Algimantas Gražulis
Vilniaus rajono Joneikiškių kaime esančiame Europos parko Edukacijos ir konferencijų centre įvyko viešosios įstaigos „Europos parkas“ organizuotas norvegų ir lietuvių patirties sklaidos seminaras besidomintiems kultūros paveldo išsaugojimu. Tai projekto „Liubavo dvaro sodybos oficinos ir oranžerijos restauravimas bei pritaikymas kultūros ir viešosioms reikmėms“, parengto pagal 2009-2014 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programos „Kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimas ir atgaivinimas“ kriterijus, sudėtinė dalis.
Seminare patirtimi pasidalino Lietuvos ir Norvegijos specialistai. Lankydami čia pat esančius ir šiuo metu restauruojamus paveldo objektus, jo dalyviai aptarė Liubavo ir kitų dvarų sodybų oranžerijų bei oficinų kokybiško restauravimo ir pritaikymo šiems laikams prielaidas, tarėsi, kaip ugdyti dvarų ir kito kultūros paveldo savininkų bei valdytojų paveldosauginę kompetenciją. Įžanginį žodį tarė ir apie Liubavo dvaro sodybą bei jos istoriją papasakojo Europos parko vadovas Gintaras Karosas. Susirinkusius pasveikino ir Lietuvos dvarų paveldo būklę apibūdino kultūros viceministras dr. Romas Jarockis, pabrėždamas būtinybę išsaugoti ir restauruojant išryškinti autentiškus paveldo objektų elementus.
Pirmąją dieną seminaro dalyviai išklausė Norvegijos kultūros paveldo tyrimų instituto ekspertų pranešimus. Dr. Larsas Jakobas Hvindenas–Haugas supažindino su XVII-XVIII a. oranžerijomis, įrengtomis Europos dvarų sodybose. Jis apžvelgė oranžerijų raidą nuo Italijos iki Skandinavijos, apibūdino jų dydžius, formas, konstrukcinius, statybos ir eksploatavimo bei tipologinius ypatumus skirtingais laikotarpiais, palygindamas ir su Liubavo dvaro oranžerija. O jų raida su visomis vingrybėmis yra išties įspūdinga: nuo medinio karkaso rėmelių, nakčiai dengtų javų kūliais ar palmių šakomis, iki milžiniškų kapitalinių mūro pastatų su didžiuliais langais. Seminaro dalyvių atmintyje ilgam išliks įspūdingo Rumunijos dvaro pavyzdys. Vėlesnės statybos metais dominuoja beveik vientiso stiklo sienos, o naujausiais laikais vyrauja statiniai ar rūmų dalys iš metalo ir stiklo konstrukcijų.
Dr. Larso pranešime buvo paminėta vasaros metu į parkus ar sodus išnešamų augalų, pasodintų mediniuose kubiliukuose, tradicija. Versalyje tokių augalų į parką būdavo išnešama daugiau nei tūkstantis.
Ekspertė Sussane Kaun skaitė pranešimą „Architektūriniai polichromijos tyrimai – grįžtant prie originalių interjerų spalvų“. Ji apibūdino Norvegijoje naudojamą polichromijos tyrimų metodiką ir aptarė pastaruoju metu čia taikomą natūralių spalvų sistemą, pateiktą grafiškai, t. y. spinduliais suskaidyto skritulio pavidalu, vadinamu saule. Pranešėja ypač akcentavo tyrimų sistemiškumo ir tikslaus jų duomenų dokumentavimo svarbą. Antroje pranešimo dalyje ekspertė papasakojo apie jos 2010 metais atliktus Sarpsborgo Hafslundo (apie 100 km nuo Oslo) privataus dvaro rūmų polichrominius tyrimus ir kai kurių antro aukšto kambarių interjero restauravimo projektą.
Norvegijos kultūros paveldo tyrimų institutas yra valstybės išlaikoma įstaiga, turinti 7 padalinius ir dar 4 yra regioniniai. Jame darbuojasi per 100 tyrėjų, ekspertų ir kitų specialistų. Centriniame Oslo skyriuje yra apie 70 darbuotojų, o kiti dirba regionuose. Už dvarų valdytojų ar kitų užsakovų prašymu atliktus paveldosauginius tyrimus ar parengtą dokumentaciją instituto darbuotojams sumoka patys užsakovai.
Antrąją seminaro dieną dalyviai išklausė Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto atstovės dr. Dalės Puodžiukienės pranešimą „XVII-XVIII a. tradicinių dvarų sodybų architektūros bruožai“. Architektūros tyrėjas Robertas Zilinskas pranešimą „XVII-XIII a. statinių architektūros tyrimai“ papildė Liubavo dvaro sodybos oficinos ir oranžerijos architektūrinių tyrimų duomenimis. Po to seminaro dalyvius su restauruotu Liubavo dvaro malūnu ir ten įrengta muziejine ekspozicija supažindino, veikiančią įrangą parodė ir išsamiai pakomentavo seminaro organizatorius G. Karosas. Seminaro dalyviai apžiūrėjo ir prieš keletą metų restauruotą Liubavo angelo skulptūrą, esančią greta dvaro koplyčios pamatų.
Nuotraukų autorius – Algimantas Gražulis