LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJOS PIRMŲJŲ NARIŲ RINKIMAI

Lietuvos MA tikrasis narys, prof. habil. dr. Algirdas Juozas Motuzas

Manau, kad akylesnis monografijos apie ekstraordinarinį profesorių dr. Jurgį Krikščiūną skaitytojas mano ir prof. M. Strukčinsko straipsnyje „Žemės ūkio akademijos Dotnuvoje profesorius“¹ pastebėjo eilutes: „1942 m. švietimo generalinis tarėjas dr. P. Germantas nepatvirtino prof. dr. J. Krikščiūno, vienbalsiai išrinkto Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu – akademiku. Įtariama, dėl asmeninių priežasčių.“ Turiu pripažinti, kad leisdami knygą nebespėjome šio fakto patikrinti, bet man tas įrašas neduoda ramybės iki šiol.

Bandymas rasti atsakymą į šį klausimą nuvedė į dokumentų ir mokslo leidinių studijas archyvuose ir bibliotekose. Paaiškėjo, kad toks pat likimas ištiko ir VDU ordinarinį profesorių dr. Vladą Lašą. Tačiau nei J. Rakausko straipsnyje „LTSR mokslų akademijoje“², nei kituose jo gyvenimą ir mokslinę veiklą pristatančiuose straipsniuose monografijoje „Akademikas Vladas Lašas“, apie tai net neužsiminta. Tolesni ieškojimai parodė, kad būtų teisingiausia šių dviejų kandidatų į Lietuvos mokslų akademijos tikruosius narius likimus pristatyti pirmųjų narių rinkimų šalies okupacijų (1941–1944) metais istorinėje apžvalgoje.

Panašios paskirties publikacija pasirodė Lietuvos mokslų akademijos 70-mečiui skirtoje knygoje, kurioje yra įrašas: „Kai kurie nariai, išrinkti MA visuotiniuose susirinkimuose, okupacinės valdžios nebuvo patvirtinti.“³. Bet plačiau ir giliau šis klausimas nebuvo atskleistas.

Lietuvos centriniame valstybės archyve (LCVA) ir Lietuvos mokslų akademijos archyve (LMAA) saugoma byla su istorine šios mokslo įstaigos kūrimosi apžvalga. Dokumentą parengė ir 1941 m. liepos 21 d. pasirašė Lietuvos MA generalinis sekretorius S. Sužiedėlis. Šios apžvalgos pirmieji sakiniai byloja: „Vilniuje veikianti Lietuvos mokslų akademija yra įsteigta Lietuvos Komisarų Tarybos 1941 m. sausio 16 d. aktu. Tačiau šios aukščiausios mokslo tyrinėjimo įstaigos pati idėja ir pradžia nesusieta su bolševikų režimu Lietuvoje. Lietuvos mokslų akademijos įsteigimu rūpintasi žymiai anksčiau. 1929–30 metais Kauno universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto taryba buvo sudariusi komisiją (prof. dr. V. Krėvė-Mickevičius, prof. dr. M. Biržiška ir prof. dr. P. Skardžius), kuri paruošė Mokslų akademijos statutą ir įteikė jį nepriklausomos Lietuvos Ministerių Kabinetui, bet jis patiektam projektui nedavė eigos. <…> Anuometinės Lietuvos Vyriausybės nusistatymas buvo eiti prie Lietuvos mokslų akademijos įsteigimo palaipsniui. Pirmiausia ji buvo susirūpinusi sukaupti ir paspartinti atskirai veikusias mokslo institucijas, kurios nuo seniau užsiėmė lituanistinėmis studijomis. <…> Visos šios mokslo įstaigos 1938 m. buvo įglaustos į vieną įstaigą – Lituanistikos institutą. <…> Okupavus Lietuvą bolševikams, Lituanistikos institutas nereformuotas veikė iki 1941 m. sausio 16 d. Tačiau moksliniam jo darbui sąlygos nuolat sunkėjo. Bolševikinės vyriausybės buvo pareikšta, kad Sovietų Sąjungoje nėra ir negali būti tokių mokslinių įstaigų, kurios tyrinėtų grynai tautinę savo krašto kultūrą. <…> Todėl buvo gyvas reikalas, nenorint sulaukti Lituanistikos instituto likvidacijos, kultūrinio lietuvių tautos palikimo ir turto apsaugos sumetimais rūpintis greitesniu Mokslų akademijos įsteigimu. Pasitarus su žymesniais lietuvių mokslininkais, Lietuvos mokslų akademijos statutas buvo paruoštas pagal rusiškąjį gudų ir vokiškąjį Vienos Mokslų akademijų pavyzdžius.“⁴

Negalima nepaminėti, kad toje pačioje archyvinėje byloje saugomas kitas dokumentas, kuriame atskleistos dr. J. Basanavičiaus įsteigtos Lietuvių mokslo draugijos, Lietuvos universiteto Kaune, Lituanistikos instituto pastangos steigti Mokslų akademiją Lietuvoje. Apie tai galvojo ir senojo Vilniaus universiteto profesoriai XVIII a. antroje pusėje. Užplūdus bolševikų okupacijai, minėtu LTSR Liaudies Komisarų Tarybos (LKT) aktu buvo įsteigta LTSR Mokslų Akademija prie LTSR Liaudies Komisarų Tarybos. Tuo pačiu nutarimu paskiriamas jos organizacinis komitetas: pirmininkas – prof. V. Krėvė-Mickevičius, nariai – švietimo liaudies komisaras A. Venclova, profesoriai M. Biržiška, A. Rimka, A. Purėnas, V. Kuzma ir S. Kolupaila. Šiam komitetui pavedama per dvi savaites pateikti LTSR Mokslų Akademijos statutą bei struktūrą ir kandidatus į tikruosius narius, kurie sudarys skyrių branduolius. Lituanistikos institutas panaikinamas, jo turtas perduodamas LTSR Mokslų Akademijai.⁵

1941 m. vasario 7 d. įvykusiame pirmame organizacinės komisijos posėdyje buvo apsvarstyti ir numatyti kandidatai į Mokslų akademijos tikruosius narius akademikus, kuriuos pasiūlė Kauno ir Vilniaus universitetai. LKP(b) CK sekretoriaus A. Sniečkaus ir LKT pirmininko M. Gedvilo prašyta leisti išrinkti akademikais šiuos profesorius: Humanitarinių mokslų skyriuje – V. Krėvę-Mickevičių, M. Biržišką, L. Karsaviną, V. Mykolaitį, P. Skardžių, J. Otrembskį ir V. Biržišką; Socialinių ir ekonominių mokslų skyriuje – A. Rimką, M. Römerį, K. Jablonskį, V. Jurgutį, A. Janulaitį, dr. D. Budrį, P. Šalčių ir J. Bulavą; Gamtos tyrimo, taikomųjų ir tiksliųjų mokslų skyriuje – A. Purėną, V. Kuzmą, K. Buinevičių, S. Kolupailą, V. Mošinskį, T. Ivanauską, V. Lašą, J. Krikščiūną, J. Matulį ir inžinierių S. Kairį.

Taigi, profesoriai V. Lašas ir J. Krikščiūnas buvo parinkti kandidatais į tikruosius narius Lietuvos MA organizavimo pradžioje.

„Sąrašas A. Sniečkaus ranka išmargintas klaustukais, minusais, prierašais. Pavyzdžiui, ties K. Jablonskio pavarde – klaustukas ir užrašas „jaunas“, ties V. Lašo – „nežymus mokslininkas“, ties J. Matulio – „pažangus, perspektyvus“; minusais pažymėtos L. Karsavino, M. Römerio pavardės, klaustukais – V. Mykolaičio, J. Otrembskio, A. Rimkos, V. Jurgučio, D. Budrio, K. Buinevičiaus, V. Mošinskio, S. Kairio ir J. Krikščiūno pavardės, o P. Šalčiaus pavardė visai išbraukta ir po ja iš apačios parašyta „apsieiti be pateikimo rinkimams“ ir t. t.“⁶

Patekęs į bolševikų valdžios valdininkų rankas, organizacinės komisijos pasiūlytas statutas buvo „susovietintas“, redaguotas ir patvirtintas 1941 m. kovo 10 d.⁷

Galutinai „suderinus“, buvo paskirta tik 13 Lietuvos TSR Mokslų Akademijos tikrųjų narių akademikų: M. Biržiška, V. Biržiška, D. Budrys, A. Janulaitis, T. Ivanauskas, S. Kolupaila, V. Kuzma, V. Krėvė-Mickevičius, J. Matulis, V. Mykolaitis, A. Purėnas, A. Rimka ir P. Skardžius. 1941 m. balandžio 9 d. juos patvirtino LKT. 1941 m. balandžio 18 d. pirmajame akademikų susirinkime LTSR Mokslų Akademijos prezidentu išrinktas V. Krėvė-Mickevičius, viceprezidentu – A. Purėnas, vėliau prezidiumo posėdyje sekretoriumi – D. Budrys. Daugiau tikrųjų narių akademikų, nei narių bendradarbių, nei narių korespondentų iki Antrojo pasaulinio karo veiksmų Lietuvoje pradžios nespėta išrinkti, nors galiojo nutarimas Humanitarinių bei Socialinių ir ekonominių mokslų skyriuose turėti po 6 tikruosius narius ir narius-bendradarbius, o Gamtos tyrimo, taikomųjų ir tiksliųjų mokslų skyriuje – po 8 tikruosius narius ir narius bendradarbius.

Lietuvos TSR Mokslų Akademijos prie LTSR Liaudies Komisarų Tarybos gyvavimas nutrūko dar organizavimosi pradžioje. Pasitraukus bolševikams ir prasidėjus Birželio sukilimui, Mokslų Akademijos prezidentas V. Krėvė-Mickevičius ir prezidiumo mokslinis sekretorius S. Sužiedėlis 1941 m. birželio 26 d. raštu kreipėsi į Lietuvos laikinąją vyriausybę Kaune dėl Akademijos išsaugojimo ir leidimo jai toliau veikti. Po dviejų dienų likę Vilniuje Akademijos bendradarbiai įteikė raštą tuo klausimu Vilniaus miesto ir srities komiteto pirmininkui S. Žakevičiui. Jis tą pačią dieną pavedė Vilniaus universiteto rektoriui prof. M. Biržiškai eiti Mokslų Akademijos pirmininko pareigas. Pastarasis birželio 29 d. pasirašė įsakymą dėl buvusių Akademijos darbuotojų grįžimo į savo darbo vietas. Laikinai einantis Ministro Pirmininko pareigas J. Ambrazevičius liepos 26 d. pasirašė nutarimą dėl Lietuvos TSR Mokslų Akademijos perorganizavimo į Lietuvos Mokslų Akademiją ir patvirtino laikinąjį jos statutą. Liepos 31 d. Ministrų Kabinetas paskyrė Lietuvos Mokslų Akademijos nariais šiuos 8 mokslininkus: M. Biržišką, Z. Ivinskį, A. Janulaitį, V. Jurgutį, V. Mykolaitį, A. Rimką, A. Salį ir S. Šalkauskį. Vietoje laikinojo jie parengė naują Lietuvos Mokslų akademijos statutą, o Laikinoji Vyriausybė dokumentą patvirtino rugpjūčio 1 d. Pagal jį, Mokslų Akademijos nariai buvo: garbės nariai, tikrieji nariai ir nariai bendradarbiai.⁸

Rugpjūčio 13 d. prievarta nutraukus Laikinosios Vyriausybės veiklą, toks Akademijos būvis buvo naudingas ir pageidautinas įsitvirtinančiai hitlerinės Vokietijos okupacinei valdžiai: ji galėjo laisviau ir savarankiškai tvarkytis.

Pagal įsteigtą kitų okupantų kontroliuojamą lietuvių savivaldos su jos aukščiausiųjų pareigūnų generalinių tarėjų institucijos tvarką, Lietuvos Mokslų Akademija pateko Vilniaus miesto ir srities komiteto Švietimo valdybos Aukštojo mokslo departamento žinion. Rugsėjo 8 d. švietimo generalinis tarėjas dr. P. Germantas patvirtino Lietuvos Mokslų Akademijos statuto paaiškinamuosius nuostatus⁹, o kitą dieną Vilniaus miesto ir srities švietimo valdytojas J. Vaičaitis įsakymu paskelbė išrinktais Lietuvos Mokslų Akademijos tikraisiais nariais tuos pačius 8 asmenis, patvirtintus Lietuvos Laikinosios Vyriausybės. Akademijos laikinuoju pirmininku patvirtino prof. M. Biržišką, generaliniu sekretoriumi – S. Sužiedėlį, vicepirmininku – prof. V. Jurgutį.¹⁰ Kiti sovietmečio akademikai buvo paskelbti laikinai nustojusiais eiti savo pareigas.

Pagal naująjį statutą, Lietuvos Mokslų Akademija neteko beveik jokios autonomijos: visi nutarimai įsigaliojo tik patvirtinti švietimo generalinio tarėjo. Institucijos reguliamine skyriai įvardinti kitais vardais: Humanitarinių, Visuomeninių ir Gamtos mokslų.¹¹ Juose leista rinkti tik po 6 tikruosius narius ir narius bendradarbius. Skyriaus pasiūlytas kandidatas laikomas išrinktas nariu, jei Akademijos visuotiniame susirinkime slaptai balsuojant gauna ne mažiau kaip 2/3 visų galimų balsų.

1941 m. rugsėjo 22 d. visuotiniame Lietuvos Mokslų Akademijos susirinkime iš 8 tikrųjų narių dalyvavo 6. Visuomeninių mokslų skyriaus tikruoju nariu buvo išrinktas prof. K. Jablonskis (6 balsai), Gamtos mokslų skyriaus tikraisiais nariais buvo išrinkti profesoriai: J. Dalinkevičius (5 balsai), T. Ivanauskas (5 balsai), J. Matulis (5 balsai) ir J. Krikščiūnas (5 balsai). Švietimo generalinis tarėjas dr. P. Germantas patvirtino 4 tikruosius narius, prof. J. Krikščiūno nepatvirtino.

1941 m. lapkričio 11 d. visuotiniame Lietuvos Mokslų Akademijos susirinkime iš 12 tikrųjų narių dalyvavo 10. Gamtos mokslų skyriaus tikraisiais nariais buvo išrinkti profesoriai: K. Vasiliauskas (9 balsai), P. B. Šivickis (7 balsai) ir V. Lašas (6 balsai). Švietimo generalinis tarėjas patvirtino pirmuosius 2 tikruosius narius, prof. V. Lašo nepatvirtino.

1941 m. gruodžio 2 d. visuotiniame Lietuvos Mokslų Akademijos susirinkime iš 14 tikrųjų narių dalyvavo 12. Iš pasiūlytų 6 kandidatų Humanitarinių mokslų skyriaus nariais bendradarbiais buvo išrinkti prof. J. Ambrozevičius (8 balsai), dr. J. Balys (8 balsai), dr. J. Puzinas (12 balsų) ir dr. A. Šapoka (12 balsų). Švietimo generalinis tarėjas patvirtino juos visus. Susirinkimas neišrinko dviejų kandidatų į Humanitarinių mokslų skyriaus narius bendradarbius – dr. V. Maciūno ir dr. J. Stakausko.

1941 m. gruodžio 4 d. mirė Visuomeninių mokslų skyriaus tikrasis narys prof. S. Šalkauskis.

VU rektoriui, LMA tikrajam nariui prof. M. Biržiškai atsisakius Lietuvos Mokslų Akademijos pirmininko pareigų, 1942 m. sausio 26 d. visuotiniame Lietuvos Mokslų Akademijos susirinkime pirmininku buvo išrinktas tikrasis narys prof. V. Jurgutis, vicepirmininku – tikrasis narys prof. V. Mykolaitis. Kol Švietimo valdyba ilgai svarstė naujo pirmininko išrinkimą (patvirtino tik gegužės 6 d.), jo pareigas ėjo tikrasis narys prof. Z. Ivinskis. 1942 m. spalio 28 d. visuotiniame Lietuvos Mokslų Akademijos susirinkime iš 13 tikrųjų narių dalyvavo 12. Visuomeninių mokslų skyriaus tikruoju nariu buvo išrinktas prof. P. Šalčius (vienbalsiai), nariais bendradarbiais – dr. D. Budrys (9 balsai), dr. D. Krivickas (9 balsai), prof. K. Šalkauskis (8 balsai) ir dr. P. Padalskis (8 balsai). Švietimo generalinis tarėjas patvirtino juos visus. Susirinkimas neišrinko dviejų kandidatų į Visuomeninių mokslų skyriaus narius bendradarbius – dr. V. Čepo ir dr. J. Pajaujo.

1942 m. gruodžio 9 d. visuotiniame Lietuvos Mokslų Akademijos susirinkime iš 14 tikrųjų narių dalyvavo 13. Humanitarinių mokslų skyriaus tikruoju nariu buvo išrinktas prof. V. Krėvė-Mickevičius (vienbalsiai), švietimo generalinis tarėjas šį balsavimą patvirtino.¹²

Daugiau Lietuvos Mokslų Akademijos narių rinkimų vokiečių okupacijos metais nebuvo.

1942 m. pabaigoje Lietuvos Mokslų Akademijoje buvo 24 nariai – 16 tikrųjų narių ir 8 nariai bendradarbiai: atitinkamai, Humanitarinių mokslų skyriuje – 6 ir 4, Visuomeninių mokslų skyriuje – 5 ir 4 ir Gamtos mokslų skyriuje – 5 tikrieji nariai. Humanitarinių mokslų skyriuje tikrieji nariai buvo M. Biržiška, Z. Ivinskis, V. Mykolaitis, A. Salys, K. Jablonskis ir V. Mickevičius; nariai bendradarbiai – J. Ambrazevičius, J. Balys, J. Puzinas ir A. Šapoka. Visuomeninių mokslų skyriuje tikrieji nariai buvo V. Jurgutis, A. Rimka, A.Janulaitis, K, Jablonskis ir P. Šalčius; nariai bendradarbiai – K. Šalkauskis, D. Krivickas, P. Padalskis ir D. Budrys. Gamtos mokslų skyriuje tikrieji nariai buvo J. Dalinkevičius, T. Ivanauskas, J. Matulis, P. B. Šivickis ir K. Vasiliauskas.

Areštavus Lietuvos Mokslų Akademijos pirmininką prof. V. Jurgutį ir vėliau išvežus jį į Štuthofo koncentracijos stovyklą, nuo 1943 m. kovo 18 d. laikinai Akademijai vadovavo tikrasis narys prof. V. Mykolaitis, nuo 1944 m. birželio 1 d. – narys bendradarbis prof. K. Šalkauskis.¹³

1943 m. balandžio 1 d. už tai, kad ginė Lietuvos jaunimą nuo nacių kėslų jį panaudoti karo reikmėms, gestapas suėmė švietimo generalinį tarėją dr. P. Germantą, kartu su juo profesorius B. Sruogą, A. Damušį ir kitus, kurie taip pat pateko į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Lietuvos Mokslų Akademijos bibliotekininkas V. Tumėnas už saugyklose slėptas uždraustas knygas gestapo buvo suimtas ir nužudytas Dachau koncentracijos stovykloje.

Bandydamas rasti motyvus, dėl kurių švietimo generalinis tarėjas dr. P. Germantas nepatvirtino ŽŪA prof. J. Krikščiūno ir VDU prof. V. Lašo Lietuvos Mokslų Akademijos tikraisiais nariais, LCVA studijavau švietimo ministro ir generalinio tarėjo įsakymų bylas „asmens sąstato klausimais“. Jose saugomos švietimo generalinio tarėjo 1941 m. spalio 24 d. pasirašytų 3 aktų, kuriais patvirtintas profesorių K. Jablonskio, J. Dalinkevičiaus ir J. Matulio išrinkimas Lietuvos Mokslų Akademijos tikraisiais nariais, kopijos. Akto dėl prof. J. Krikščiūno išrinkimo nėra.¹⁴

Toje pačioje byloje yra švietimo generalinio tarėjo 1941 m. gruodžio 1 d. pasirašytų 3 aktų, kuriais patvirtintas profesorių T. Ivanausko, P. B. Šivickio ir K. Vasiliausko išrinkimas Lietuvos Mokslų Akademijos tikraisiais nariais, kopijos. Akto dėl prof. V. Lašo išrinkimo nėra.

Nepasisekė rasti archyvuose dokumentų, įrodančių motyvus, dėl kurių nebuvo patvirtintas profesorių J. Krikščiūno ir V. Lašo išrinkimas Lietuvos Mokslų Akademijos tikraisiais nariais. Dėl prof. J. Krikščiūno neišrinkimo akademiku kol kas galime kliautis š. a. LMA nario emerito prof. M. Strukčinsko nuomone: „Greičiausiai tai atsitiko dėl to, kad Jurgis Krikščiūnas nuo pat savo veiklos pradžios priklausė Valstiečių liaudininkų sąjungai.“¹⁵

1944 m. Raudonajai armijai artėjant prie Lietuvos ir gręsiant antrajai sovietinei okupacijai, daugelis aukštesnius postus turėjusių asmenų, mokslo ir kultūros veikėjų, net eilinių valdininkų pasitraukė į Vakarus, baimindamiesi grįžusių bolševikų represijų. Jie tikėjo, kad ten galės dirbti nepriklausomos Lietuvos gerovei. Tarp jų buvo ir prof. J, Krikščiūnas, priverstinėje tremtyje iki mirties (1947) dirbęs profesoriumi Baltijos universitete Pinneberge netoli Hamburgo ir skelbęs Lietuvos ūkio atstatymo planus pokariu.

Prof. V. Lašas liko Lietuvoje. 1946 m. jis buvo išrinktas LTSR Mokslų akademijos Matematikos-gamtos ir taikomųjų mokslų skyriaus tikruoju nariu.

 

Šaltiniai:

1. Motuzas A., Strukčinskas M. Žemės ūkio akademijos Dotnuvoje profesorius // Profesorius Jurgis Krikščiūnas: žemės ūkio mokslo ir praktikos darna / monografija / sudarytojai A. Motuzas ir M. Strukčinskas. Kaunas, ASU, 2013. p. 128–138.
2. Rakauskas J. LTSR mokslų akademijoje // Akademikas Vladas Lašas / monografija / sudarytojai B. Padegimas ir E. Lašienė. Vilnius, Mokslas 1980. p. 21–30.
3. Akademija karo metų kronikoje (ištrauka iš prof. Zenono Ivinskio dienoraščio / parengė V. Paškauskienė // Akademija ir akademikai atsiminimuose. Vilnius, LMA, 2013. P. 13–21.
4. LCVA. F. 1001. Ap. 1. B. 66.
5. Ten pat. B. 1.
6. Liekis A. Lietuvos mokslų akademija 1941–1990. Lietuvos mokslas, knyga 31, 2001. P. 112.
7. LCVA. F. 1001. Ap. 1. B. 9.
8. Ten pat. B. 62.
9. Ten pat.
10. Ten pat. B. 134.
11. Ten pat. B. 63.
12. Ten pat. B. 3.
13. Ten pat. B. 7.
14. LCVA. F. R-629. Ap. 2. B. 1.
15. Strukčinskas M. Profesorius Jurgis Krikščiūnas // Mokslo Lietuva, 2004 m. balandžio 22–gegužės 5 d., Nr. 8.