Klaipėdos universitetas 2014 m. išsirinko naujus vadovus, vykdydamas Jūrinio slėnio projektą, pasistatydino modernų mokslinio tyrimo laivą „Mintis“, paskelbė naujo studentų bendrabučio statybos pradžią… Tokios teigiamos žinios apie KU 2014 m. pasiekė Lietuvos laikraščių ir interneto skaitytojus. Buvo ir ne tokių gerų žinių: bent porą metų užtrukę teismai dėl neteisėtai rektoriumi išrinkto V. Laurėno atstatydinimo, nerentabilios, tuščios studijų programos ir kt. Nuo 2014 m. rugsėjo pradėjęs eiti rektoriaus pareigas žinomas Vilniaus ir Kembridžo mokslininkas elektrochemikas prof. Eimutis Juzeliūnas prorektoriais pasirinko seniau KU dirbusius mokslininkus, turinčius vadybos patirties. Plačiau apie Universiteto veiklą kalbamės su naująja mokslo ir meno prorektore doc. dr. Rita Vaičekauskaite.
ML Gerbiamoji Prorektore, esate pati jauniausia KU rektorate, o Jums jau patikėtos svarbiausios pagal Universiteto misiją pareigos. Kokius prioritetus išskirtumėte pagal savo veiklos barus?
R.V. Vienas pagrindinių uždavinių, kurį keliu sau, yra tobulinti mokslo ir meno veiklos kokybės vadybą. Nors kokybė yra imanentiškas mokslo požymis, bet ligi šiol jos vadybai buvo skiriama per mažai dėmesio. Tradiciškai mokslo kokybė vertinama pasitelkiant epistemologines įžvalgas, kurios įgalina mokslininkus kritiškai vertinti savo mokslinės veiklos rezultatus. Tačiau modernios visuomenės iššūkiai universitetams formuoja naują požiūrį į mokslo kokybės kriterijus. Mokslo kokybę skatinama konstruoti kaip atvirą sistemą per veiklą, patirtį ir socialinės partnerystės santykius. Vienareikšmiškai konceptualizuoti mokslo kokybės neįmanoma, kadangi mokslo sąvoka yra skėtinė, ji apima platų semantinių reikšmių ir deskriptyvių aiškinimų spektrą.
ML Ko gero, seniausia tradicija, susijusi su mokslo kokybės vertinimu, remiasi transcendentiniu filosofiniu požiūriu į kokybės kriterijus.
R.V. Taip, toks požiūris išlieka aktualus ir šiomis dienomis, tačiau vis sunkiau suvaldyti subjektyvaus veiksnio įtaką. Tradiciniu galima laikyti ir mokslo kokybės vertinimą, atsižvelgiant į produktą, pasitelkus ekspertus, institucinio vertinimo metodikas. Tačiau šiandienos požiūriu toks vertinimas yra per siauras. Moksliniams tyrimams, kurie vis labiau kreipiami į vadinamojo komercializavimo, technologijų perdavimo procesus, yra aktualus kokybės, atsižvelgiant į vartotoją, vertinimas. Toks požiūris į mokslo kokybę kritikuojamas, nurodant universiteto tapsmo multiversitetu arba paslaugas teikiančia įmone grėsmę. Inovacijų procesai aktualizuoja kokybės, atsižvelgiant į pritaikomumo vertę, požiūrį. Šiuolaikinis universitetas turi ne tik vadovautis išorės mokslo ekspertavimo sistema, bet ir siekti sukurti autentišką mokslo kokybės vadybos vidaus sistemą, kuri įgalintų siekti aukščiausių ir visuomenės gerovei aktualių mokslinės veiklos rezultatų. Be to, kokybės vadybos sistema, diegiama kaip inovacija, gali sustiprinti mokslo proveržio prielaidas. Tikiuosi, kad sėkmingai plėtojama mokslo ir meno veiklos kokybės vadybos sistema padės realizuoti keliamą labai svarbų uždavinį naujajai administracijai – sustiprinti mokslo ir verslo, pramonės ir kitų socialinių partnerių bendradarbiavimą.
ML Viename labai išsamiame savo Universitete skaitytame pranešime apie mokslo kokybės vadybą, be kita ko. pacitavote A. Laurinavičiaus tezę, kad 85 proc. efekto pasiekiama gerinant sistemą, 15 proc. – darbuotojų darbu. Ar Klaipėdos universitete galioja tokie patys procentai?
R. V. Nenorėčiau pervertinti sistemos reikšmės. Žmogus visada yra reikšmingesnis už bet kokią sistemą. Jo galia yra neišmatuojama. Vienas žmogus gali ir sukurti, ir sugriauti bet kokią sistemą. Deja, tokių žmonių, kurie ryžtųsi su asmenine atsakomybe daryti didelius pozityvius darbus, labai trūksta. Niekada nesame matavę minėtos procentinės tendencijos Klaipėdos universitete. Drįstu prognozuoti, kai kalbame apie, anot mokslo istoriko ir filosofo Kuno (T. S. Kuhn), „normalųjį mokslą“, tai empirinis tyrimas, ko gero, patvirtintų šią tendenciją. Tačiau visiškai kitokia santykio proporcija gali būti, kai kalbame apie pažangų ir proveržio mokslą, kuriame esminius dalykus lemia asmens lyderystės galia. Manau, lyderystės klausimas universitetinėje erdvėje yra dar subtilesnis nei kitose erdvėse, tačiau tikrai nepakankamai konceptualizuojamas, todėl atsiranda terpė spekuliuoti lyderystės tema. Svarbu Klaipėdos universitete puoselėti lyderystės kultūrą.
ML Klaipėdos universiteto misija („Klaipėdos universitetas yra Lietuvos – jūrų valstybės ir Baltijos jūros regiono mokslo, menų ir studijų centras, rengiantis aukščiausios kvalifikacijos specialistus ir puoselėjantis humanistines vertybes.“) yra orientuota į regioniškumą. Universiteto rektorius prof. Eimutis Juzeliūnas „Rektoriaus žodyje“ akcentuoja šio regioninio universiteto tarptautiškumo svarbą. Kaip mokslo ir meno plėtroje numatoma derinti regioniškumo ir tarptautiškumo dimensijas?
R.V. Regioniškumas užpildo tarptautiškumą prasmingu turiniu. Vienas esminių tarptautinės politikos siekių yra darni plėtra, kuri įmanomas tik, kai politiniai sprendimai grindžiami mokslinėmis žiniomis apie regionų socialinius, kultūrinius ir technologinius aspektus. Baltijos regionas yra svarbus Europos Sąjungos darniai plėtrai ir saugumui. Šia prasme Klaipėdos universitete atliekami unikalūs Baltijos regiono raidai moksliniai tyrimai yra tarptautiniai. Tai gamtos mokslų srities mokslininkų atliekami kompleksiniai Baltijos jūros ir Vakarų Lietuvos regiono aplinkos geofiziniai, jūrinio klasterio darnios plėtros, taip pat Baltijos jūros ir kranto zonos tarpdalykiniai tyrimai tvariam išteklių valdymui. Menininkai atlieka Baltijos jūros regiono kraštovaizdžių sisteminius tyrimus, Klaipėdos krašto muzikinės kultūros istorijos ir dabarties reiškinių lyginamuosius tyrimus Baltijos regiono muzikos kontekste.
Universiteto humanitarai atlieka tokių sričių darbus kaip Baltijos regiono kultūrinė antropologija, regioninė istorija, Baltijos regiono priešistorė modernioje visuomenėje, Baltijos regiono povandeninės ir landšafto archeologijos, Baltų kalbotyros ir etnologijos, etninės kultūros raidos Lietuvoje ir Baltijos regione, Rytinio Baltijos jūros regiono apgyvenimo raida, miestietiškosios kultūros tapsmas rytiniame Baltijos regione ir kt. Socialinių mokslų atstovai tyrinėja ekonomines vadybines inovatyvaus verslo prielaidas Baltijos jūros regione, regionų strateginės plėtros, erdvinės integracijos procesus ir tarptautiškumą kintančiomis sociogeografinėmis ir geopolitinėmis sąlygomis. Mokslinių tyrimų laukas plečiamas naudojant informacines technologijas. Klaipėdos universiteto mokslinių darbų tarptautiškumui didelę reikšmę turi tai, kad vis daugiau mokslinių darbų rengiama ir atliekama kartu su tarptautiniais partneriais iš įvairių pasaulio šalių.
ML Tarptautiškumas lengviau suprantamas, kai kalbame apie gamtos, fizinius, technologijų ir biomedicinos mokslus, tačiau socialiniuose ir humanitariniuose moksluose (bent jau Lietuvoje) tarptautiškumo tyrimų nėra daug.
R.V. Žinomi Vakarų šalių sociologai (pvz., Z. Baber) jau seniai atkreipė dėmesį, kad žinių globalumas ir universalumas dažnai suvokiamas paviršutiniškai. Pavyzdžiui, kalbant apie atvejus, kai mokslininkai, kurių darbai sukurti metropoliuose, įtakingose Šiaurės Amerikos ar Vakarų Europos šalyse, dažnai nenurodo vietovės (nei miesto, nei šalies ar regiono) pavadinimo savo darbų pavadinimuose, kas implikuoja sukurtų žinių universalumą. Panašų skepticizmą žinių socialiniuose moksluose globalumo ir kosmopolitiškumo atžvilgiu yra išreiškęs žymus sociologas A. Giddens. Jis teigė, kad, analizuodami „šiuolaikinę visuomenę“, paprastai domimės „šiuolaikine Britanija“ (jeigu esame britai), o lygindami skirtingas „visuomenes“, paprastai lyginame nacionalines valstybes (pvz., Didžiąją Britaniją ir JAV).
Taigi, nors sąvokas „visuomenė“ ir „nacionalinė valstybė“ kasdieniuose pokalbiuose, netgi sociologijoje kai kuriais aspektais būtų galima lyginti, vis dėlto šios sąvokos nėra sinonimai. Todėl tarptautiškumas per regiono problematikos analizę yra labai vertinamas. C. Gulbenkiano socialinių mokslų pertvarkymo komisijos pranešime pažymima, kad nors nuo XX a. 7-ojo dešimtmečio pabaigos skiriamas vis didesnis dėmesys socialinių reiškinių tyrinėjimui tarptautiniu mastu, tačiau analizės objektu dažniausiai išlieka valstybė, o ne besikuriančių tarpvalstybinių struktūrų analizė. Taigi, socialinių ir humanitarinių mokslų tarptautiškumas yra kur kas subtilesnis iššūkis, negu atrodo iš pirmo žvilgsnio. Klaipėdos universitetas turi akademinį įdirbį ir potencialą šiam iššūkiui sėkmingai įveikti. Administracijos tikslas yra atverti mokslininkams naujas tarptautines erdves, dalyvaujant mokslinės diplomatijos (science diplomacy) veiklose. Tikiuosi, kad ir šį tikslą pavyks realizuoti.
ML Išskirtinis KU bruožas yra tas, kad jame plėtojama profesionali meninė veikla. Kaip apskritai suprantate mokslo ir meno vienovę, kuri numatyta strateginiuose Universiteto veiklos dokumentuose?
R.V. Mokslo ir meno vienovės santykis turi gilias tradicijas. Mokslo ir meno santykis kaip Artes liberales koncepcija, apimanti gramatiką, logiką, retoriką, muziką, aritmetiką, geometriją ir astronomiją, siekia Antikos ir viduramžių laikų ištakas. Šiandienėje visuomenėje Artes liberales yra simbolinė nuoroda į universalų išsilavinimą. Plačiąja prasme mokslo ir meno santykis yra organiškas. Dažnai bet kurios srities mokslininkas sako, kad geras mokslas yra menas (kūryba), tiek kalbant apie žmogaus ugdymą ar gydymą, tiek nagrinėjant technologinius sprendinius. Originalus mokslas neišvengiamai yra kūrybiškas, o puikus menas grindžiamas konceptualiu mąstymu. Mokslo istorija byloja, kad postmodernizmo, kaip šiuolaikinės visuomenės mokslinės analizės, metodologinės koncepcijos ištakos glūdi literatūros ir architektūros srityse. Skirtingų mokslų ir menų sintezė savotišku diskursu diskutuojama ir mokslinėje fantastikoje, kurios elementai šiandienėje visuomenėje tampa tikrove daug greičiau, nei jos kūrėjai gali įsivaizduoti. Naują impulsą skirtingų mokslų,menųir verslų bendradarbiavimui suteikia informacinės technologijos. Žmogaus santykis su sparčiai augančia technologine pažanga formuoja naujos krypties filosofines koncepcijas, tokias kaip transhumanizmas.
Šiandienėje visuomenėje į mokslo ir meno skirties ir jungties diskusiją įsitraukia tiek visuomenė, tiek konkretūs jos partneriai – verslas, pramonė. Mokslo–meno–verslo sinergijos kontekste gali formuotis proveržiui ir inovacijoms aktualūs žmogaus ir organizacijos veiklos modeliai, įgalinantys mokslo verslumą, verslo kūrybiškumą, meno performatyvumą. Taigi, skirtingų mokslų ir menų sąveika, turinti konceptualias tradicijas, yra nuolat kintantis, įgaunantis naujas raiškos formas fenomenas. Mokslininkai ir menininkai paprastai greitai apčiuopia minėtas kaitos tendencijas, tačiau joms įgyvendinti yra svarbi pažangi mokslo ir meno vadybos sistema, kurios kūrimas ir nuolatinis tobulinimas yra administracijos uždavinys.
ML Kokių galėtumėte paminėti pavyzdžių, iliustruojančių mokslo ir meno vienovę?
R.V. Galima paminėti Baltų kultūros parko Kinijoje Jinzhou mieste projektą (autorius – prof. dr. Petras Grecevičius), įvertintą bronziniu apdovanojimu Pasaulinėje parkų kūrybos parodoje „EXPO 2013“. Iš tiesų, šiame projekte unikaliai atspindėta mokslo ir meno vienovė: pirmiau reikėjo sukurti moksliškai pagrįstą baltų kultūros koncepciją, kad būtų galima sukurti įtaigų meninį, net kitame pasaulio krašte suprantamą, tokio parko projektą.
ML Lietuvoje Klaipėdos universitetas dažniausiai siejamas su jūros mokslais ir studijomis. Kaip dera universalumo ir specializacijos dimensijos, kai strateginės veiklos dokumentuose Klaipėdos universitetas kelia sau uždavinį puoselėti multidiscipliniškumą?
R.V. Specializacija ir universalumas yra puikiai tarpusavyje derantys dalykai. Klaipėdos universitete sėkmingai plėtojami vadybos ir viešojo administravimo, politologijos, ekonomikos, visuomeninės ir fizinės geografijos, politikos mokslų, rekreacijos ir turizmo, slaugos, visuomenės sveikatos, socialinio darbo, kineziterapijos, muzikos teorijos ir pedagogikos, teatro ir šokio, vaidybos ir režisūros, atlikimo meno, vaikystės pedagogikos, andragogikos, psichologijos, matematikos, informatikos, komunikacijos, filosofijos, lietuvių ir užsienio kalbų filologijos, literatūros, etnologijos, sociologijos, istorijos ir archeologijos, statistikos ir matematikos, okeonografijos, biologijos, ekologijos ir aplinkotyros, chemijos, mechanikos, statybų, elektros inžinerijos moksliniai tyrimai ir studijos.
Specializacija yra reikšminga, ji padeda multidiscipliniškumui suteikti unikalų turinį. Kaip vienas iš pavyzdžių galėtų būti uosto statinių inžinerija, jūros priekrantės ir vidinių vandenų biologinių išteklių tyrimai, kurie multidiscipliniškai papildomi kranto zonos integruoto valdymo, povandeninės archeologijos, marinistinio paveldo, jūreivystės terminų kalbotyros, pajūrio kultūrinių kraštovaizdžių, jūreivių sveikatos, pajūrio aplinkos poveikio žmogaus sveikatai, pajūrio turizmo ir kitais tyrimais. Informacinės technologijos leidžia plėsti tyrimų erdvę, kuriant erdvinės statistikos, geografinių informacinių sistemų ir vaizdų analizės metodus, taikyti jūros aplinkos fizinių procesų funkcinių pokyčių stebėjimo ir registravimo išmaniąsias sistemas, išmanaus jūrinio transporto technologijas ir prototipus, vykdyti intelektinio transporto sistemų komunikavimo ir saugumo tyrimus. Jūros mokslai ir studijos yra daugiau nei Universiteto specializacijos interesas, tai yra valstybinės reikšmės klausimas. Lietuva siekia būti stipria jūrine valstybe. Tik stiprūs universitetiniai jūros mokslai ir studijos gali užtikrinti Lietuvos, kaip stiprios jūrinės valstybės, vystymąsi. Šiuo metu jūros mokslų tyrimai yra integruoti į vieną iš nacionalinių mokslo programų „Agro-, miško ir vandens ekosistemų tvarumas“, bet mes aktyviai sieksime, kad atsirastų valstybinė jūros mokslų tyrimų programa. Kalbėjosi A. R.