„Draugas“ (JAV) – „Mokslo Lietuvai“
Dalia Shilas
Sausio 10 ir 17 d. Bostono lituanistinėje mokykloje (BLM) lankėsi profesorius mokslų daktaras Vygintas Gontis, kuris stažuojasi Bostono universitete (BU). Stažuotę remia Baltijos–Amerikos laisvės fondas, skatinantis Lietuvos mokslininkų bendradarbiavimą su JAV mokslo centrais. Prof. V. Gontis yra Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto (VU TFAI) vyriausiasis mokslo darbuotojas ir Lietuvos mokslininkų sąjungos (LMS) pirmininkas. Jam rūpi ne tik mokslinis darbas, bet ir galimybės plėsti LMS bendradarbiavimą su lietuviais Amerikoje. Profesoriaus tyrimų sritis yra tarpdisciplininė, mokslinėje literatūroje vadinama ekonofizika.
Per 60 mokslinių straipsnių apie plazmos spektroskopijos, netiesinės dinamikos, klasikinio ir kvantinio chaoso bei fizikinių metodų taikymo ekonomikoje uždavinius paskelbęs mokslininkas pasakojo apie ekonofiziką ir atsakė į 8–9 klasių mokinių bei mokytojų klausimus. Profesorius laisvai kalba ir rašo angliškai, todėl sudėtingesnius dalykus paaiškino ir angliškai.
Jaycie Zinsner, 9A klasė: Ką Jūs veikiate Bostone?
Atvykau remiamas Baltijos–Amerikos laisves fondo, kaip tyrėjas, vizituojantis Bostono universiteto Fizikos fakulteto Polimerų studijų centre. Stažuotis pakvietė Polimerų studijų centro vadovas prof. H. Eugene Stanley, kuris pagrįstai dėl daugybės straipsnių šioje sparčiai besivystančioje mokslo srityje ir iniciatyvos, parodytos tarptautinėje konferencijoje daugiau kaip prieš 20 metų, laikomas termino „ekonofizika” autoriumi. Mano svarbiausias mokslinis tikslas stažuotės metu – kartu su kolegomis iš Bostono universiteto ir kitais čia atvykusiais kolegomis parengti keletą mokslinių straipsnių. Jaučiu nuolatinį Bostono lietuvių dėmesį ir rūpestį mano reikalais. Tai labai padeda greičiau apsiprasti su nauja gyvenimo ir darbo aplinka.
Mikas Masterson, 9A klasė: Kas yra ekonofizika? Kiek metų ši sąvoka ir mokslas egzistuoja?
Terminas pradėtas vartoti daugiau kaip prieš 20 metų. Jis reiškia, kad statistinės fizikos metodai taikomi tirti socialinėms sistemoms, pirmiausia ekonominėms ir finansinėms. Iki tol tai buvo daugiau matematinės statistikos taikymo sritis. Fizika nuo matematikos pirmiausia skiriasi tuo, kad tai yra eksperimentinis mokslas, kurio rezultatai grindžiami atliekamais eksperimentais. Ekonofizikams eksperimentus keičia statistinė socialinių sistemų empirinių duomenų analizė, kuri šiuo metu yra labai efektyvi dėl ištobulėjusių kompiuterių ir nuolat didėjančių socialinių duomenų kaupimo sistemų. Vilniuje šia sritimi susidomėjome daugiau kaip prieš 10 metų. Mūsų grupė VU TFAI Vyksmų ir sandarų teorijos skyriuje tikriausiai yra vienintelė ekonofizikos grupė Lietuvoje tarp ekonometrijos grupių. Ekonometrija – tai matematinės statistikos taikymų ekonomikoje sritis, susiformavusi nepalyginamai anksčiau. Lietuvos matematikai čia dirba jau seniai. Konceptualūs šių dviejų metodų pagrindai yra skirtingi, bet mokslinis dialogas ir konkurencija bendrame mokslo kontekste auga.
Dalia Shilas, 9A klasės mokytoja: Fizika yra gamtos mokslas, o ekonomika – socialinis. Kokie dėsniai joje veikia – gamtos ar fizikos?
Ne, fizikai nesiūlo negyvosios gamtos dėsnius tiesmukiškai perkelti į socialinius mokslus. Tačiau, jei socialinėse sistemose egzistuoja harmonija ir dėsningumai, o fizikai, nagrinėdami empirinius duomenis, tai pastebi, reikia tuos dėsningumus tirti ir aiškinti empiriniais arba eksperimentiniais metodais, kurie ir yra visos fizikos metodologinis pagrindas. Dažnai net labai žymūs matematikai nepastebi šio esminio metodologinio fizikos ir matematikos skirtumo. Jie mano, kad objektyviai tikrovei pažinti užtenka tinkamai pasirinkti sąvokas ir aksiomas. Moksle konkuruoja ne tik fiziniai ir socialiniai mokslai. Matematikai ir fizikai diskutuoja ir dėl savo vaidmens bendrame pažinimo procese.
Kaip visas gamtos pažinimas yra grindžiamas fizikos mokslo nustatyta elementarių dalelių sistema, taip dabar socialinių sistemų elgesį mėginama suprasti, gyvus subjektus keičiant abstrakčiais agentais. Pavyzdžiui, taip galima nustatyti labai daug bendra tarp vabzdžių (skruzdžių) ir žmonių (prekiautojų finansų rinkose) kolektyvinio elgesio.
Ramun Keegan, 9B klasės mokytoja: Jūsų vizito tikslas išmokti kažką nauja, o grįžus tai išbandyti ir kartu atrasti kažką nauja?
Tokį tikslą dažniau kelia jaunesni mokslininkai. Mano atveju, uždaviniai yra kiti. Per 10 metų paskelbėme daugiau kaip 30 straipsnių, kuriuos galima priskirti ekonofizikos sričiai, tačiau juos mokslinėje literatūroje cituoja gana retai. Moksle, kaip ir visur gyvenime, labai svarbūs yra tiesioginiai bendradarbiavimo ryšiai. Todėl mano svarbiausias tikslas yra sudominti kolegas Bostono universitete mūsų atliekamais darbais ir kartu su jais paskelbti bendrų straipsnių, kurie sukurtų idėjinį, mokslinį ryšį su jų atliekamais darbais ir taikomais metodais. Tikiuosi, kad nauda bus abipusė, o rezultatai – vertingi moksline prasme.
Veronika Dilbaitė, 9A klasė: Kas Jus paskatino tapti ekonofiziku?
Kartais atrodo, kad kiekvieno žmogaus gyvenimo kelią lemia daugybė atsitiktinių dalykų. Tačiau, pradėjus gilintis, galima pamatyti ir ryškių dėsningumo požymių. Ekonomika mane domino
nuo pat vaikystės, bet tuometinėje Lietuvoje ši veiklos sritis buvo labai ideologizuota. Fizika mokykloje man sekėsi labai gerai, ir jaučiau, kad ši sritis yra artima mano mąstymui. Gana anksti apsisprendžiau, kad sieksiu dirbti mokslinį darbą vienoje iš fizikos sričių. Sakyčiau, to meto sąlygomis tai buvo eilinė Lietuvos mokslininko karjera. Dirbome labai uždarai, vienintelis langas į pasaulį buvo Maskva. Po apgintos disertacijos, pradėjus formuotis savarankiškiems moksliniams interesams dinaminio chaoso srityje, įtraukė Lietuvos permainos. Kitaip, kaip revoliucija, to nepavadinsi. Su kolegomis kūrėme Lietuvos mokslininkų sąjungą permainoms Lietuvos mokslo erdvėje įgyvendinti. Teko nemažai prisidėti prie mokslo ir studijų sistemos valstybinio teisinio reguliavimo atsikuriančioje Lietuvoje.
1991–1993 m. dirbau Vyriausybėje, vadovavau jos institucijoms, atsakingoms už mokslą ir studijas. Didžiuojuosi tuo, ką nuveikiau, bet kartu supratau, kad nei politinė, nei administracinė veikla nėra mano pašaukimas. Smarkūs politiniai vėjai padėjo apsispręsti, ieškojau galimybių grįžti į mokslinį darbą ir panaudoti naujai įgytas žinias bei patirtį. Tiek man, tiek kolegoms institute atrodė, kad ekonofizika yra ta sritis, kur galėčiau pritaikyti savo žinias ir gebėjimus. Tai įgyvendinti labiausiai padėjo Vyksmų ir sandarų teorijos skyriaus vedėjas prof. Bronislovas Kaulakys. Jo statistinės fizikos darbai tapo pagrindu plėtoti finansų rinkų modelius. Darbas „pagauna”, jei tiki tuo, ką darai. Esu įsitikinęs, kad ekonomikoje gali būti kur kas daugiau mokslo ir dėsningumų, o ekonofizikai prie to nemažai prisidės.
Veronika Dilbaitė, 9A klasė: Koks Jūsų svarbiausias pasiekimas?
Tikiu, kad mano svarbiausi darbai dar nėra paskelbti. Idėjos ir darbai bręsta kartu su manimi, labiausiai vertinu paskutinius darbus. Didelių socialinių sistemų evoliucijoje lemiamą reikšmę turi ne racionalūs skaičiavimai, bet tokios socialinių agentų savybės, kaip vienas kito imitavimas. Šia prasme žmonių sistemos elgiasi panašiai kaip vabzdžių ir gali būti modeliuojamos kompiuteriais ir matematinėmis lygtimis. Finansų rinkos nėra išimtis, dideli svyravimai ir krizės, sukeliančios griūtis, yra vadinamojo bandos jausmo veikimo finansų rinkose padariniai. Mūsų plėtojamus finansinių sistemų modeliavimo metodus, manau, galima taikyti ir kitaip formuluojant makroekonominius dėsningumus. Darbų išplėtimas į makroekonomikos sritį yra vienas didžiausių mano užmojų. Lietuvos makroekonominė raida yra didelis mano mokslinių idėjų dirgiklis.
Jaycie Zinsner, 9A klasė: Ar Lietuvoje nėra galimybių Jūsų sumanymams įgyvendinti?
Pats darbas mano pasirinktoje srityje gali būti sėkmingai atliekamas daugelyje pasaulio vietų. Dėkoju šiuolaikinėms informacinėms technologijoms. Bet mokslinio darbo atlikimas yra tik viena dalis. Ne mažiau svarbu yra pasiekti, kad kiti tą darbą pripažintų ir naudotų. Čia ypač didelę reikšmę turi pasaulio mokslo centrai. Jiems susiformuoti reikalinga atitinkama ir žmonių, ir išteklių koncentracija. Mano asmeninės galimybės bendradarbiauti aukščiausiu tarptautiniu lygiu buvo labai ribotos. Džiaugiuosi, kad tokios galimybės Lietuvoje nuolat didėja.
Mano ir mano Lietuvos mokslininkų sąjungos kolegų tikslas yra bendras – galimybės dirbti mokslinį darbą Lietuvoje turi gerėti. Tas rūpestis skleidžiamas ir už Lietuvos ribų. Esame nemažai prisidėję organizuojant pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumus. Lietuvos mokslininkų sąjungoje sukūrėme internetinę svetainę, kurios pagrindą sudaro lietuvių mokslininkų užsienyje ir laikraščio „Mokslo Lietuva“ duomenų bazės. Naudojantis šia informacine sistema, sėkmingai organizuoti XI, XII ir XIII Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumai. Sudaryti ir išleisti XII ir XIII simpoziumų tezių rinkiniai, XIII simpoziumo plenarinių pranešimų rinkinys.
1996 m. kartu su kitomis kūrybinėmis sąjungomis, žurnalistų ir leidėjų organizacijomis įkūrėme Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą. Trejus metus, vadovaujant Fondo tarybai, teko prisidėti kuriant valstybės lėšas ir projektų vykdymą administruojantį fondą. Jis iki šiol lieka labai svarbia kultūros, švietimo ir mokslo informacijos sklaidos visuomenėje organizavimo ir rėmimo institucija.
Audrius Šebeda, 9B klasė: Kokius mokslinius projektus planuojate atlikti ateityje, po penkerių metų?
Moksliniai projektai paprastai planuojami apie trejus metus. Mano mokslinėms idėjoms įgyvendinti tokio laikotarpio nepakaks. Pasakysiu, kad beveik žinau, kuo užsiimsiu ir po penkerių metų. Manau, kad ieškosiu statistinės fizikos metodų taikymo galimybių makroekonomikos teorijose, aiškindamasis šalių ekonominės konvergencijos mechanizmus.
Aidas Jakubėnas, 9B klasė: Jeigu reikėtų rinktis kitą profesiją, kokią pasirinktumėte? Ar rekomenduotumėte tapti ekonofiziku?
Jeigu aplinkybės būtų susiklosčiusios kitaip, būčiau rinkęsis tarp teisės ir ekonomikos. Kiekvieno žmogaus profesijos pasirinkimas yra labai asmeniškas dalykas, kadangi ji turi sietis su asmeniniais gebėjimais ir polinkiais. Rinkitės tai, kas jums labiausiai sekasi. Jei lyginčiau ekonofiziką su kitomis mokslo alternatyvomis, išsakyčiau daug argumentų jos naudai. Svarbiausia, kad tiksliųjų mokslų taikymas socialiniuose moksluose atveria visiškai naujų tyrimo erdvių ir visiškai naujų galimų rezultatų. Socialiniai mokslai iš esmės keisis, ir tai yra plati kūrybos erdvė to proceso dalyviams.
Nemažiau svarbu yra tai, kad žmogus, supratęs, jog mokslinis darbas nėra tikrasis jo pašaukimas, ekonofizikos žinias galės pritaikyti daugybėje kitų praktinės veiklos sričių.
Matas Buivydas, 9B klasė: Kaip Jūs galite suprasti ekonomiką, taikydami teorijas ir metodus, kai viskas taip greitai keičiasi?
Tikrai, mokslas gerai aprašo reiškinius, kuriuose pasireiškia tvarka, harmonija, priežastingumas. Paprastai lengviau numatomi reiškiniai, aprašomi tiesinėmis lygtimis. Sudėtingi reiškiniai yra sunkiau aprašomi ar nuspėjami. Paprastai jie yra netiesiniai ir daug dažniau sutinkami gamtoje. Mokslas siekia suprasti ir tas pažinimo ribas, kur reiškiniai tampa sunkiai numatomi ar aprašomi. Netvarka ir chaosas taip pat yra tyrimo objektas, ir mokslas siekia nustatyti tas ribas, kur chaosas prasideda. Tvarka ir chaosas yra dvi neatskiriamos šio pasaulio savybės, kur viena virsta kita. Ekonomika yra ta sritis, kur vyrauja netiesiniai reiškiniai, todėl yra ribotos galimybės tai tiksliai aprašyti. Fizikoje tai vadinama sudėtingu sistemų mokslu. Pasirodo, kad tos sudėtingos sistemos taip pat turi daug pasikartojančių reguliarių savybių. Dažniausiai jos formuluojamos kaip statistinės (tikimybinės) savybės. Todėl socialinėse sistemose ir ekonomikoje paprastai reikia dirbti su statistinių reiškinių aprašymu. Tam pasitarnauja matematinės statistikos ir statistinės fizikos žinios. Kitaip sakant, tai, kas greitai keičiasi, greitai ir pasikartoja. Mokslas turi padėti numatyti gerų ir blogų reiškinių pasikartojimo tikimybes. Socialinės sistemos paprastai yra reguliuojamos įstatymais ir administracinėmis priemonėmis. Tik teisingai supratus socialinės sistemos veikimą, galima pasiūlyti teisingų reguliavimo priemonių.
Andrius Narkevičius, 9B klasė: Jūs sakote, kad mokslininkai laikosi skirtingų teorijų. Kaip žinote, kuris yra teisus?
Kol reiškinys nėra iki galo ištirtas, jis gali turėti skirtingų mokslinių interpretacijų ir teorijų. Tai yra natūralu. Fizikoje paprastai skirtingos hipotezės tiriamos eksperimentais. Tai padeda apsispręsti vienos iš teorijų naudai. Socialinių teorijų teisingumą ar klaidingumą dažniausiai patvirtina laikas. Kadangi dabar kompiuteriuose sukaupiama daug informacijos apie socialinius reiškinius, teorijas galima patikrinti, vėl ir vėl jas bandant jau turimų užrašytų duomenų pagrindu. Tai virsta tikra socialinių mokslų empirine laboratorija. Teorija, klaidingai interpretuojanti praeities duomenis, gali prastai numatyti ateities reiškinius. Tikrasis pažinimo džiaugsmas aplanko tik tada, kai tiri dar iki galo nepažintus reiškinius. Jei yra tik viena teorija, pažinimo elemento nelieka, reikia tik mokytis tą visuotinai pripažintą teoriją.
Rita Lapšys, 8 klasės mokytoja: Kodėl lietuvių kalba yra reikalinga netgi tiksliųjų mokslų srityje, kur tarptautinė kalba – anglų kalba?
Pasaulis yra gražus ir patrauklus savo įvairove. Kaip mums labai svarbi augmenijos ir gyvūnijos įvairovė, taip ir tautų bei kultūrų įvairovė yra didelė šio pasaulio vertybė. Didžioji žmonių dalis pagrindines žinias apie pasaulį gauna savo nacionaline kalba. Būtinos žinios nuolatos plečiasi kartu su pasaulio pažinimu. Tautos, kurios atsisako pritaikyti naujus terminus savo kalbos ir kultūros paveldui, pasmerkia save išnykti. Taip pasaulis gali tapti vienodas ir mažiau patrauklus. Kiekvienas žmogus gali mokėti dvi ar tris kalbas, tada jo gyvenimas bus daug įvairesnis ir įdomesnis. To jums ir noriu palinkėti, mokantis vienos seniausių pasaulio kalbų – lietuvių kalbos. Tautinės savivertės jausmas yra emociškai svarbus kiekvienam žmogui. Tas jausmas nebus visavertis, jei savo profesinių minčių negalėsite reikšti lietuvių ar kita jums svarbia kalba.
Ramunė Keegan, 9B klasės mokytoja: Ar tikslieji mokslai turi potencialą ateityje?
Mano aplinkoje dažniau tenka sutikti abejojančių socialinių ir humanitarinių mokslų ateitimi. Kolegas tenka įkalbinėti, kad labai nesusireikšmintų. Skirtingas požiūris į skirtingas mokslų sritis, manau, tarpsta dėl skirtingų žmonių gebėjimų. Tačiau pažinimas yra turtingas savo metodų ir tiriamų objektų įvairove. Būtų visai naivu manyti, kad bent viena pažinimo sričių turi tendencijų išnykti. Priešingai, geriausias perspektyvas turi integralus pažinimas: tiksliųjų mokslų metodų taikymai socialiniuose ir humanitariniuose moksluose ir kur kas didesnis humanitarinių disciplinų pažinimas technologinėse studijose.
Audrius Šebeda, 9B klasė: Rašėte, kad Amerikoje lankotės ketvirtą kartą, kad gyvenamoji aplinka Bostone, nors kažkiek ir skiriasi nuo kitų miestų, bet vis tiek yra labai amerikietiška. Ką, Jūsų nuomone, reiškia „labai amerikietiška”?
Į Amerikos istoriją galima žiūrėti kaip į ypatingą pasaulio socialinį eksperimentą, kuriame valstybingumas grindžiamas tautų, kultūrų ir religijų įvairove. Manau, kad nereikėtų stebėtis tuo, kad žmonės, gimę, augę ir gyvenę labiau vienalytėje kultūrinėje aplinkoje, atvykę į Ameriką, jaučia skirtumą. Jau sakiau, kad tautiniu pagrindu veikiančios valstybės prisideda prie pasaulio tautinės kultūrinės įvairovės išsaugojimo. Amerika savo ruožtu prisideda prie tautų ir kultūrų gebėjimo gyventi kartu ugdymo. Tai taip pat labai svarbu. Prie tos ypatingos amerikietiškos atmosferos priskirčiau ir tai, kad čia visuomenėje pastebima gerokai didesnė tolerancija, žmonės atlaidesni vieni kitiems, kadangi jiems kasdien tenka susidurti su skirtingais kultūriniais įpročiais. Kiekvienas, čia atvykęs, jaučiasi daug laisviau, nei atvykęs į kitokią, monokultūrinę aplinką.
Audrius Šebeda, 9B klasė: Kuo skiriasi mokslininkų darbo stilius Vilniaus universitete ir Bostono universitete?
Mano pastebėjimas negali būti išsamus, dar pažinau nedidelę šio universiteto dalį. Mano akimis, Bostono universitetas yra labai virtuali aukštoji mokykla. Padalinyje, kuriame dirbu, yra tik vienas nuolatinis profesorius, visi kiti arba studijuoja, arba atvyko tam tikram laikui, arba atlieka laikinus darbus finansavimą gavusiuose projektuose. Mūsų universitete pastovių etatų yra gerokai daugiau, tačiau labai jaučiamas spaudimas juos mažinti. Būtų galima ilgai diskutuoti svarstant, kas yra geriau ir naudingiau. Iš dalies nustebau pamatęs, kad mūsų darbo vietos yra geriau sutvarkytos.
Lukas MacCarthy, 9A klasė: Ar Jums patiko Kūčios Šv. Petro bažnyčioje? Gal galite palyginti su Kūčiomis Lietuvoje? Ar patiko mūsų šeimos kalėdinė dovana Jums?
Lietuvoje Kūčias švenčiau tik su šeima. Džiaugiuosi, kad turėjau galimybę pabūti bendrose šv. Mišiose Kūčių vakarą Šv. Petro bažnyčioje ir pabendrauti labiau tautinėje aplinkoje. Lietuvių parapija prisideda prie Bostono lietuvių bendruomenės gyvastingumo.
Keitimasis kalėdinėmis dovanomis jau įgavo stiprias tradicijas ir Lietuvoje. Malonu buvo internetu stebėti, kaip tai vyko šiais metais mano šeimoje. Taigi, šiemet likau be dovanos. Todėl labai apsidžiaugiau, kad Danos Keturakis šeima, pas kurią čia gyvenu, manęs nepamiršo ir padovanojo man labai naudingą kavos aparatą. Prisipažinsiu, aš tam nebuvau pasiruošęs.
Dalia Shilas, 9A klasės mokytoja: Kokie įspūdžiai, apsilankius Bostono lituanistinėje mokykloje?
Jų labai daug ir įvairių, patirtų tiek mokyklos Kalėdinės eglutės metu Lietuvių klube, tiek apsilankius pačioje mokykloje. Susižavėjimo vertas mokytojų kolektyvas, ugdantis labai įvairius mokinių gebėjimus. Šis labai prasmingas darbas reikalauja ypatingo kūrybingumo, kadangi mokinių žinios ir nusiteikimas mokytis, kaip pastebėjau, labai įvairūs. Atrodo, kad Lietuvoje mes dar ne visada suprantame, kad lituanistinės mokyklos mokiniai lietuvių kalbos mokosi kaip antrosios, ne gimtosios kalbos. Mokytojos nuolat turi galvoti, kaip labiau paskatinti mokinius mokytis. Geros žinios iš Lietuvos, supratimas ir parama, skatinant moksleivius jausmais sieti save su Lietuva, yra be galo svarbūs dalykai. Apie tai turi galvoti kiekvienas, kuris čia apsilanko.
Mokiniai sužinojo ne tik apie ekonofiziką, bet išmoko ir naujų žodžių
Antrajam apsilankymui mokykloje profesorius V. Gontis parengė pranešimą su skaidrėmis ir filmuota medžiaga „Ekonofizika = Rizikos fizika: Kuo daugiau fizikos, tuo mažiau rizikos”.
„Man, užkietėjusiai filologei, – po pranešimo sakė mokytoja Rita Lapšienė, – mokslininkas V. Gontis sugriovė mitą, kad tikslieji mokslai – fizika ir ekonomika – yra sausi ir neįdomūs. Mokslininkas labai paprastai ir aiškiai, pateikdamas pavyzdžius iš gamtos ir gyvūnų pasaulio, išdėstė dar gana jauno ekonofizikos mokslo pagrindus. Padėjo suvokti, kad šiuolaikinis mokslas remiasi seniai atrastomis teorijomis ir formulėmis, o nauji reiškiniai XXI a. nurodo naujas ir labai įdomias kryptis.”
„Man buvo sunku suprasti, bet ir įdomu sužinoti apie ekonofiziką. Nuostabu, kad į mūsų mokyklą atvažiavo profesorius iš Lietuvos“, – sakė Alandra Rich. – „Mokslininkas malonus ir išmintingas, – pridūrė Audrius Šebeda. – Jam patiko mano klausimai.”
„Ekonofizika nėra lengva, bet labai įdomi, – sakė Mikas Masterson. – Profesorius pasakojo lietuviškai apie matematiką, valiutą, rinką. Taip galėjome mokytis lietuvių kalbos.”
„Aš išmokau daug naujų žodžių”, – pritarė Krista Auštraitė. Jai ir Veronikai Dilbaitei labai patiko filmukai apie skirtingus eksperimentus. Aleksą Lapšį sudomino pasakojimas apie Brown‘o dalelių judėjimą: „Gaila, kad mes amerikietiškos mokyklos 8 klasėje nesimokome fizikos pagrindų. Turime tik gamtos mokslų pamokas. Todėl man ir patinka lietuviška mokykla!”
„Žmonės sako, kad matematika yra sudėtinga. Netikėkite jais – gyvenimas yra sudėtingas, o matematika, palyginus su juo, yra paprasta. Dėl viso to sudėtingumo kaltos netiesinės sąveikos – vadinamasis bandos jausmas”, – tokia mintimi mokslininkas V. Gontis baigė savo dviejų šeštadienių „pamokas“ Bostono lituanistinėje mokykloje. („Draugas“, JAV lietuvių laikraštis, leidžiamas Chicago, Il.)