Atverstas dar vienas mokslo istorijos puslapis: Liubomiro Kulvieco knygos pristatymas Lietuvos technikos bibliotekoje

Donata Kulviecaitė, Rimas Norvaiša

2015 m. kovo 17 d. Lietuvos technikos bibliotekos Konferencijų salėje įvyko prof. Liubomiro Kulvieco knygos „Svorio sąvokos raida klasikinėje mechanikoje XVII–XX a.“ (Л. Кульвецас. Развитие понятия веса в классической механике XVII-XX в.) sutiktuvės. Šio renginio tikslas buvo sukviesti žmones, susijusius su Liubomiro Kulvieco darbų įamžinimu. Tai įvairių mokslo ir kultūros sričių atstovai ir rėmėjai, be kurių pagalbos tokio pobūdžio veikla būtų sunkiai įsivaizduojama. S. Karoso labdaros ir paramos teikėjai savo svetainėje įrašė tokius žodžius: „Norint paremti kultūrą, nereikia būti milijonieriumi. Labiausiai reikia supratimo ir noro.“ Iš tiesų taip ir yra. Be vidinės motyvacijos, be aiškaus požiūrio į mokslą ir kultūrą, nevyktų daug prasmingų dalykų. Todėl knygos sutiktuvės tapo dar viena galimybe padėkoti visiems knygos rėmėjams. Knygos leidimą parėmė UAB „Elgerta group“ ir jau minėtas S. Karoso labdaros ir paramos fondas. Nefinansinę paramą suteikė Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

 

Renginyje dalyvavo Lietuvos edukologijos universiteto prof. Antanas Kiveris, prof. Libertas Klimka, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos instituto prof. Rimas Norvaiša, Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto doc. dr. Jokūbas Sūdžius, Mykolo Romerio universiteto prof. dr. Rita Bieliauskienė, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato atstovai, S. Karoso labdaros ir paramos fondo sekretorė Birutė Leišienė, Lietuvos technikos bibliotekos darbuotojai, aukštųjų mokyklų studentai. Prof. Libertas Klimka pabrėžė L. Kulvieco darbų fundamentalumą, jo indėlį į klasikinės mechanikos istoriją. Prof. Rimas Norvaiša apžvelgė L. Kulvieco disertacijų problematiką.

Studentės Audra Radeckytė ir Gustė Ivaškaitė atlieka klasikos kūrinius saksofonui. Rimo Vilavičiaus nuotrauka.
Studentės Audra Radeckytė ir Gustė Ivaškaitė atlieka klasikos kūrinius saksofonui. Rimo Vilavičiaus nuotrauka.

Liubomiro Kulvieco mokslinė veikla apima ne tik mokslo istorijos tyrimus. Ne mažiau vertingi yra šio mokslininko atlikti mechanikos pagrindų tyrimai. Pristatoma knyga yra 1973 m. jo apgintos pirmosios disertacijos turinys. L.Kulviecas atskleidė svorio sąvokos problemiškumą ne tik istoriniame kontekste, bet ir fizikine–matematine prasme. Knygos autorius teigė, kad naujai svorio sąvokai reikalinga ir nauja laiko samprata. Šios problemos aktualumą rodo tai, kad ji yra glaudžiai susijusi su 1900 m. vokiečių matematiko D. Hilberto skelbta šeštąja problema (fizikos mokslų aksiomatizacija). Pasak L. Kulvieco, naujos laiko sampratos pagrindu turėtų būti mereologija – lenkų matematiko S. Leśniewskio sukurta ir vėliau kito lenkų matematiko A. Tarskio papildyta aibių teorijos alternatyva. Šią idėją L. Kulviecas įgyvendino 1990 m. apgintoje antrojoje savo disertacijoje. Labiausiai mus stebina ir žavi Liubomiro Kulvieco interesų plotis ir gylis, siejantis senovės graikų suvoktą judėjimo problemiškumą, naujųjų amžių gamtos moksluose taikytų metodų originalumą ir šiuolaikinės matematikos pagrindus.

 

M. Romerio universiteto prof. Ritai Bieliauskienei akomponuojant, dainuoja Lietuvos edukologijos universiteto prof. emeritas Antanas Kiveris. Rimo Vilavičiaus nuotrauka.
M. Romerio universiteto prof. Ritai Bieliauskienei akomponuojant, dainuoja Lietuvos edukologijos universiteto prof. emeritas Antanas Kiveris. Rimo Vilavičiaus nuotrauka.

Renginyje koncertavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos pučiamųjų instrumentų specialybės studentės Audra Radeckytė ir Gustė Ivaškaitė. Jos atliko klasikos kūrinius saksofonu: Jean-Marie Leclair (1697–1764) Sonata C-Dur (Jean-Marie Londeix adaptacija dviem saksofonams) ir Fernande Decruck Saxophonesques I–IV d.). Akomponuojant prof. dr. Ritai Bieliauskienei, prof. Antanas Kiveris atliko Algimanto Raudonikio dainą „Kur balti keliai“ ir ukrainiečių liaudies dainą „Paimčiau aš bandūrą“.

 

 

Donata Kulviecaitė yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos lektorė. Rimas Norvaiša – VU Ekonometrijos katedros profesorius.

Palikti atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.