ELTOS PRANEŠIMAI
NARYSTĖS SIEKIS. Vasario 26 d. Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis priėmė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Globalių ryšių sekretoriato direktorių Marcosą Bonturį. Susitikimo metu kancleris A. Mačiulis pabrėžė, kad narystė EBPO – Lietuvos Vyriausybės prioritetas. „Labai vertiname konstruktyvų bendradarbiavimą su OECD Sekretoriatu. Siekis tapti pilnateisiais šios organizacijos nariais išlieka Lietuvos prioritetu, turinčiu tiek didžiulę politinę, tiek verslininkų bendruomenės paramą. Mūsų šalis jau šiuo metu yra visiškai pasiruošusi veiksmingai prisidėti siekiant Organizacijos tikslų“, – susitikimo metu sakė Vyriausybės kancleris.
Mačiulis taip pat informavo EBPO Globalių ryšių sekretoriato direktorių M. Bonturį apie trečiadienį Vyriausybės posėdyje priimtą sprendimą sudaryti komisiją pasirengimui Lietuvos narystei EBPO koordinuoti. M. Bonturis savo ruožtu pabrėžė, kad Lietuva labai efektyviai prisijungė prie EBPO veiklos įvairiais formatais ir sėkmingai įgyvendina savo įsipareigojimus.
Vyriausybės kancleris A. Mačiulis su EBPO Globalių ryšių sekretoriato direktoriumi taip pat kalbėjosi apie bendradarbiavimo svarbą pasikeitusios geopolitinės situacijos kontekste. „Rusijos veiksmų Rytų Europoje kontekste svarbu, kad bendramintės šalys kuo artimiau bendradarbiautų, drauge atremdamos politinius ir ekonominius iššūkius. EBPO tam yra puiki terpė“, – sakė Vyriausybės kancleris. A. Mačiulio teigimu, Lietuva taip pat yra pasiruošusi savo patirtimi prisidėti prie Ukrainos ir EBPO bendradarbiavimo sprendžiant aktualius viešosios politikos klausimus.
EBPO laikoma pagrindine tarptautine organizacija, globalios ekonomikos sąlygomis formuojančia bei įtvirtinančia geriausias valstybių narių praktikas. Lietuva siekia pilnateisės narystės šioje organizacijoje nuo 2002 m. Artimiausias EBPO plėtros etapas numatomas 2015 m. birželio mėnesį.
DIDINAMI ATLYGINIMAI. Vasario 25 d. Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo numatoma nuo kovo 1 dienos padidinti minimalius biudžetinių įstaigų darbuotojų tarnybinių atlyginimų dydžius. Šiuo metu ne tik darbininkų, bet ir kai kurių sričių specialistų bei įstaigų vadovų minimalūs tarnybinių atlyginimų koeficientai yra minimalios algos dydžio. Siekiant, kad kvalifikuotų darbuotojų atlyginimai nesusivienodintų su nekvalifikuotų darbuotojų uždarbiu, minimalūs tarnybinių atlyginimų koeficientai tarp pareigybių didinami vidutiniškai po 5 procentus. Tai reiškia, jog specialisto su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu minimalus tarnybinio atlyginimo schemos koeficientas didės nuo 2,5 iki 9,2 procento, specialisto su aukštesniuoju išsilavinimu – atitinkamai nuo 1,1 iki 6,5 procento, o tarnautojo su aukštuoju – nuo 3,8 iki 4,7 procento.
Planuojama, kad šie pokyčiai 2015 metais iš biudžeto pareikalaus 24,6 mln. eurų. Tokie pinigai valstybės biudžete yra numatyti, todėl papildomai jų ieškoti nereikės. Priėmus nutarimą bus įgyvendinta Vyriausybės programos nuostata, kuri teigia, jog atsigaunant ekonomikai, būtina nuosekliai didinti viešojo sektoriaus ir biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimus, siekiant sumažinti darbo užmokesčio skirtumus tarp didžiausias pajamas gaunančių vadovų ir mažiausiai uždirbančių kvalifikuotų darbuotojų.
PREMIJOS KULTŪROS ATSTOVAMS IR MENO KŪRĖJAMS. Šiandien posėdyje ministrų kabinetas dvylikai kultūros atstovų ir meno kūrėjų paskyrė Vyriausybės kultūros ir meno premijas. Šiais metais premijos skirtos fotomenininkui Arūnui Baltėnui, architektei Gražinai Bernotienei, muzikologei Rūtai Gaidamavičiūtei, dailininkui ir pedagogui Juozui Galkui, poetui Stasiui Jonauskui, aktoriui Dariui Meškauskui, kino dailininkui Algirdui Ničiui, dailės istorikei ir kritikei Laimai Surgailienei, dailės istorikei Marijai Nijolei Tumėnienei, lituanistui, bibliotekininkui Kęstučiui Urbai, teatrologei, kultūros veikėjai Irenai Veisaitei ir fortepijoniniam trio „FortVio“ (Indrei Baikštytei, Ingridai Rupaitei-Petrikienei, Povilui Jacunskui).
Vyriausybės kultūros ir meno premijomis siekiama skatinti Lietuvos, taip pat Pasaulio lietuvių bendruomenės kultūros ir meno kūrėjų, kultūrai ir menui nusipelniusių asmenų veiklą. Kasmet įteikiama dvylika premijų, laureatus atrenka Vyriausybės kultūros ir meno premijų komisija, kuriai šiuo metu vadovauja profesorius, socialinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys Vytautas Martinkus. Vyriausybės kultūros ir meno premijos skiriamos nuo 1997 m. Premijos dydis siekia 340 bazinių socialinių išmokų dydžių. Premijos gali būti skiriamos pavieniams pretendentams arba pretendentų kolektyvui. Premija, skiriama pretendentų kolektyvui, paskirstoma po lygiai kiekvienam šio kolektyvo nariui.
PREMJERO PRANEŠIMAS. Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, vasario 26 d. dalyvaudamas žurnalo „Valstybė“ surengtame forume „Lietuvos ekonomikos konferencija 2015“, skaitė pranešimą apie šalies ekonominę padėtį, iššūkius ir perspektyvas. Vyriausybės vadovas apžvelgė pagrindinius makroekonominius rodiklius, pažymėdamas, kad 2014 m. Lietuvos ekonomika augo beveik 3 procentais, didėjo darbo užmokestis, mažėjo nedarbas.
Kalbėdamas apie padėtį šalies energetikos sektoriuje, premjeras akcentavo, kad praėjusiais metais toliau leidosi dujų ir elektros kainų kreivė. „Pernai iš Rusijos koncerno „Gazprom“ išsiderėta 20 proc. mažesnė dujų kaina ir gauta beveik 95,6 mln. eurų nuolaida. Svarbus mūsų derybinės sėkmės argumentas buvo sparčiu tempu statomas suskystintųjų gamtinių dujų terminalas. Jeigu dujų importo iš „Gazprom“ kaina iki 2012 m. tik didėjo ir pasiekė vieną aukščiausių kainų Europoje, tai 2015 m. ji bus net 55 proc. mažesnė“, – sakė Ministras Pirmininkas.
Praėjusiais metais verslo dalyvių skaičius išaugo 2,5 procento, pasak premjero, tai taip pat rodo, kad verslas yra nusiteikęs optimistiškai – steigiamos įmonės ir kuriamos darbo vietos. Augo ir vidaus vartojimas, per metus prekių apyvarta padidėjo 5,6 proc. Tam turėjo įtakos ir vidutinio darbo užmokesčio augimas: realusis darbo užmokestis padidėjo 4,6 proc., o vidutinis neto darbo užmokestis – 5,1 procento. Per metus dirbančių gyventojų skaičius padidėjo 2 proc., bedarbių sumažėjo 8,4 proc., mažėja ir ilgalaikio nedarbo lygis.
„Džiaugiamės, kad pavyko sumažinti jaunimo nedarbą. Spręsdami šią problemą, Europos Sąjungoje esame tarp lyderių – 2010 m. nedarbo lygis siekė 35,7 proc., o 2014 m. jau tik 19,3 procento. Darbo biržos duomenimis, pernai pradėjus įgyvendinti jaunimo garantijų iniciatyvas, jaunimo iki 25 metų vidutinis metinis registruotas nedarbas sumažėjo 1,6 procentinio punkto. Numatoma, kad šiemet vidutinis metinis registruotas nedarbas toliau mažės“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas. Jis taip pat pristatė ekonomikos perspektyvas ir Vyriausybės vykdomus darbus šalies ūkiui vystyti 2015 metais.
NAUJAS LIETUVOS PAŠTO LOGISTIKOS CENTRAS. Vasario 26 d. Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius Kauno rajone dalyvavo naujojo Lietuvos pašto logistikos centro, kuriame bus rūšiuojamos siuntos iš viso pasaulio, atidaryme. Centras savo veiklą planuoja pradėti kovo viduryje. „Šis centras – tai dar vienas įrodymas, jog valstybės valdoma bendrovė – Lietuvos paštas – tapo pažangia įmone, žengiančia koja kojon su pasaulio rinkos tendencijomis. Šioje įmonėje laiku priimti investicijų sprendimai leis siekti dar geresnių rezultatų, o tai neabejotinai duos naudos valstybei bei kiekvienam jos gyventojui“, – atidarymo ceremonijos metu sakė premjeras A. Butkevičius.
Vyriausybės vadovas kalbėjo, jog naujasis pašto logistikos centras leis kelis kartus padidinti darbo apimtis ir greičiau pristatyti didėjančius siuntų kiekius tiek į Lietuvą, tiek ir į kitas šalis. „Centras sustiprins Lietuvos pašto infrastruktūrą, tai leis siekti dar stipresnių pozicijų pasaulio siuntų rinkose“, – pažymėjo Ministras Pirmininkas atkreipdamas dėmesį į tai, jog Lietuvos paštas pernai pasirašė susitarimus su keliomis Kinijos siuntų bendrovėmis dėl siuntų pristatymo iš Kinijos į Europą.
Logistikos centras atidaromas įvertinus Lietuvos ir pasaulio rinkos tendencijas. Pažymima, jog nors tiek pasaulyje, tiek ir Lietuvoje mažėja korespondencijos skaičius, tačiau sparčiai auga smulkiųjų siuntų skaičius – pernai Lietuvoje siuntų gauta 14 proc. daugiau nei 2013 m, o ši tendencija tik ryškėja. Gyventojams vis aktyviau užsisakant prekes internetu, ženkliai auga siuntų skaičius iš užsienio, ypač Kinijos bei Jungtinių Amerikos Valstijų. Pernai siuntos iš Kinijos sudarė 47 proc. visų į Lietuvą atsiųstų siuntų srauto.