Vasario 26 d. įvykusių akademinių pusryčių metu Lietuvos studentų sąjunga pristatė tyrimo „Lietuvos studentų finansinė našta praktikų metu“ rezultatus. Praėjusių metų gruodžio mėnesį buvo siekiama įvertinti studentų praktikos metu patiriamą finansinę naštą ir nustatyti, kokią įtaką finansinės praktikos sąlygos daro studentų mobilumui. 43 proc. tyrime dalyvavusių studentų teigė, kad praktikos laikotarpiu išleidžia daugiau nei studijų metu. 26 proc. apklaustų studentų nurodė, kad jų išlaidos praktikų metų išaugo daugiau nei 250 Lt (72 eurai). 45 proc. apklaustųjų nurodė, kad išlaidos praktikos ir studijų metu skyrėsi nedaug. Tik 12 proc. apklaustųjų, atlikusiems praktiką, išlaidos mažėjo.
Padidėjusią finansinę naštą praktikos metu lemia padidėjusios išlaidos, skiriamos būsto nuomai. Be to, Lietuvoje kol kas nėra tradicijos mokėti studentams už praktikos metu atliekamą darbą. Tai parodė ir atliktas tyrimas: 89 proc. apklaustųjų nurodė, kad už darbą praktikos metu finansinio atlygio negavo. „Todėl susiduriame su paradoksu, kai išvykti praktikuotis į Italiją pagal ERASMUS+ programą yra pigiau, nei studijuojant Kaune atlikti praktiką Vilniuje“, – sakė Studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas.
Susitikime su studentų atstovais dalyvavęs švietimo ir mokslo viceministras dr. Rimantas Vaitkus pripažino, kad šiuo metu nėra daug galimybių sumažinti finansinę naštą studentams, atliekantiems praktiką. Anot viceministro, studijų krepšelyje pinigai praktikoms yra numatyti, tačiau ši suma skiriama praktikos vadovui. Norint padengti studentų išlaidas, tektų perskaičiuoti studijų kainas, o tai lemtų studijų kainos augimą. Viceministrui pritarė ir rektorių konferencijos prezidentas Alfonsas Daniūnas, teigdamas, kad aukštosios mokyklos negali sau leisti kompensuoti studentų išlaidų, patiriamų praktikos metu. Norint sumažinti finansinę naštą, reikėtų papildomo finansavimo.
Studentų atstovai tokį siūlymą vertino prieštaringai ir siūlė ieškoti kitų finansavimo šaltinių. „Studijų kainos perskaičiavimas, pridedant sumą, reikalingą praktikoms, būtų itin skaudus už studijas mokantiems studentams. Manome, kad yra galimybių padėti studentams pasirinkti optimalią praktikos vietą“, – teigė P. Baltokas. Anot jo, viena tokių galimybių yra Jaunimo garantijų iniciatyva: „Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktame Jaunimo garantijų iniciatyvos plane numatyta skirti 95 mln. eurų jaunimo nedarbo problemoms spręsti. Didžioji šių pinigų dalis – 85 mln. eurų – skirta niekur nedirbantiems ir nestudijuojantiems jaunuoliams. Vos į 10 mln. eurų gali pretenduoti besimokantys ar dirbantys jaunuoliai. Iš jų tik apie 5 mln. eurų skirti tiesiogiai studentams.“ Studentų atstovo teigimu, vienas pagrindinių Jaunimo garantijos iniciatyvos tikslų turėtų būti ne tik rasti nedirbančiam ir nesimokančiam darbą, perkvalifikuoti jį arba grąžinti mokytis, bet ir siekti, kad tokių jaunuolių neliktų. „Manome, kad sukurta valstybinė praktikų sistema galėtų padėti išspręsti jaunimo nedarbo problemą, o ne trumpam užgesinti gaisrą. Dalis studentų po praktikos gauna darbo vietą, o kiti turi, nors ir minimalią, bet realią darbo patirtį. Todėl jiems kur kas lengviau integruotis į darbo rinką“, – kalbėdamas apie vieną iš būdų spręsti jaunimo nedarbo problemą sakė Paulius Baltokas.
Praktikų sukeliamos finansinės naštos problemą pripažino ir susitikime su studentų atstovais dalyvavęs Seimo vicepirmininkas Vydas Gedvilas. Anot jo, reikia Švietimo ir mokslo bei kitų ministerijų dialogo, siekiant sumažinti finansinę naštą, kurią patiria studentai praktikos metu. Būtina ieškoti įvairių galimybių, kaip efektyviau spręsti jaunimo nedarbo problemą.
Studentų atstovai pabrėžė, kad papildomas praktikos finansavimas taip pat padėtų spręsti specialistų trūkumo regionuose problemą. Atlikto tyrimo duomenys rodo, kad 84 proc. studentų atliko praktiką savivaldybėje, iš kurios yra kilę arba kurioje studijuoja. Anot studentų, miestuose sunku rasti praktikos vietą, kadangi norinčių ją ten atlikti yra itin daug, o vietų – mažai. Todėl praktikantai įmonei arba institucijai tampa našta, o praktika atliekama fiktyviai. O regionuose įsikūrusiose verslo įmonėse praktiką atlieka itin mažai studentų, nors galimybių suteikti kokybišką praktikos vietą ten yra.
Atliekant tyrimą, buvo apklausti 832 Lietuvos aukštųjų mokyklų bakalauro, magistro, doktorantūros ir vientisųjų studijų studentai. Tyrime panaudotas proporcinis atrankos metodas, taikant aukštosios mokyklos, studijų pakopos, kurso ir lyties kvotas. Parengta pagal Lietuvos studentų sąjungos 2015 m. vasario 26 d. pranešimą.
Bretos Zamblauskaitės nuotraukos