Grigas, Jonas. Ateitis jau atėjo. Mokslo populiarinimo knyga. Leidykla „Tyto alba“, 2015, 270 p.
Lietuvos mokslų akademijos akademikas, Vilniaus universiteto profesorius emeritas, habilituotas fizikos daktaras Jonas Grigas naujoje knygoje tęsia pasakojimą apie mokslą, pradėtą skaitytojų pamėgtoje knygoje „Kiek trunka sekundė“ (2011). Kitos neseniai išleistos šio autoriaus knygos: „Kokiame pasaulyje gyvename“ (VU leidykla, 2012) ir „Pažinimo keliais“ (VU leidykla, 2013).
Naujosios knygos pratarmėje autorius rašo: „Iš kosmoso platybių Žemė atrodo žavi žaliai mėlyna planeta, plaukianti per tamsią Visatos begalybę. Joje žydi gėlės, į dangų stiebiasi medžiai, dūzgia ir ropoja gyvūnai, dirba, mąsto ir kuria žmonės. Žavi dar neatskleistos šios kūrinijos paslaptys. Bet aišku, kad esame kosminių molekulių kūriniai, kurie jaučia, mąsto, stebisi ir domisi, kas mes esame, kodėl mes čia esame ir kaip čia atsidūrėme, iš ko sudarytas pasaulis ir kaip jis veikia. Pirmą kartą Žemės istorijoje mes tai žinome. Nors dar ne viską žinome, bet tos žinios yra siekio pažinti ir suprasti mus supantį pasaulį nokstantys vaisiai. Keliame ir tikriname hipotezes, kurios yra vaizduotės šuoliai į nežinią ir mokslo pasiekimų pagrindas.
Mus žavi fantastikos filmai, kuriuose veikia ateiviai iš kosmoso, žvaigždėlaivių robotai kovoja spindulinėmis patrankomis. Visi nuostabūs atradimai yra ramiai dirbančių mokslininkų veiklos produktas. Rašydamas šią knygą aš neišvengiamai turėjau įsibrauti į protus tų, kurie, kurdami ateitį savo laboratorijose, yra per daug užsiėmę, kad apie tai papasakotų plačiajai visuomenei. Todėl esu dėkingas tiems, į kurių sritį įsibroviau. Tų žmonių dėka per pastaruosius kelis dešimtmečius sukaupta daugiau žinių apie mus ir pasaulį nei per visą ankstesnę žmonijos istoriją. Kai kurios žinios virsta naujomis technologijomis, kitos ateis į mūsų buitį dar po keleto ar keliolikos metų.“
Willjam Gibson mokslinės fantastikos romane „Neuroromancer“ („Neurofantazuotojas”) rašo: „Ateitis jau čia, tik ji netolygiai pasiskirsčiusi.“ Laboratorijose teko matyti tų ateities išradimų, kurie dar labiau priartins mūsų gyvenimą prie fantastikos ir ateitį prie dabarties. Taigi, ateitis jau atėjo, tik ne visiems. Svečiose šalyse dar teko matyti žmonių gyvenimą, kokį europiečiai gyveno prieš kelis šimtus metų.
Senovės žmonėms gamtos jėgos buvo paslaptis, kurios reikia bijoti ir ją garbinti. Todėl jie kūrė dievus ir mitologiją, stengdamiesi suprasti supantį pasaulį. Jei šiandien galėtume aplankyti savo tolimus protėvius ir parodyti šiuolaikinio mokslo žinias ir technologijas, jie pamanytų, kad gyvename ateities pasaulyje, arba laikytų mus dievais. Ateitis tampa dabarties tikrove. Jau šiame amžiuje tapsime dar daugiau panašūs į dievus, galėdami vien mintimis valdyti pasaulį, skaityti kitų mintis, fotografuoti jas ir sapnus, minties galia judinti daiktus, keisti pasenusius organus dirbtiniais ir net kurti tokias gyvybės formas, kokių Žemėje nebuvo.
Tų galių, primenančių dieviškąsias, suteikia mokslas. Bet mokslas yra dviašmenis kalavijas. Spręsdamas problemas, jis sukuria vis sudėtingesnes naujas. Gyvename daugelio matmenų hipererdvės, juodųjų skylių, nematomos medžiagos ir energijos valdomoje Visatoje, kurią tik pradedame suprasti. Tikėkimės, kad, supratę ir keisdami pasaulį, mokslo kalaviju naudosimės išmintingai. Mokslas yra duoklė tam, ką galime žinoti, nors ir esame klystantys.
Iš mokslo kilusios šiandieninės technologijos labiausiai lemia mūsų darbą ir poilsį. Daugelis žmonių dabar nešioja savo kišenėje didesnę skaičiavimo galią, nei prieš dešimtmetį ji būtų tilpusi ant darbo stalo. Klavišo paspaudimu ji sujungia tolimiausias pasaulio dalis. Patenkindamas mūsų žinių norą apie Visatą ir mūsų vietą joje, mokslas ateitį paverčia dabartimi. Jis atskleidė, kaip veikia pasaulis nuo mažiausių materijos dalelių iki Visatos ir mūsų minčių. Jis tapo pasaulio tyrinėjimo ir inovacijų sistema. Mokslas yra šalių klestėjimo variklis. Jis maitina ekonominį augimą. Mokslas parodo jaunimui kelią į konkurencingą globalią rinką. Jis sužadina vaizduotę. Bet į vieną tašką nukreiptas žvilgsnis gali būti klaidinantis. Todėl pasižvalgykime plačiau į Visatos ir mūsų buities gelmių tikrovę.“
Knyga yra apie pasaulį ir jį valdančius dėsnius. Apie Žemę ir jos gelmes, apie dangų, jo kūnus ir reiškinius, apie elementariąsias daleles ir jų sąveiką, apie energijos šaltinius, naująsias medžiagas ir technologijas, apie žmogaus išlikimo Žemėje perspektyvas ir keliones į kosmosą, apie mokslą ir valdžios požiūrį į jį. Taip pat apie mūsų sąmonės prigimtį, laisvą valią ir laimę.
Be kitų, knygoje yra tokie skyriai: Kas mes ir kodėl esame čia, Žemėje? Iš ko sudarytas mūsų pasaulis ir ar jis keičiasi? Ar egzistuoja antižmonės ir kur jie nuo mūsų slepiasi? Kokios grėsmės galėtume sulaukti iš ateivių? Kas laukia žmonijos – ar ji išliks dar 100 000 metų? O gal jos ateitis – Marse? Ar galimos kelionės į ateitį ir praeitį? Ar atominė energetika turi ateitį? O gal gaminsime elektrą, naudodami biokurą, vėją ir Saulę? Ar tikrai „Facebook“ sukelia depresiją? Kokių iššūkių mums kelia interneto era? Ar sukursime dirbtinį intelektą ir ar robotai taps mūsų asmeniniais pagalbininkais? Kokie bus ateities namai? Ką mums žada nanotechnologijos? O chemikalai – gėris ar blogis?
Knygą pristato įvairių profesijų žmonės. LMA ir LKMA akademikas, VU profesorius emeritas, širdies chirurgas Giedrius Uždavinys rašo: „Mus pasiekė dar viena – jau ketvirta – akademiko, VU profesoriaus emerito Jono Grigo mokslo populiarinimo knyga intriguojančiu pavadinimu „Ateitis jau atėjo“. Kad suvoktumėte, kokio grožio deimančiuką savo rankose laikote, perskaitykite šios knygos epilogą. Neabejoju, kad smalsiam protui kils troškimas kartu su patyrusiu vedliu atrasti Kūrėjo planą, spindintį daugiabriaunio mokslo šviesa. Ir ta kerinti šviesa nuves Jus į kuklias mokslo šventoves, kuriose gimsta ateitis. Jūs suvoksite, kad mokslo kelionė – tai ne tik sunki kova su tamsa ir prietarais, bet ir žinių bei proto triumfas – „dieviškosios dalelės“ kelionė aukštyn fizine ir dvasine prasmėmis. Jūs atrasite mokslo jėgą ir jo pavojus. Tikėjimo ir gyvenimo prasmės lygmenyse ši knyga nukels Jus į olandų filosofo B. Spinozos „Etiką“, Levo Tolstojaus „Išpažintį“, Pranciškaus Asyžiečio „Saulės (Kūrinijos) giesmę“, kur išsilydo tikėjimų trintys ir spindi kol kas nepažini, pasigėrėjimą ir pagarbią baimę teikianti Didžiojo Kūrėjo Dvasia.“
Publicistė, redaktorė Aldona Žemaitytė rašo: „Žmogaus gyvenimo prasmės ir tikslo, pažįstant kosmosą savyje ir Visatoje, atskleidimas yra neįkainojamos vertės − tai neišmatuojamas knygos autoriaus nuopelnas. Sąmonės (kosminės ir personalios) vaidmens iškėlimas Žemės – žmonių planetos gyvenime yra šios knygos aktualija. Mokslo ir humanitarinės kultūros sąjunga daro šį veikalą patrauklų ne tik mokslininkui, bet ir eiliniam skaitytojui, gebančiam pakelti akis nuo buities ir politikos reikalų. Ateitis priklauso Išminčiai, kurią Homo Sapiens individui diktuoja širdis, o protas maloningai palaimina. Protas be Išminties būtų bedvasis, Išmintis be proto − akla.“
Kauno kolegijos dėstytoja Vilija Mačiulienė rašo: „Džiaugiuosi kiekviena šio autoriaus knyga, nes jos suteikia daug malonumo įvairiems skaitytojams, pradedant mokiniais ir studentais ir baigiant garbaus amžiaus senjorais. Iš profesoriaus knygų galėtų mokytis dauguma turinčiųjų aukštąjį išsilavinimą, tarp jų ir pedagogai, nes ji atspindi plačią erudiciją, neabejotinai išsiskiria savo stilistika, kuri pasižymi gebėjimu mokslinę informaciją pateikti patraukliai ir įtaigiai, tarytum skaitytum geros publicistikos ar grožinės literatūros kūrinį. Savo žiniomis, samprotavimais ir mintimis jis dalijasi su skaitytojais tarsi kalbėdamasis su jais kaip su gerais draugais: nuoširdžiai, be jokios pozos, nevartodamas sudėtingos kalbos, bandydamas mokslo žinias apie pasaulį ir jo tvarką perduoti taip, kad suprastų visi, net ir neturintys didelio išsilavinimo. Pateikiama informacija verčia ieškoti atsakymų, skatina norą diskutuoti, išsamiau aiškintis aprašytus dalykus. Kaip ir autoriaus gyvenimas, taip ir jo knyga ,,Ateitis jau atėjo“ byloja apie kritišką bei kūrybingą žmogaus charakterį ir sielą, kuri gali būti pavyzdžiu dažnai apsvaigusiam nuo vadinamosios elitinės priklausomybės subjektui.“
Knygos sutiktuvės įvyks Lietuvos mokslų akademijos Mažojoje salėje kovo 31 d. 16 val.