Žemaitukai sugrįžta į Rietavą

Milda Vyšteinaitė

Lietuvos žirgynų istorija – gana ilga. Istoriniuose šaltiniuose minimas 1367 m. Didžiojo Kunigaikščio žirgynas, įkurtas Kauno apylinkėse (50 arklių), 1574 m. Meteliuose (452 arkliai). LDK tokie žirgynai buvo Alytuje, Birštone, Veliuonoje ir kt. Žirgus augindavo ir kariuomenei. Tūkstančius metų Lietuvos teritorijoje kartu su žmogumi gyveno ir jam padėjo sunkiame kasdieniniame darbe, kovoje su priešais nedidelis (132–142 cm ūgio), nereiklus, gerai prisitaikęs prie vietinių sąlygų, ištvermingas vietinis arklys – žemaitukas. Pirmą kartą literatūroje žemaitukus aprašė Lisicijus 1554 m. Vėliau jais susidomėjo rusų, vokiečių, lenkų ir lietuvių mokslininkai.

Iki XIX a. pradžios žemaitukai dažniausiai tenkino žemdirbių poreikius. Vėliau dvaruose paplito anglų, arabų, trakėnų veislės, tinkančios jodinėti, važinėti karietomis, traukti sunkias žemės ūkio mašinas. Žymus arklių specialistas S. Urusuvas rašė, kad žemaitukas iš kovos arklio virto artoju ir neteko savo buvusios šlovės.

Nežinia, kaip būtų atsitikę, jei žemaitukų veislės arklio likimu nebūtų susirūpinę kunigaikščiai Oginskiai. Archyviniai šaltiniai liudija, kad Rietavo kunigaikštis Irenėjus Oginskis pirmasis susirūpino nykstančiais žemaitukais. Jis laikė žemaitukų veislės arklius atskirai nuo kitų arklių, rūpinosi jų šėrimu, priežiūra, kergimu. Iki penkerių metų amžiaus jų nenaudojo ūkio darbams. Jis organizavo Rietave pirmąsias žemaitukų parodas. Valstiečiams leido nemokamai sukergti kumeles su savo išpuoselėtais žemaitukais. Irenėjaus Oginskio arkliai buvo vadinami „žemaitukai rietaviečiai“. Vėliau oficialiuose dokumentuose rusų kalba buvo rašoma žemaičių arklių veislė – Rietavo arklys. XIX a. antroje pusėje šie arkliai paplito ir kituose dvaruose. Kunigaikščiai Oginskiai žemaitukus vadino žmonių vardais: Kęstučiais, Birutėmis. Jie tarptautinėse parodose laimėdavo aukso ir sidabro medalius.

Garbingą Irenėjaus Oginskio darbą tęsė jo sūnūs – Bogdanas ir Mykolas. Oginskių fondo rankraščiuose minima, kad jie šiais arkliais rūpinosi ir todėl, kad lietuviai su jais nugalėjo kryžiuočius. Todėl negalima leisti jiems išnykti. Bogdanas Oginskis kasmet žemaitukams apdovanoti Raseinių žemės ūkio parodose skirdavo po 200 rublių. 1873 m. Raseiniuose buvo apdovanotas 21 žemaitukas. Kunigaikštį rėmė Peterburgo valstybinė arklininkystės valdyba. 1875 m. ši valdyba B. Oginskiui pranešė: „…Finansų ministras sutinka, kad žemaitukų premijavimui Raseiniuose būtų paskirtas vienas aukso ir penki sidabro medaliai.“

1876 m. Raseinių gyvulių globos draugijos Rietavo skyriaus vadovas Mykolas Oginskis organizavo parodą Rietave, kur išstatė penkis žemaitukus. Už tuos arklius gavo garbės diplomą (aukso medalio atsisakė). Diplome buvo rašoma: „Už pastovų energingą darbą gerinant vietinės veislės arklius“.

Laikui bėgant, reikėjo geriau organizuoti veiklą. Žemaitukų auginimo entuziastai (B. Sakelis, K. Jančiauskas ir kt.) 1879 m. kreipėsi į Valstybinę arklininkystės valdybą ir gavo leidimą steigti jų augintojų draugiją. 1881 m. birželio 21 d. įvyko Raseinių Žemaitukų veisimo draugijos steigiamasis susirinkimas. Jai vadovauti ėmėsi Kauno gubernatorius Valerijonas Melnickis, tačiau jos vicepirmininku ir tikruoju vadovu tapo Bogdanas Oginskis. Draugijos pirmasis punktas atspindėjo jos tikslą: „Išsaugoti Žemaitukų veislės arklius nuo visiško išnykimo ir prisidėti prie šios veislės, išsiskiriančios puikiomis darbo ir kinkomųjų arklių savybėmis, veisimo“. Draugija turėjo įsteigti žirgyną, organizuoti parodas, platinti literatūrą. Buvo sudaryta penkių ekspertų komisija, kurios nariais tapo dvarininkai: A. Burba, B. Oginskis, B. Sakelis, B. Gruževskis ir J. Liaugminas. Tais pačiais metais draugija, turėjusi tris eržilus (Perkūną, Kauką ir Vanagą), dar nusipirko eržilus Vilką, Žvirblį, Gintarą ir Bičiulį. B. Sakelis padovanojo kumelę Alksną, o Mykolas Oginskis – Širmą.

1882 m. pradėtas svarstyti ir žirgyno klausimas. Komisija geriausiu pripažino P. Končiaus projektą, tačiau jis buvo labai brangus – 60–70 tūkst. rublių. Buvo pasiūlyta B. Sakeliui žirgyną laikyti savo ūkyje, tačiau šiam atsisakius, iniciatyvos ėmėsi Mykolas Oginskis. Jis pasiūlė savo dvare Plungėje laikyti šešias kumeles ir vieną eržilą. Tarp draugijos ir Mykolo Oginskio buvo sudaryta sutartis, pagal kurią už tūkstantį rublių per metus M. Oginskis turėjo prižiūrėti šioas veislės arklius. Žirgyno direktoriumi buvo paskirtas B. Sakelis. Oficialia XIX a. Žemaitukų veislės žirgyno įsteigimo data tenka laikyti 1883 m. kovo 13 d.

1890 m. tarp draugijos narių kilo nesutarimų. Bogdanas Oginskis pasitraukė iš Raseinių žemaitukų veislės draugijos narių. 1891 m. vasario 11 d. jis gavo leidimą tokio pat pavadinimo draugiją įsteigti Rietave. Plungės žirgynas buvo parduotas. Dešimt arklių nusipirkęs B. Oginskis juos padovanojo Rietavo žemaitukų veisimo draugijai. Žirgynas buvo įsteigtas Girėnų palivarke. Jo direktoriumi vėl buvo išrinktas B. Sakelis. Didžiausias darbo krūvis Rietavo draugijoje teko B. Oginskiui. Ši draugija didelį dėmesį skyrė parodoms. 1898 m. arklių parodoje Peterburge buvo apdovanoti du B. Oginskio žemaitukai: kumelė Žaiba ir eržilas Kęstutis. 1900 m. tarptautinėje arklių parodoje Paryžiuje eržilas Kiršas ir kumelė Žaiba buvo apdovanoti aukso medaliais, o eržilas Kęstutis – didžiuoju sidabro medaliu.

1904 m. spalio 11 d. žemaitukų paroda įvyko Rietave. Žemaitukų veisimo draugija čia veikė iki 1909 m., t. y. iki Bogdano Oginskio mirties. Pirmojo pasaulinio karo metais daug šių arklių buvo išvežta į Rusiją. Vėlesniais metais Rietavo apylinkėse šiuos žirgus augino valstiečiai. Nepriklausomos Lietuvos Pirmosios Respublikos (1918-1940) metais du žemaitukų veislės arklius laikė Drobstų dvaro savininkas Povilas Jurgaitis. Senieji rietaviškiai pasakojo, kad Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona, atvykęs P. Jurgaičio žemaitukais, 1938 m. atidarė Žemaičių plento ruožą pro Rietavą.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Rietave pradėta nuosekliai gaivinti kunigaikščių Oginskių kultūros paveldą. Iš griuvėsių prikeltas Bogdano Oginskio įkurtos pirmosios Lietuvoje profesionalios muzikos mokyklos pastatas, kuriame dabar veikia Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus. Restauruojami išlikę dvarvietės pastatai, tvarkomas senasis parkas, atgaivintos kunigaikščių Oginskių kultūrinės muzikinės tradicijos.

2000 m. atkurta Rietavo savivalda. Miesto taryba ir meras Antanas Černeckis iškėlė mintį atkurti Bogdano Oginskio įkurtą Žemaitukų veislės žirgyną. Ši idėja palaipsniui prigijo ir 2010 m. gegužės 27 d. Registrų centras įregistravo „VšĮ Rietavo žirgyną“. Žirgyno vadovu pradėjo dirbti jaunas, kūrybingas viešojo administravimo valdymo specialistas Ričardas Astrauskas. Žirgynas sėkmingai vykdo švietimo kultūrinę, turizmo, sporto plėtros ir kitokią visuomenei naudingą veiklą. Šiuo metu čia yra devyni arkliai, iš kurių septyni – žemaitukai. Žirgynui priklauso 50 ha žemės, kur sėkmingai plėtojama ekologinė žemdirbystė, diegiamos naujos technologijos. Auginami sertifikuoti vaismedžiai ir uogynai, plėtojama avininkystė.

Pagrindinės žirgyno veiklos kryptys:

• Žemaitukų veislės arklių veisimas ir auginimas.
• Jaunimo užimtumo ir meilės gyvūnams ugdymas.
• Rietavo gyventojų supažindinimas su arkliais ir naujos laisvalaikio formos.
• Ekologinio turizmo plėtra. Nedidelėms svečių grupėms parinkti turistiniai maršrutai arkliais po Rietavo savivaldybės istorines vietas, atgaivinant naktigonės tradicijas.
• Hipoterapijos plėtra. Neįgaliųjų vaikų bendravimas su arkliais, pasižymintis pozityvia įtaka jų sveikatai.
• Bendravimas su dailininkais. Organizuojami kasmetiniai plenerai, skirti įvairaus amžiaus jaunimo grupėms.

Taip kunigaikščių Oginskių puoselėtos žemaitukų arklių veislės išsaugojimo tradicijos tiesia naujus žmogaus ir žirgo bendravimo kelius. Autorė yra Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus vyr. fondų saugotoja

 

Literatūra:

Baranauskas, V. (1982) Arklininkystė. Vilnius.

Danilevičius, E. (1986) Oi, žirge, žirge“. Vilnius.

Rietavo apylinkės. (1992) Lietuvos kraštotyros draugija: Kaunas.