PASITIKDAMI VASARIO 16-ĄJĄ PRISIMINKIME PIRMOSIOS RESPUBLIKOS GYNĖJUS

150-OSIOS GENEROLO JONO GALVYDŽIO – BYKAUSKO GIMIMO METINĖS

Prof. Albinas Kusta
Apolonija Koževnikovienė
Gražina Kačerauskienė

 

2014 m. gruodžio 3 d. Raudondvaryje iškilmingai paminėtos Lietuvos kariuomenės generolo Jono Galvydžio-Bykausko 150-osios gimimo metinės. Generolas J. Galvydis-Bykauskas buvo Lietuvos patriotas, viena ryškiausių ir charizmatiškiausių asmenybių Lietuvos istorijoje. Jis gimė 1864 m. gruodžio 3 d. Užpalių valsčiaus Degesių kaime, mirė 1943 m. liepos 16 d.

1886 m. jis baigė Peterburgo karo mokyklą, įgijo karininko laipsnį, dalyvavo rusų–japonų kare. 1909 m. baigė Orenburgo karininkų mokyklą. Pirmojo pasaulinio karo pradžioje vadovavo pulkui. Kautynėse prie Lodzės buvo sužeistas ir pateko vokiečiams į nelaisvę. 1918 m. pradžioje paleistas grįžo į Lietuvą.

Būdamas gimtajame Degesių kaime jis sužinojo, kad Vilniuje paskelbtas Lietuvos nepriklausomybės aktas. Nieko nelaukęs, jis išsiruošė į Vilnių. Netrukus prireikė jo profesinio išprusimo. Jis buvo vienas iš nedaugelio karininkų, kurių pavardės paminėtos Lietuvos apsaugos ministro prof. A.Voldemaro 1918 m. lapkričio 23 d. istoriniame įsakyme dėl Lietuvos kariuomenės įkūrimo. (Lapkričio 23-oji – Lietuvos kariuomenės įkūrimo diena). Šio įsakymo 3 paragrafas skelbė: „Plk. Galvydį-Bykauską skiriu vadu 1-jo pulko, steigiamo Alytuje. Jam įsakau tuojau pradėti paruošiamąjį darbą ir pasirinkti sau tinkamų kadrų“.

 

Galvydis-Bykauskas paruošė Lietuvos kariuomenės formavimo projektą. Jis buvo visų karinių dalinių, veikiančių Vilniaus srityje, vadu. 1919 m. paskirtas Kauno karo mokyklos ir Kauno įgulos viršininku. 1919 m. spalio mėn. jam suteiktas generolo – leitenanto laipsnis. 1920 m. laikinai ėjo vyriausiojo kariuomenės vado pareigas. 1920 m. išrinktas Steigiamojo seimo nariu (buvo renkamas Utenos apygardoje), o 1921 m. vėl paskirtas Kauno karo mokyklos viršininku, 1922–23 m. – kartu ir Kauno įgulos viršininku.

Karo mokyklos viršininku J. Galvydis-Bykauskas buvo iki 1926 m. Iš visų šios mokyklos viršininkų jis išsiskyrė daugeliu aspektų, buvo pirmasis jos viršininkas ir vienintelis į šias pareigas paskirtas du kartus. Per septynerius vadovavimo metus išleido šešias kariškių laidas. Taigi jis – ilgiausiai šiose pareigose dirbęs ir daugiausiai karininkų laidų išleidęs (490 karininkų ir 31 puskarininkį). Jo vadovavimo laikotarpiu pradėti rengti pirmieji atsargos karininkai, ėmė formuotis mokyklos tradicijos. Gen. J. Galvydis-Bykauskas buvo vienintelis iš visų mokyklos viršininkų jai vadovavęs visų trijų Lietuvos Respublikos prezidentų – Antano Smetonos, Aleksandro Stulginskio ir Kazio Griniaus – prezidentavimo laikotarpiu, Lietuvos karininkų rengimo raidoje palikęs išskirtinį pėdsaką.

 

Gen. J. Galvydis-Bykauskas apdovanotas Vyčio Kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinu (1926 m.), Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu (1928 m.), Savanorių medaliu (1929 m.), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928 m.), Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio medaliu (1928 m.), Vyčio Kryžiaus 5-ojo laipsnio ordinu. Rusijos kariuomenėje apdovanotas Šv. Vladimiro 4-ojo laipsnio, Šv. Anos 3-ojo ir 2-ojo laipsnių, Šv. Stanislovo 3-iojo ir 2-ojo laipsnių, Bulgarijos ir Persijos ordinais.

Išėjęs iš aktyviosios karo tarnybos, gen. J. Galvydis-Bykauskas iki gyvenimo pabaigos nepamiršo, kad yra kariškis. Išliko tiesus, tvarkingas, linksmas, riteriškas, labai jautrus garbės klausimais, pamaldus. Nuolat domėjosi kariuomenės reikalais, ilgą laiką buvo renkamas Karininkų ramovės garbės teismo nariu. Gen. J. Galvydis-Bykauskas domėjosi visuomenės ir politikos klausimais ir jaunimo dorovės reikalais. Buvo labai apsiskaitęs, nemažai rašė į Lietuvos krikščionių demokratų partijos, Katalikų veikimo centro, Ūkininkų kooperatyvų sąjungos veikėjų periodinę spaudą, bendradarbiavo su žurnalais „Mūsų žinynas“, „Kardas“, „Karys“, „XX amžius“, „Laisvoji Lietuva“, „Lietuvos aidas“ ir kt. Rašė pėstininkų taktikos, šaudybos ir kitais klausimais. Parašė knygas „Komunizmas Ispanijoje“ (1939 m.), „Marksizmas pavojuje: istoriški keliai ir kryžkelės“ (1940 m.), „Lietuva pasaulėžiūrų kovoje“ (1936 m.).

1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, NKVD darbuotojai gen. J. Galvydžiui-Bykauskui, kaip aktyviam Krikščionių demokratų partijos veikėjui ir buvusiam Lietuvos kariuomenės generolui, sufabrikavo bylą. Prasidėjęs SSRS ir Vokietijos karas įvykius pakreipė kita vaga – generolas buvo išlaisvintas. Karo metu jis daug skaitė, rašė, užjautė Kauno geto gyventojus ir kiek galėdamas jiems padėjo. Labai domėjosi įvykiais fronte, juos analizavo, deja, karo baigties nebesulaukė – mirė 1943 m. liepos 16 d., palaidotas senosiose Raudondvario kapinėse.

 

Generolo gyvenimu ir veikla domisi Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, kuri renka istorinę medžiagą, rengia konferencijas ir kt.. Pasitinkant 150-ąsias jo gimimo metines čia išleista knyga „Jonas Galvydis-Bykauskas 1864-2014“. Siekiant įamžinti generolo atminimą, 2010 m. lapkričio 16 d. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos bibliotekoje buvo atidaryta karinės literatūros skaitykla, pavadinta jo vardu. Bibliotekos vedėjos Konstancijos Janinos Tupėnienės iniciatyva nuspręsta parengti gen. J. Galvydžio-Bykausko darbų bibliografiją. Vilniuje, Žirmūnų seniūnijoje yra gen. Jono Galvydžio-Bykausko vardu pavadinta gatvė. Generolo atminimui jo gimtinėje – Degesių kaime pastatytas koplytstulpis. Kauno miesto savivaldybei pasiūlyta ant namo, kuriame generolas gyveno (Balninkų g., 4A-2), įrengti memorialinę Minėtos knygos autoriai teigia ieškosią naujų ne tik gen. Jono Galvydžio-Bykausko, bet ir kitų nepriklausomos Lietuvos karžygių biografijų duomenų. Šis naudingas ir prasmingas darbas turi būti nenutrūkstantis. To reikia Lietuvos istorijai.

Gen. J.Galvydžio-Bykausko 150-ųjų gimimo metinių minėjimas vyko Kauno r. Raudondvario kapinėse ir gimnazijoje. Prie jo kapo susirinko Kauno raj. savivaldybės atstovai, Utenos krašto, Užpalių seniūnijos gyventojai, Kauno užpalėnų „Dausuvių“ klubo atstovai. Dalyvavo Raudondvario parapijos klebonas, seniūnijos atstovai, gimnazijos mokiniai, mokytojai ir kiti raudondvariečiai. Prie paminklo Raudondvario gimnazijos moksleiviai skaitė Kovo 11-osios akto signataro dr. Leono Milčiaus poezijos posmus, Vytauto Didžiojo karo muziejaus almanacho ištraukas, apibūdinančias generolo darbų reikšmę Lietuvos valstybės nepriklausomybės įtvirtinimui. Kalbėjo Kauno rajono savivaldybės pirmasis mero pavaduotojas Petras Mikelionis, Kauno užpalėnų „Dausuvių“ klubo atstovas, Aleksandro Stulginskio universiteto profesorius emeritas Albinas Kusta, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo signataras Leonas Milčius. Su Raudondvario parapijos klebonu mons. dek. Augustinu Paulausku visi susirinkusieji sukalbėjo maldą. Minėjimo dalyviai prie jo kapo padėjo gėles, uždegė žvakutes.

Raudondvario gimnazijoje mokiniai skaitė Leono Milčiaus eilėraščius, skambėjo patriotinės dainos. Renginio vedėjai – dvyliktokai Rūta Kerulytė ir Adomas Sargautas, Enrika Dovydovaitė ir Kristijonas Zizas supažindino su pagrindiniais gen. Jono Galvydžio – Bykausko biografijos faktais. Pranešimus perskaitė atsargos majoras Gediminas Reutas, „Dausuvių“ klubo atstovas prof. Albinas Kusta ir Raudondvario gimnazijos istorijos mokytojas Algirdas Navickas. Pasisakė užpalėnų bendruomenės atstovai. Pamokoje apie tikėjimą, karo mokslą, žmogiškumą kalbėjo gimnazijos direktorius Ilmaras Embrektas. Renginio vedėjai pažymėjo, kad generolas Jonas Galvydis-Bykauskas buvo charizmatiška asmenybė. Gimtojo Utenos krašto, Užpalių valsčiaus tarme auklėtinių atsiminimuose paliko tik jam vienam būdingų posakių. Žinomiausias iš jų –,,Žmagus be tikėjima, kara maksla ir nemakąs šakti – tai kiaula“.