Prof. dr. (HP) Teodoras Tamošiūnas
Vasario 13 d. Kauno technologijos universitete Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto Viešojo administravimo katedros lektorė Vita Juknevičienė apgynė socialinių mokslų (vadybos) daktaro disertaciją „Regioninės inovacijų sistemos absorbcinio gebėjimo vystymas“. Autorė nagrinėjo itin svarbią šiuolaikiniams regionams problemą – jų gebėjimą tapti konkurencingais, pasinaudojant žiniomis, leidžiančiomis sukurti ir įdiegti inovacijas. Absorbciniu vadinamas gebėjimas rasti išorinių žinių ir jas efektyviai panaudoti. Šis gebėjimas taip pat apima galimybes greitai mokytis, prisitaikyti prie pokyčių ir pasinaudoti gerąja patirtimi. Absorbcinis gebėjimas yra svarbus ne tik individualiu ar organizaciniu lygmeniu, bet ir lemiantis konkrečios vietovės pažangą, socialinę gerovę, joje veikiančių subjektų veiklos sėkmę. Disertacijoje nagrinėjamos regioninės inovacijų sistemos, kaip skirtingų institucijų bendradarbiavimo tinklo, galimybės, esama situacija ir problemos gaunant reikiamų žinių, jas įsisavinant (įsisąmoninant ir išmokstant) ir jas skleidžiant (dalijantis organizaciniu, sektoriniu, regioniniu, nacionaliniu, tarptautiniu) lygmenimis.
Nors Lietuva Europos mastu laikoma vienu regionu, o joje vykstantys inovaciniai procesai dažnai nagrinėjami kaip nacionalinės inovacijų sistemos vystymosi apraiškų visuma, disertacijoje paliestas itin svarbus klausimas, susijęs su mažos valstybės regioninių skirtumų išryškinimu ir jų specifikos padiktuotų problemų sprendimais. Disertacijoje kiekybinio ir kokybinio tyrimų dermės koncepcija atsakoma į iškeltus probleminius klausimus: kas yra mažos šalies regioninės inovacijų sistemos absorbcinis gebėjimas?, kuo pasižymi absorbcinio gebėjimo vystymas?, kokie svarbiausi regioninės inovacijų sistemos absorbcinio gebėjimo vystymą nusakantys indikatoriai?, kokiomis formomis regioninės inovacijų sistemos institucijos veikia žinių absorbavimo procesus?, kokiais būdais pačios institucijos galėtų prisidėti prie regioninio absorbcinio gebėjimo vystymo?, kodėl mažose valstybėse tarp regionų egzistuoja skirtumai absorbcinio gebėjimo aspektu? Taigi, disertacija ryškia dalimi ne tik atnaujino Lietuvos mokslo bendruomenėje svarstomus inovacijų valdymo, regionų inovatyvumo klausimus, bet ir pateikė originalią absorbcinio gebėjimo vystymo regioninėje inovacijų sistemoje vertinimo metodiką, tinkamą mažos šalies kontekstui, nagrinėjo dviejų Lietuvos regionų (Kauno ir Šiaulių apskričių) atvejus, įvertindama jų esamą absorbcinio gebėjimo situaciją 2005–2012 m., pristatė ekspertų, atstovaujančių mokslo, verslo, valdžios, inovacijų ir verslo paramos (nacionalinio ir regioninio lygmens) institucijoms, požiūrį į esamas jų galimybes vystyti savo organizacinį absorbcinį gebėjimą, skatinti tarpusavio tinklaveiką regione, siekiant bendrų tikslų, vedančių prie institucijų tarpusavio intensyvaus bendradarbiavimo ir pasitikėjimo kultūros.
Disertacijoje tvirtinama, kad, nepaisant pradedančių įsibėgėti bendradarbiavimo vardan inovacijų procesų, skatinamų išorinio poveikio (politinėmis, finansinėmis) priemonėmis, svarbiausiu veiksniu, nulemiančiu bet kokią regioninę pažangą, išlieka pačių žmonių noras ir ryžtas mokytis, bendradarbiauti ir ieškoti naujų galimybių. Ilgalaikėje perspektyvoje regioninės inovacijų sistemos privalės išmokti vystytis naudodamos tik savo vidinį potencialą. Autorius yra Šiaulių universiteto Viešojo administravimo katedros vedėjas.
Vita Juknevičienė disertacijos gynimo metu Kauno technologijos universitete. Asmeninio archyvo nuotrauka