2015 m. vasario 12 d. Vilniaus universiteto Ekonomikos mokslo krypties disertacijos gynimo taryboje apginta Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto mokslo darbuotojo Tomo Baleženčio disertacija „Ribiniai metodai gamybinio efektyvumo ir bendrojo produktyvumo analizei: Lietuvos žemės ūkio sektorius po įstojimo į Europos Sąjungą“. Disertacija parengta Vilniaus universitete. Mokslinis vadovas – doc. dr. Romualdas Valkauskas, konsultantė – dr. Irena Kriščiukaitienė.
Disertacijoje pristatomo tyrimo tikslas – pasiūlius integruotą Lietuvos ūkininkų ūkių gamybinio efektyvumo matavimo ir analizės metodiką, numatyti žemės ūkio efektyvumo didinimo kryptis. Pasiūlyta metodika remiasi neparametriniais ribiniais metodais. Disertacijoje pristatyta efektyvumo analizės praktika ir mokslinio tyrimo metodika. Pasiūlyti žemės ūkio efektyvumo analizei pritaikyti kiekybiniai metodai. Empirinėje dalyje įvertintas Lietuvos ūkininkų ūkių veiklos efektyvumas, taikant neparametrinius metodus. Atlikta technologijų, būdingų nagrinėjamam sektoriui, analizė, kiekybiškai įvertintas efektyvumo ir produktyvumo veiksnių poveikis.
instituto mokslo darbuotojas Tomas Baležentis
Efektyvumo analizė remiasi neoklasikine gamybos teorija. Naudojantis Ūkių apskaitos duomenų tinklo duomenimis, įvertinama gamybos funkcija (t. y. aprašomas ryšys tarp sąnaudų kiekio ir pagamintos produkcijos kiekio). Žinant šią informaciją, galima įvertinti neefektyvumą – teoriškai apskaičiuoto ir praktiškai užfiksuoto sąnaudų ar produkcijos kiekio santykį. Tyrime daugiausia naudojamas neparametrinis metodas, t. y. duomenų apgaubties analizė. Pastarasis metodas įgyvendinamas taikant tiesinio programavimo modelius.
Vienas iš svarbiausių atlikto tyrimo naujumo elementų yra savirankos ir Monte Carlo simuliacijos taikymas. Šie metodai yra svarbūs, kadangi nėra žinomi duomenys apie visus Lietuvoje veikiančius ūkius. Antra vertus, atskirų ūkių veikla tam tikrais laikotarpiais gali būti veikiama įvairių išorinių veiksnių (pvz., gamtinių sąlygų) ir iškraipyti tyrimų rezultatus. Siekiant atsižvelgti į agrarinio sektoriaus ekonominės veiklos neapibrėžtumą, taikoma neraiškiųjų skaičių teorija. Taikant šią teoriją, sudaromi neraiškieji skaičiai, apibūdinantys atskirų ūkių veiklą tam tikru laikotarpiu: vienu metu nagrinėjamos vidutinė, minimali ir maksimali reikšmės. Gautieji empirinio tyrimo rezultatai analizuojami taikant regresijos modelius ir daugiamatės statistikos metodus.
Pagrindiniai tyrimo rezultatai pristatyti 19 mokslinių straipsnių, iš kurių 8 yra referuojami „Web of Science“ duomenų bazėje. Parengta mokslo studija „Žemės ūkio gamybinio efektyvumo vertinimas: samprata, modeliai ir taikymai“. Disertacijos autoriaus darbai paskelbti Lietuvos ir tokiuose tarptautiniuose mokslo žurnaluose, kaip „Agricultural Economics“, „Empirica“, „Fuzzy Sets and Systems“. (Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto informacija)