Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto mokslo darbuotojai – dr. Tomas Baležentis ir dr. Irena Kriščiukaitienė – bei Kopenhagos universiteto dėstytojai – prof. Mette Asmild ir prof. Jens Leth Hougaard – parengė mokslo monografiją „Advanced Analysis of Efficiency of Lithuanian Agricultural Sector: Methodologies and Applications“ (Pažangi Lietuvos žemės ūkio sektoriaus efektyvumo analizė: metodai ir jų pritaikymas). Monografijoje apibendrinami autorių tyrimai, atlikti vykdant visuotinės dotacijos projektą „Lietuvos ūkininkų ūkių veiklos efektyvumas po įstojimo į Europos Sąjungą: empirinė analizė taikant ribinius metodus ir veiksmingos žemės ūkio politikos formavimas“, kurį finansavo Europos socialinis fondas. Knygos recenzentai – prof. Borisas Melnikas (Vilniaus Gedimino technikos universitetas) ir prof. Dalia Štreimikienė (Vilniaus universitetas).
Tyrimo objektas yra Lietuvos žemės ūkio sektorius. Monografijoje agrarinė veikla nagrinėjama skirtingais lygmenimis. Žemės ūkio sektorius lyginamas su kitais Lietuvos ūkio sektoriais, nagrinėjama ūkininkų ūkių veikla, naudojantis Ūkių apskaitos duomenų tinklo duomenimis. Žemės ūkio bendrovių veikla atskirai neanalizuota.
Tyrimas remiasi ribinių metodų taikymu ir įvairiomis ekonominėmis teorijomis. Gamybinė veikla nagrinėjama, atsižvelgiant į ekonominio augimo ir neoklasikinę gamybos teoriją, kuri teigia, kad gamybos veiksnių apimtys gali būti keičiamos, taip užtikrinant jos apimties pokyčius. Monografijoje įvertintas Lietuvos ūkininkų ūkių veiklos efektyvumas, atlikta gamybinių technologijų ir jų pokyčių analizė, kiekybiškai įvertintas efektyvumo ir produktyvumo veiksnių poveikis.
Indukuotųjų inovacijų teorija teigia, kad gamybos veiksnių panaudojimas gamybiniame procese priklauso nuo atitinkamų veiksnių kainų, o pastarosios susiformuoja gamybos veiksnių rinkose. Gamybos veiksnių kainos priklauso nuo jų pakeičiamumo, todėl brangstant tam tikriems gamybos veiksniams stengiamasi juos pakeisti kitais. Monografijoje pritaikytas pagal nuokrypius koreguotas Malmquist produktyvumo indeksas, vertinant gamybos veiksnių panaudojimo pokyčius Lietuvos ūkininkų ūkiuose.
Darnaus vystymosi paradigma siekia integruoti ekonominę, aplinkosaugos ir socialinę dimensijas, vertinant gamybinę veiklą. Monografijoje šie aspektai aptariami, įvertinant Lietuvos ūkio sektorių (tarp jų ir žemės ūkio sektoriaus) aplinkos efektyvumą. Vertinimas remiasi gamybos sąnaudų, produkcijos apimties ir anglies dvideginio emisijų analize. Taip pat įvertintas ekonominės veiklos ir išteklių vartojimo atsiejimas.
Monografijoje aptariami ne tik Lietuvos žemės ūkio sektoriaus efektyvumo dėsningumai, bet ir nagrinėjami naujausi efektyvumo analizės metodai ir jų taikymo sritys. Todėl ši monografija gali būti naudinga, atliekant efektyvumo analizę ir kituose ūkio sektoriuose.
Asmild, M., Baležentis, T., Hougaard, J.L., Kriščiukaitienė, I. (2015), Advanced Analysis of Efficiency of Lithuanian Agricultural Sector: Methodologies and Applications. Vilnius: Lithuanian Institute of Agrarian Economics, 480 p.
Parengė dr. Tomas Baležentis