.Voverį ir kt. mokyklos himną sugiedojo Šv. Kazimiero bažnyčios choras..
2007 m. spalio 11 d. minint 85-ąsias kolegijos veiklos metines surengta konferencija „Mechatronikos naujovių integracija į studijas“. Aptartos kolegijos perspektyvos, integruojantis į naujų technologijų pasaulį, bendradarbiaujant su šalies ir užsienio partneriais, organizuojant jungtinius seminarus ir diskusijas. Išsakytas požiūris į pasidalintą atsakomybę, rengiant specialistus, atitinkančius tarptautinės rinkos poreikius. Weilburgo technikos akademijos direktorius Wolfgangas Hilas išryškino valstybių bendradarbiavimo ir inovacijų plėtros svarbą ir akcentavo švietimo institucijų indėlį tobulinant aukštųjų technologijų studijas, rengiant ir įgyvendinant tarptautinį projektą „Mechatronikos kompetencijų plėtra“, pabrėžė alternatyviosios energetikos ir „žaliųjų“ technologijų reikšmę.
Tuo metu kolegijos dar gana neseniai buvo tapusios mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) sistemos dalyviais. Kolegų iš Vokietijos laimėjimai ir patirtis, ugdant specialistus Heseno žemės aukštųjų technologijų įmonėms, buvo labai naudinga Lietuvos aukštosioms mokykloms ir įmonėms. Tobulinant rengiamų specialistų kompetenciją buvo labai svarbu juos įtraukti į konkrečias MTEP programas. 2005–2006 m. m. atlikti taikomieji tyrimai 11 užsakovų prašymu. Svariausias tuometis laimėjimas – dr. R. Matuliausko vadovaujamas projektas „Daugiapluoštės lazerinės technologijos funkciniams paviršiams ir ploniems sluoksniams“, vykdytas kartu su Fizikos institutu, Vytauto Didžiojo universitetu, mūsų kolegijos dėstytojais ir studentais. Dr. doc. S. Bugenis įregistravo šalies patentą kuriant naujo tipo elektros variklį.
(Tęsinys – kitame numeryje)