Mechanikos sekcija

Baigiame skelbti LMA Technikos mokslų skyriaus Mechanikos sekcijos ataskaitą, kurią parengė akad. Kazimieras Ragulskis, Vytautas Ostaševičius ir jų kolegos

Algimantas Fedaravičius sukūrė originalius metodus ir priemones mikrodetalių automatizuotam vibrosurinkimui. Pastaraisiais metais jo vadovaujamas KTU Gynybos technikos institutas kuria, tiria ir diegia kai kurių ginklų imitatorių principus. 2014 m. įgyvendino granatsvaidžio modelio lazerinį imitatorių – treniruoklį bei mokomąjį raketinį kompleksą. Šie ir kiti sukurtų ginklų modeliai įneša svarų ekonominį indėlį, atliekant Lietuvos krašto apsaugos dalinių mokomąsias treniruotes. Devyni įrenginiai įtraukti į jungtinį NATO katalogą.

 

Minvydas Ragulskis kuria šiuolaikinės taikomosios matematikos metodus sudėtingų dinaminių sistemų tyrimams. 2014 m. atliko darbus netiesinių įvairios prigimties dinaminių sistemų tyrimų srityje, būtent: naujus analitinius metodus netiesinių sistemų tikslių sprendinių konstravimui, chaotinių procesų identifikavimo ir prognozavimo metodikas, chaotinės vizualinės kriptografijos tyrimus bei taikymus.

Vykdomi tyrimai pagal tarptautinę programą „Žemės magnetinio lauko įtaka gyvybei“. Tam tikslui JAV Širdies matematikos institutas pasaulyje sumontavo penkias aukšto tikslumo ir jautrumo magnetinio lauko matavimo sistemas, kurių kiekviena apima maždaug po 2000 km skritulio skersmens Žemės paviršiaus plotą. Viena tokia stotis pastatyta ir Lietuvoje. Darbo tikslas – sukurti metodus ir priemones virpančiais magnetiniais laukais diagnozuoti ir gydyti žmonių ligas, apsaugoti nuo žalingų poveikių. Šios srities tyrimuose dalyvauja Minvydo Ragulskio vadovaujama mokslinė grupė.

 

Organizuojama mokslinių konferencijų serija „International Conference Vibroengineering“ – po 2 kasmetines konferencijas. 2013 metais konferencijos vyko Druskininkuose ir Sanya (Kinijoje); 2014 – Katovicuose (Lenkijoje) ir Guiyang (Kinijoje). Kiekviena „Vibroengineering“ konferencija sulaukia didelio mokslo ir pramonės organizacijų atstovų dėmesio. Guiyang konferenciją rėmė „Chinese Society of Aeronautics and Astronautics“, „IEEE Reliability Society“, „Shanghai Yikun Electrical Engineering Co.“, Beihang ir Zheijang universitetai. Konferenciją Katovicuose rėmė Lenkijos mokslų akademija, Silezijos technikos universitetas, „Envibra Test & Measurement Ltd“, „EC Test Systems Ltd“.

Konferencijose pristatytų darbų tezės spausdinamos leidinyje „Vibroengineering Procedia“, kurio kiekvienas tomas skiriamas atskirai konferencijai ir yra indeksuojamas pagrindinėse konferencijų mokslo duomenų bazėse. Leidžiama periodinė mokslinių monografijų serija „JVE Book Series on Vibroengineering“. 2015 m. pradedamas leisti žurnalas „Journal of Mathematical Models in Engineering“.

 

Kazimieras Ragulskis tęsia precizinės vibromechanikos ir vibrotechnikos tyrimus. Mykolas Daunys tiria mažaciklio apkrovimo medžiagų stiprumo ir jų irimo mechanikos klausimus. Genadijus Kulvietis sukūrė analitinį skaičiuojamąjį metodą kvazitiesinių dinaminių sistemų virpesių analizei ir sintezei. Jis taip pat išsprendė kai kuriuos kūnų, atliekančių daugiamačius judesius, identifikavimo uždavinius, pastaraisiais metais tiria mikrorobotų trajektorijų valdymą pagal užduotas charakteristikas. 2014 m. jis sukūrė roboto darbo organo 2D trajektorijos įgyvendinimo metodiką pagal mini-maks paklaidas nuo duotos trajektorijos, diskretiniai valdant pavarų sužadinimus.

 

Išleistos knygos:

1. Ostaševičius, S. Markauskas. (2014) Pjovimo teorija ir modernieji pjovimo būdai. Kaunas: Technologija.

Ragulskis K., Rondomanskas M., Bubulis A. (2014) Virpesiai moksle, technikoje ir žmonijos progrese. Kaunas: VĮ Vibroengineering

Vasario 25 d. LMA Technikos mokslų skyriaus Mechanikos mokslų sekcija VGTU patalpose organizavo išplėstinį seminarą „Techninių sistemų diagnostika ir monitoringas: teorija, perspektyvos ir nauda Lietuvos pramonei ir ūkiui“. Pranešimus apie mokslinius pasiekimus skaitė KTU mokslininkai –

prof. habil. dr. Vitalijus Volkovas ir prof. habil. dr. Vytautas Barzdaitis.

Remiantis netiesinių reiškinių modeliavimu, kvaziharmoninių virpesių identifikavimu bei mechaninės energijos transformacijos į kitas energijos rūšis yra sukurti bei patobulinti mechaninių sistemų diagnostikos metodai ir priemonės. Konstrukcijų ir sistemų techninei būklei nustatyti, identifikacijai bei vibrodiagnostikai sukurtas originalus metodas, paremtas tiriamos sistemos ir prijungtos papildomos dinaminės sistemos sąveika, nustatyta netiesiniais modeliais. Sukurta teorija, kuri patvirtinta eksperimentais ir įdiegta praktikoje. Sukurta keletas naujų ir optimizuotų diagnozavimo priemonių Lietuvos ir užsienio energetiniams objektams bei kitų pramonės šakų mašinoms ir konstrukcijoms bei statiniams.

Rotorinių mašinų tyrimų rezultatai didelės galios energetinėse mašinose (turboagregatuose, laivų rotorinėse sistemose, dujų turbinose) leido sukurti naujus, originalius techninės būklės stebėsenos, defektų diagnostikos metodus ir optimizuoti monitoringo ir diagnostikos sistemų struktūras, tuo labai sumažinant agregatų eksploatacijos išlaidas. Išspręsti svarbūs įvairios galios ir gabaritų rotorinių sistemų su antifrikciniais guoliais, krumplinių pavarų, turbokompresorių, vertikaliųjų rotorinių sistemų patikimumo didinimo uždaviniai. Jų rezultatai įdiegti Lietuvos ir kai kurių kaimyninių šalių pramonės įmonėse. Parodyta, kad pagrindinės įvairių avarijų priežastys yra dinaminės apkrovos bei rezonansai. Atliktų tyrimų pagrindu sukurtos ir įgyvendintos monitoringo bei diagnostikos sistemos apsaugo nuo avarijų, katastrofų atsakingas mašinas, statinius.