Šių metų pradžioje Lietuva pradėjo pirmininkauti Baltijos Asamblėjai. Per šiuos metus planuojama surengti 14 tarptautinių renginių, kurių dauguma vyks Vilniuje, LR Seime. Kiti renginiai vyks Kaune, Klaipėdoje, Palangoje ir Šiauliuose. Lietuvos pirmininkavimo Baltijos Asamblėjai šūkis – „Už augantį ir vieningą Baltijos regioną“. Prioritetai: augančio ir patikimo Baltijos regiono vystymasis; saugus Baltijos regionas; darni ir konkurencinga regiono visuomenė; Baltijos regionas pasaulyje: regioninių tinklų plėtra.
Baltijos Asamblėja yra Lietuvos, Estijos ir Latvijos parlamentų bendradarbiavimo tarptautinė organizacija, įkurta 1991 m. lapkričio 8 d. Taline. Baltijos Asamblėjos Sekretoriato buveinė yra Rygoje, Latvijoje.
ŠVIETIMO, MOKSLO IR KULTŪROS KOMITETO POSĖDIS. Trečiasis Lietuvos pirmininkavimo Baltijos Asamblėjai renginys įvyko Šiaulių universitete. Čia posėdžiavo Baltijos Asamblėjos Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Posėdžio dalyvius pasveikino renginio šeimininkas – Šiaulių universiteto rektorius prof. dr. Donatas Jurgaitis, pasidžiaugęs Baltijos Asamblėjos iniciatyva komiteto posėdį surengti mokslo įstaigoje, taip pat aptarti šiuo metu ypač aktualią visuomenės pilietiškumo, saugumo ir Tėvynės gynybos temą. Rektorius informavo, kad jau pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, kurios tikslas – ugdyti visuomenės pilietiškumą. Daugiašalį susitarimą pasirašė Šiaulių savivaldybė, krašto apsaugos savanorių 6-oji rinktinė, Šaulių sąjunga, Šiaulių universitetas ir trys Šiaulių miesto gimnazijos.
LR Seimo narė Irena Šiaulienė, komiteto pirmininkas Valerijus Simulikas, Šiaulių
universiteto rektorius prof. dr. Donatas Jurgaitis ir studijų prorektorius
dr. Remigijus Bubnys
Komiteto posėdžiui pirmininkavęs Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valerijus Simulikas pabrėžė švietimo ir mokslo svarbą valstybių konkurencingumui, visuomenės ekonominei ir socialinei gerovei. Pasaulio ekonomikos forumas yra įvardijęs 12 sričių, kurių pasiekimai lemia šalių konkurencingumo indeksą. Net 4 šių sričių yra susijusios su švietimu ir mokslu: pradinis ir aukštasis išsilavinimas, mokymas, inovacijos ir techninis pasirengimas. 2014–2015 metais pagal pasaulio konkurencingumo indeksą inovacijų srityje Estija užima 30-ąją, Latvija – 70-ąją, Lietuva – 44-ąją vietas. Komiteto pirmininkas priminė 2012 m. Baltijos šalių švietimo ministrų pasirašytą Supratimo memorandumą dėl glaudesnio bendradarbiavimo aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse bei kitus susitarimus, kurie turėjo padėti įgyvendinti bendrus švietimo ir mokslo projektus. Tačiau, teigė politikas, „iki šiol sėkmingai bendradarbiaujama tik vienoje srityje – „koordinuojant infrastruktūrą moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, ypač Baltijos jūros šalių vykdomą BONUS programą“. Jis taip pat akcentavo augantį neatitikimą tarp potencialių darbo rinkos dalyvių įgūdžių ir darbo rinkos poreikių. V. Simuliko nuomone, švietimo sistemą būtina tobulinti, kad ji atitiktų realius įmonių poreikius.
RYTŲ PARTNERYSTĖ. 2015 m. kovo 20 d. Seime surengtoje Baltijos Asamblėjos ir Baltijos Ministrų Tarybos konferencijoje aptartos Europos Sąjungos Rytų partnerystės politinės plėtros galimybės ir laukiami rezultatai Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime Rygoje. Renginio dalyviai taip pat kalbėjo apie Europos integracijos pamokas, regioninio bendradarbiavimo vaidmenį. Pranešimą konferencijoje skaičiusio Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko Benedikto Juodkos įsitikinimu, atsižvelgiant į geopolitinę situaciją dėl regiono saugumo, energetinės nepriklausomybės ir kitų svarbių klausimų, trijų Baltijos valstybių bendradarbiavimas turi grįžti prie naujo solidarumo etapo. Jis akcentavo, kad Baltijos valstybėms, kelyje į ES besimokiusioms iš Šiaurės šalių, atėjo laikas dalytis patirtimi su Rytų partnerystės šalimis. B. Juodka pabrėžė, kad Gruzijai, Moldovai ir Ukrainai turime atverti ES duris – suteikti narystės ES perspektyvą. Seimo komiteto vadovas pripažino, kad pagrindinis Rytų partnerystės proceso stabdys yra Rusija. „Visos demokratinės tarptautinės bendruomenės pareiga – smerkti agresorių ir jį izoliuoti, tuo pat metu visapusiškai padedant Ukrainai ir jos žmonėms apsiginti. Bet kokie ateities sprendimai turi visiškai atitikti ir gerbti Ukrainos suverenitetą, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą. Mūsų valstybių kalbėjimas vieningu balsu tampa gyvybiškai svarbus.“
Apie paramą Ukrainai kalbėjo Latvijos Respublikos Saeimos Europos reikalų komiteto narys, Latvijos delegacijos Baltijos Asamblėjoje narys Atis Lejiņšas: „Manau, kad mes – visos trys Baltijos valstybės – galime padėti Ukrainai. Mes net galime teikti karinius patarimus ir prisidėti ne vien tik prie NATO pajėgų, bet ir suteikti medicininę paramą kariams, kurie galėtų būti gydomi Rygoje ar Vilniuje.“ Parlamentaras pažymėjo, kad Latvija remia strateginę partnerystę su Azerbaidžanu ir pripažino, kad reikėtų stipriau dirbti su Baltarusija, dedant „daugiau diplomatinių pastangų padedant Baltarusijai priartėti prie Europos šeimos“.
Šiaurės Tarybos Prezidiumo narys, Švedijos delegacijos Šiaurės Taryboje pirmininkas Hansas Valmarkas (Hans Wallmark) pasisakė už tolesnę ES plėtrą: „Reikia palikti atviras ES duris. Jei tas duris užtrenktume, daugiau nebevyktų jokie pozityvūs pokyčiai tose valstybėse. Visuomenėms reikia plėtros krypties. Jeigu pasakysime jiems, kad europinė integracija nebegali būti jų galutiniu tikslu, jos bus priverstos rinktis kitą kryptį, todėl manau, kad labai svarbu paspartinti ES plėtros procesą, ypač kalbant apie Rytų partnerystės šalis – Ukrainą, Gruziją, Moldovą.“
Lenkijos Respublikos Senato Savivaldybių ir valstybės administravimo komiteto narys Janušas Obremskis konferencijos dalyviams pristatė rekomendacijas diferencijuotai politikai su valstybėmis – Rytų partnerėmis: kuo didesnė parama atsakant į jų lūkesčius tapti Europos dalimi; diferencijuoto požiūrio į Rytų partnerystės valstybes, kalbant apie energetinį saugumą, paieška; pagalba Moldovai ir Gruzijai eksportuojant žemės ūkio produktus, teikiant ES subsidijas. Jis akcentavo propagandos veiksmų nukreipimą: „Žinome, kad Ukraina liko viena su Rusijos propaganda. Mes turime mokyti juos, kas yra propaganda, ir tą daryti ir rusų kalba.“
Gruzijos Parlamento pirmininko pavaduotojas Zurabas Abašidzė, pristatydamas savo šalies požiūrį į Rytų partnerystės programą, pabrėžė Gruzijos įsipareigojimą tvirtai laikytis transatlantinės integracijos kelio ir įvardijo šios valstybes prioritetus: bevizio režimo įgyvendinimą ir Asociacijos susitarimą: „Išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės susitarimas turi ypatingą reikšmę, kadangi jis numato laipsnišką ekonominę Gruzijos integraciją į ES vidaus rinką. Vizų liberalizavimo procesai skatina atitinkamas reformas mūsų šalyje ir tai yra vienas svarbiausių instrumentų, kuris skatina tiesioginį žmonių bendravimą tarp ES ir Gruzijos. Labai svarbu parodyti Gruzijos piliečiams, kad Europinė darbotvarkė iš tikrųjų veikia.“ Parengta pagal LR Seimo pranešimus.
