JAV ATSTOVŲ RŪMŲ LAIŠKAS. (Perskaitė Jungtinių Amerikos Valstijų Kongreso narys John Shimkus iškilmingame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos 25-mečio minėjime) Gerbiamoji Prezidente D. Grybauskaite, norime pasveikinti Lietuvos Respublikos žmones 25-ųjų Lietuvos Nepriklausomybės Akto, pasirašyto 1990 m. kovo 11 d., metinių proga. Per 50 metų, kada Baltijos valstybės buvo okupuotos Sovietų Sąjungos, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Kongresas tvirtai ir nuosekliai atsisakė teisiškai pripažinti Latvijos, Estijos ir Lietuvos inkorporavimą į Sovietų Sąjungą. Nepaisant Maskvos pastangų ištrinti nepriklausomybę iš žmonių atminties, Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių piliečiai niekada neprarado vilties vėl gyventi demokratiškoje, laisvoje šalyje. Ir kad jų svajonė – džiaugtis visiška nepriklausomybe taps realybe.
Šiandien mes džiaugiamės, galėdami kartu švęsti turtingą Lietuvos, kuri yra visateisė Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos narė, istoriją. JAV sveikina ir džiaugiasi Lietuvos Respublikos pastangomis išsaugoti tarptautinę taiką ir stabilumą Europoje ir visame pasaulyje, dalyvaujant tarptautinėse, civilinėse ir karinėse operacijos Afganistane, Irake, Bosnijoje, Kosove, Malyje, Gruzijoje ir kitose valstybėse. Lietuva yra Jungtinių Amerikos Valstijų artimas ir svarbus sąjungininkas, o Lietuvos žmonės puoselėja tas pačias demokratines vertybes, kaip ir JAV gyventojai.
2012 m. JAV ir Lietuvos Respublika paminėjo 90-ąsias diplomatinių santykių užmezgimo metines. Mes vertiname artimą ir ilgalaikę partnerystę su Lietuvos Respublika ir kviečiame toliau plėtoti abiems pusėms naudingus santykius. 2013 m. rugpjūčio 30 d. JAV, Lietuvos, Latvijos ir Estijos Prezidentai Baltuosiuose Rūmuose pasirašė bendrą politinę deklaraciją ir patvirtino Lietuvos, Latvijos, Estijos ir JAV įsipareigojimą stiprinti strateginį bendradarbiavimą gynybos, taip pat energetinio, kibernetinio ir ekonominio saugumo srityse.
Mes sveikiname Lietuvą, sėkmingai įgyvendinus suskystintų gamtinių dujų terminalo Klaipėdoje projektą. Tai žingsnis, žymintis Lietuvos energetinės nepriklausomybės de facto pradžią. Deja, blogėjanti saugumo situacija šalia rytinių NATO sienų kelia didelį susirūpinimą dėl Lietuvos saugumo, reikalauja imtis reikiamų gynybos priemonių. Praėjusiais metais Velse vykusiame NATO viršūnių susitikime valstybių ir vyriausybių vadovai patvirtino pasirengimo veiksmų planą ir vieningai pritarė, kad kolektyvinės gynybos principas išlieka pagrindinis Aljanso tikslas. Šiuo sudėtingu laikotarpiu yra svarbu užtikrinti savalaikį ir visišką pasirengimo veiksmų plano įgyvendinimą. JAV išlieka ištikimos savo įsipareigojimui – užtikrinti Lietuvos ir kitų Rytų sąjungininkų saugumą laikotarpiu, kai universalioms vertybėms tarptautinei teisei ir stabilumui kyla grėsmė, laisvasis pasaulis privalo glaudžiai bendradarbiauti, kad būtų nuo agresoriaus apginta tarptautine tvarka ir užkirstas kelias autoritarinių jėgų įsiviešpatavimui ir stabilumui.
Pasirašė atstovų rūmų pirmininkas Džonas Boneris (John Boehner), taip pat nariai: Kevinas Makfėjus (Kevin Mcfee), Nensė Pesusi (Nency Pelous), Steni Hojar (Steny Hoyer), Adamas Šiftas (Adam Schifft) ir aš, Džonas Šimkus (John Shimkus). Dieve, laimink Lietuvą. Parengta pagal LR Seimo 2015 m. kovo 11 d. pranešimą.
STEIGIAMA MIGRACIJOS IR UŽSIENIO LIETUVIŲ KOMISIJA. Seimas plenariniame posėdyje po svarstymo pritarė siūlymui įsteigti nuolatinę Migracijos ir užsienio lietuvių komisiją, kuri pagal proporcinio frakcijų atstovavimo principą būtų sudaroma iš 9 Seimo narių. Pagal svarstomas Seimo statuto pataisas, Migracijos ir užsienio lietuvių komisija turėtų rengti nuoseklią, ilgalaikę valstybės politikos migracijos srityje strategiją, teikti siūlymus dėl jos finansavimo, taip pat teikti Seimui svarstyti migracijos poveikio šalies socialinei ir ūkio raidai vertinimo sistemą bei susieti migracijos duomenis su valstybės ilgalaikės raidos strategija. Komisija privalėtų teikti Seimui išvadas ir pasiūlymus dėl migracijos srautų valdymo ir valstybės politikos migracijos srityje formavimo, skatintų Lietuvoje ir užsienio valstybėse gyvenančių lietuvių bendradarbiavimą, rūpintųsi abipuse pagalba ir parama, keistųsi mokslo, kultūros ir kita informacija, Seimui ir kitoms valstybės institucijoms teiktų pasiūlymus, kurie padėtų stiprinti Lietuvos valstybingumą ir demokratinių tradicijų puoselėjimą, ir kt. Kaip pažymima dokumento aiškinamajame rašte, šias pataisas paskatino tai, kad emigracijos srautai iš Lietuvos didėja, o Lietuvos gyventojų mažėja. Tolesnėje perspektyvoje lietuvių tautai tai gali turėti pražūtingų pasekmių. Migracija tampa epochinio masto socialinė problema, o emigracija kelia ekonominių, politinių ir kultūrinių iššūkių nacijai ir tarptautinei bendruomenei. Todėl migracijos klausimams spręsti būtina skirti ypatingą dėmesį. Parengta pagal LR Seimo 2015 m. kovo 12 d. pranešimą.
PRIVALOMOJI PRADINĖ KARINĖ TARNYBA. Seimas plenariniame posėdyje ypatingos skubos tvarka pritarė įstatymo pataisoms, sudarančioms galimybę pakviesti karius į devynių mėnesių nuolatinę privalomąją karo tarnybą. Pagal priimtus pakeitimus, bendras ribinis KAS karių, t. y. profesinės ir privalomosios pradinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, pratybose ir mokymuose dalyvaujančių parengtojo rezervo karių, kariūnų, skaičius 2015 m. bus nustatomas nuo 16 840 iki 21 960. Karių skaičius didės, nes planuojama, kad 2015 m. nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliks nuo 3 000 iki 3 500 privalomosios pradinės karo tarnybos karių. „Geopolitinė situacija, nacionaliniam saugumui kylančios grėsmės ir būtinybė stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus reikalauja ne tik visiškai sukomplektuoti Lietuvos kariuomenės vienetus, bet ir plėsti gynybinius pajėgumus, formuojant parengtąjį kariuomenės personalo rezervą, gebantį veikti karinių vienetų sudėtyje ginkluotos agresijos atveju. Kariuomenė taikos metu turi būti parengta valstybės ginkluotai gynybai, užtikrinti jos sąveiką su NATO valstybių ginkluotosiomis pajėgomis“, – pažymima dokumento aiškinamajame rašte. Parengta pagal LRS Seimo 2015 m. kovo 19 d. pranešimą.
NAUJAS LR SEIMO NARYS. Kovo 24 d. Seimo posėdyje prisaikdintas Seimo narys Šarūnas Gustainis. Parlamentaro priesaiką priėmė Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas, kuris, prieš priimdamas Seimo narių priesaikas, paaiškino Konstitucijoje ir Seimo statute įtvirtiną teisinį reguliavimą, susijusį su Seimo nario priesaikos davimu. „Duodamas priesaiką, išrinktas Seimo narys viešai ir iškilmingai įsipareigoja veikti taip, kaip įpareigoja duota priesaika, ir jokiomis aplinkybėmis jos nesulaužyti. Iš Seimo nario priesaikos jam kyla pareiga gerbti ir vykdyti Konstituciją, įstatymus, sąžiningai vykdyti Tautos atstovo pareigas“, – sakė D. Žalimas.
Seimo rinkimai vienmandatėje Žirmūnų apygardoje buvo surengti po to, kai čia išrinktas Vytenis Povilas Andriukaitis pernai tapo Europos Komisijos nariu. Š. Gustainis 2002 m. Vilniaus universitete įgijo verslo administravimo ir vadybos bakalauro diplomą, 2010 m. ISM Vadybos ir ekonomikos universitete baigė vadovų magistrantūros studijas. 2009–2012 m. ėjo susisiekimo ministro E. Masiulio patarėjo pareigas, teikė pasiūlymus, kaip tobulinti transporto sistemą. 2010 m. Š. Gustainis įsteigė Taikomosios politikos institutą, kuris vykdo taikomuosius projektus, jungiančius politiką, verslą ir mokslą. Parengta pagal LR Seimo 2015 m. kovo 24 d. pranešimą.
PRIEŠTARINGAI VERTINAMOS ŽEMĖS GELMIŲ ĮSTATYMO PATAISOS. Nepritarusi Žemės gelmių įstatymo pakeitimo ir papildymo projektui, kuriam po pateikimo pritarta Seime, Mišri Seimo narių grupė atkreipia dėmesį, kad juo siekiama įtvirtinti nuostatas, galinčias turėti pragaištingų pasekmių Lietuvos žemės gelmių apsaugai. Projektą parengusi Aplinkos ministerija siūlo pakeisti įstatymą taip, kad skystis, hidraulinio uolienų ardymo metu injektuojamas į gręžinį ir negrįžtantis į žemės paviršių, nebebūtų laikomas atlieka. Tai reiškia, kad šio skysčio, kuriame yra apie 0,5 proc. cheminių medžiagų, nebereikėtų tvarkyti kaip atliekų, būtų įteisintas jo palikimas žemės gelmėse. Be to, projektu siūloma nustatyti, kad valstybės institucijos nevykdys kompleksinio monitoringo skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos plote – jį vykdys tik šia veikla užsiimantys ūkio subjektai. Taip visa taršos ir poveikio gamtinei aplinkai kontrolė būtų patikėta bendrovėms, kurių natūralus interesas yra ne gamtos apsauga, o pelnas. „Pritardami šiam projektui, iš savo ateities kartų atimsime galimybę naudoti kokybišką, gerą vandenį“, – po balsavimo perspėjo Seimo narė Aurelija Stancikienė. Parengta pagal LR Seimo 2015 m. kovo 24 d. pranešimą.
PASIGEDO MIGRACIJOS POLITIKOS. Vidaus reikalų ministrui Sauliui Skverneliui kalbant apie permainas Migracijos departamente, Seimo narys Kęstutis Masiulis pasigedo diskusijų ne apie procesus, bet apie turinį: „Migracijos sistemai reikalinga radikali reforma. Ne tiek svarbu, ar pažymas išdavinės atskiras departamentas, ar policija, tačiau bėda, kad Lietuva visai neturi migracijos politikos. Visuomenė sensta, iš šalies kasmet išvyksta po 35 tūkst. daugiausia jaunų žmonių, o ką valstybė daro, kad pritrauktume lietuvius atgal į savo gimtinę? Izraelis ar Vokietija išleidžia daugybę pinigų, kad pritrauktų savo tautiečius namo, ir jie pasiekia puikių rezultatų. <…> Lietuva tiesiog pasyviai stebi, kaip kasmet mažėja gyventojų. <…> Daug lietuvių kilmės žmonių norėtų atvažiuoti į Lietuvą iš Rusijos, Ukrainos, Pietų Afrikos, Lotynų Amerikos. Užsienyje gyvena per 2 mln. lietuvių kilmės asmenų, bet Lietuva nededa jokių pastangų juos prikviesti atgal. <…> Lietuvai reikia ne tik investicijų, bet ir pačių lietuvių bei politikos „Grįžk į Lietuvą“. Parengta pagal LR Seimo 2015 m. kovo 25 d. pranešimą.