Dr. Kazys Serbenta, doc. dr. Gvidas Kazlauskas, dr. Juozas Misevičius
Sistemos „Žmogus–Aplinka“ pažinimo problemos aktualumas nuolat didėja. Problemos aktualumą ne tik mūsų valstybėje, bet ir pasauliniu mastu lemia demokratinės raidos sąlygomis vykstantys konkurencijos ir kiti ekonomiką reguliuojantys procesai, kuriuose neišvengiamai dalyvauja žmonės. Šios aplinkybės skatina plėtoti sistemos „Žmogus–Aplinka“ tyrimus. Mūsų įsitikinimu, būtina reguliuoti darbų atlikimo strategiją, taktiką ir jų turinį, kad šie darbai nedubliuotų vienas kito ir būtų nukreipti bendram tikslui – tobulinti ergonsistemų funkcionavimą ir siekti aukštesnių jų veiklos rezultatų. Šio straipsnio autoriai nagrinėja ergonsistemų tyrimų aprėptis ir jų struktūras.
Mokslas yra sudėtingas socialinis reiškinys. Jame pažinimas apima žmogaus minties santykį su tikrove. Reikia pripažinti, kad įvairių tyrėjų patirtis šioje mokslinio pažinimo srityje tebėra ribota. Šią patirtį didina ne tik atliekami konkretūs kompleksiniai tyrinėjimai, bet ir mokslo tiriamųjų darbų gautų rezultatų vertinimas ir praktinis jų pritaikymas.
Pateikiame kai kuriuos mūsų atliktų darbų rezultatus. Spręsdami teminius klausimus, vadovavomės bendrąja mokslinių tyrimų metodologija, stebėjimo, ekspertinio, loginio įvertinimo būdais ir metodais. Remdamiesi sukauptais mūsų ankstesniųjų darbų, taip pat kitų tyrėjų duomenimis, paskelbtais mokslinio ir taikomojo pobūdžio leidiniuose, siūlome šios srities darbų struktūras, principinius taikymo būdus ir technologijas.
Nustatėme, kad įvairių ergonsistemų funkcionavimui, jų struktūroms būdingi bendrieji ir individualūs požymiai. Parengėme šių sistemų tyrimų aprėpties ir struktūros klasifikaciją.
1 lentelė
| ERGONSISTEMŲ SUDĖTIES IR FUNKCIONAVIMO BENDRŲJŲ POŽYMIŲ KLASIFIKACIJA | |
|
SUDĖTIS
|
Žmogus operatorius |
| Žmogus vadovas | |
| Aplinka | |
|
SĄVEIKAVIMAS |
Tarp žmonių operatorių |
| Tarp žmonių operatorių ir jų vadovo | |
| Tarp žmogaus ir darbo objektų bei priemonių | |
| Tarp darbo objektų ir darbo priemonių | |
| Tarp žmogaus ir gamtos bei mikroklimato aplinkos | |
2 lentelė
| ERGONSISTEMŲ INDIVIDUALIŲJŲ POŽYMIŲ KLASIFIKACIJA |
| Žmogaus (operatoriaus) asmenybės ir dalykinės savybės |
| Žmogaus (vadovo) asmenybės ir dalykinės savybės |
| Aplinkos sudėtis ir savybės |
| Sąveikavimo pobūdžiai ir ypatybės |
Ergonsistemų požymių klasifikacija atskleidžia mokslo tiriamųjų ir praktinių darbų kompleksiškumo būtinybę, todėl rekomenduojame tokią šių darbų struktūrą:
3 lentelė
| TYRIMŲ IR TAIKOMŲJŲ DARBŲ OBJEKTAI IR PAGRINDINĖS KRYPTYS | |
| 1 | Personalo tyrimai |
| 2 | Technikos objektų tyrimai |
| 3 | Technologijų tyrimai |
| 4 | Ergonomikos ir saugos sąryšių tyrimai |
| 5 | Konkretiems objektams moksliškai pagrįstų normų parengimas |
4 lentelė
| TYRIMŲ SRITYS IR APRĖPTYS | |
| 1 | Sistemos „ Žmogus–Aplinka“ fundamentiniai tyrimai |
| 2 | Ergonsistemų pagal ekonomines sritis tyrimai |
| 3 | Konkrečių ergonsistemų tyrimai |
| 4 | Konkrečių ergonsistemų konkrečių posistemių tyrimai |
| 5 | Konkrečioms ergonsistemoms, jų posistemiams ir funkcionavimui moksliškai
pagrįstų normų parengimas |
Nustatėme, kad sudėtingus ergonsistemų tyrimus įmanoma atlikti tik tokios sudėties ir kompetencijos tyrėjų kompleksinėms grupėms.
5 lentelė
| TYRĖJŲ (MOKSLININKŲ) PAGRINDINĖS SPECIALIZACIJOS | |
| 1 | Ergonomika (ergonologija) |
| 2 | Sauga |
| 3 | Medicina |
| 4 | Psichologija |
| 5 | Technika |
| 6 | Technologija |
| 7 | Teisė (logika) |
| 8 | Terminija |
6 lentelė
| SPECIALISTŲ (PRAKTIKŲ) SPECIALIZACIJOS | |
| 1 | Vadyba (organizavimas, vadovavimas, kontrolė) |
| 2 | Ergonomika |
| 3 | Sauga ir sveikata |
| 4 | Profesija (specialybė) pagal konkrečias technologines operacijas (darbo vietas) |
Tyrinėdami, kaip galima tobulinti ergonsistemų funkcionavimo kokybę saugos aspektu, nustatėme, kad būtina atlikti ergonsistemų procesuose dalyvaujančių žmonių (darbuotojų ir jų vadovų) kompleksinę psichofiziologinę profesinę atranką. Ši išvada turi mokslinę ir praktinę vertę, reguliuojant žmonių saugą bet kurių organizacijų ir jų padalinių veikloje.
Ergonsistemų konkrečių tyrimų aprėpties ir struktūros esmę atskleidžiantis pavyzdys taip pat gali būti dr. Gvido Kazlausko darbai, paskelbti mokslo darbų rinkinyje „Darbų sauga“ (Kaunas: Akademija, 1996). Apie ergonomikos ir saugos sąryšių tyrimus sistemoje „Žmogus–aplinka“ yra paskelbta Kazio Serbentos, Ramūno Mieldažio, Linos Narbutienės straipsnyje konferencijos „Žmogaus ir gamtos sauga“ 2010 m. leidinio 1-ojoje dalyje.
Autoriai būtų dėkingi mokslininkams ir specialistams praktikams už atsiliepimus apie šiame straipsnyje iškeltas problemas, taip pat už pasisakymus apie galimybes bendradarbiauti šioje mokslo srityje.
Autoriai yra Lietuvos mokslininkų sąjungos asocijuotos organizacijos „Ergonominė sauga“ nariai
