2015 m. balandžio 9 d. Lietuvos edukologijos universitete (LEU) pristatyta tarptautinė kolektyvinė monografija „Ugdymo dvasingumo kontekstas“. Ta proga apžvelgti ir mokslininkų tarptautinės grupės per dešimtmetį atlikti dvasingumo sklaidos tyrimai ir jų pristatymas trilogijoje, kurią sudaro „Dvasingumas žmogaus pasaulyje” (2009, pataisytas ir papildytas leidimas 2011), „Ugdymo dvasingumas” (2012) ir ką tik išleista trečioji monografija. Į pristatymą atvyko LEU bendruomenės nariai, miesto mokyklų mokytojai ir monografijos bendraautoriai: LEU rektorius akademikas Algirdas Gaižutis, prof. Jonas Kievišas, prof. Juozas Mureika, prof. Olga Januškevičienė, doc. dr. Rimantė Kondratienė, dr. Aldona Vasiliauskienė ir Lina Kašauskienė.
Įžanginį žodį tarė akademikas A. Gaižutis, kuris pabrėžė, kad trečioji kolektyvinė monografija, kaip ir anksčiau išleistos, sulaukė gerų atsiliepimų. Pasak akademiko, kai skaitome pedagoginę literatūrą, visi suprantame, visiems yra įprasta, kad edukologija yra susijusi su kitais mokslais. Tačiau tai „retai yra susiejama su teologija. Manęs neapleidžia mintis, kad tekstuose, kai kalbame apie žmogaus ugdymą, Dievas kaip ir neegzistuoja, jis lieka tų tekstų paraštėse“. Rektorius pabrėžė, kad mes gyvename modernioje visuomenėje, kurioje viskas greitai keičiasi, todėl dvasingumo fenomenas negali būti atsiejamas nuo socialinio gyvenimo konteksto. Jis turėtų būti pedagogų plačiau komentuojamas ir aiškinamas. Profesorius J. Kievišas įdėjo daug darbo, kad šios knygos būtų išleistos. Jis sėkmingai tyrinėja dvasingumo raidos ir jos šiandienos problematiką. 2009 m. išleista kolektyvinė monografija „Dvasingumas žmogaus pasaulyje“ susilaukė teigiamo įvertinimo. Sėkmė paskatino toliau plėtoti šios problemos tyrinėjimus, siejant dvasingumą su visu žmogaus gyvenimu, menine kūryba ir pedagogika. Visas tris monografijas sieja bendra dvasingumo sklaidos problematika. Trilogijoje randame beveik 90 autorių iš įvairių valstybių. Tarp jų – akademikai, profesoriai, plačiai žinomi filosofai, teologai ir pedagogai, taip pat mokytojai praktikai. Jie visi savo tyrimais ir įžvalgomis praturtino trilogijos turinį.
Apie trilogijos idėją ir jos rašymo istoriją papasakojo profesorius habil. dr. J. Kievišas. Jis priminė, kad daug medžiagos buvo surinkta, organizuojant mokslines konferencijas. Pirmoji šiai tematikai skirta konferencija „Meninio ir dvasinio ugdymo paralelės“ 2004 m. surengta Šiaulių universitete. Po to konferencijos buvo rengiamos kas dveji metai. Gilėjant problemos sampratai, kito ir šių konferencijų tematika, tačiau išliko problemos tyrinėtojų grupės branduolys. Rengiant trilogiją, stabiliai dirbo tarptautinė dvylikos mokslininkų grupė, apie kurią būrėsi kiti įvairių šalių ir mokslo sričių specialistai.
Problemos aktualumą patvirtina pakartoti monografijų leidimai, recenzijos įvairiuose mokslo žurnaluose, monografijoms pažymėti skirti sertifikatai Austrijoje ir Ukrainoje. Panašių kolektyvinių monografijų serija, kuri leidžiama Oksfordo universitete, taip pat panašūs ugdymo humanizavimo tyrimai, atlikti Ukrainoje, liudija apie trilogijoje pristatytų tyrimų šiuolaikiškumą, atspindi pasaulines tyrimų tendencijas ir šiam laikotarpiui labai svarbų tarpnacionalinį pobūdį, orientuojantis į bendrą Europos švietimo erdvę ir ieškant jos tobulinimo galimybių nacionalinės kultūros ir dvasingumo erdvėse.
Ieškant problemos pagrindimo argumentų ir tyrimo krypčių, buvo itin svarbi 2004 m. įvykusi pirmoji konferencija. Remiantis jos pranešimais, parengti straipsniai išspausdinti žurnalo „Pedagogika“ Nr. 72. Juose išryškėjo dėmesys žmogaus dvasinio gyvenimo pilnatvei, kuri neįmanoma „be tikėjimo ir vilties“ (A. Gaižutis), dvasingumo ugdymui ir jo raiškai mokykloje, remiantis žmogaus santykiais su aplinka, orientuojantis į tiesos, grožio ir gėrio vertybes (V. Aramavičiūtė, kiti autoriai). Apibūdinti požiūriai atsispindi visose trilogijos monografijose, įvairiais aspektais nagrinėjant dvasingumo sklaida grindžiamą ugdymą.
Tyrimų metu paaiškėjo, kad išskirtas dvasingumo ugdymas dažniausiai siejamas su socialine dvasingumo samprata – žmogaus santykiais, kuriais remiantis socialinėje erdvėje atsiskleidžia jo vidinis pasaulis. Gilinant šią sampratą, išskirta ir savita aplinka – ugdymas ir jo prasmė. Nagrinėjant taip suprantamą ugdymo aplinką ir jos prasmę, ugdytinis mokomas gyventi supančios kultūros erdvėje. Šiandieninio daugiakultūrio ugdymo procese ugdytinis reiškiasi kaip subjektas, kaip aplinkos kūrėjas. Atitinkamai jis turi tą kuriamą aplinką savaip įprasminti. Jam nepakanka nagrinėti tik kažkieno sukurtą ir įprasmintą monokultūrinę aplinką ir mokytis elgtis pagal nustatytas taisykles. Svarbu ir pačiam dalyvauti, įprasminant kuriamą aplinką, nes tik tada dvasinės vertybės ir savaip įprasminama aplinka tampa jo savastimi.
Tokiam įprasminimui reikalingi orientyrai. Juos formuluoja krikščionybė – Tikėjimas, Viltis ir Meilė. Tai dieviškos dorybės – orientyrai, kuriais remiantis įprasminama žmogaus kuriama tikrovė. Jie randasi transcendentinėje tikrovėje kaip visaapimančiame žmogaus būties kontekste. Šiam kontekstui ir skirta trečioji monografija „Ugdymo dvasingumo kontekstas“. Būtent ugdymo dvasingumo kontekste gali (ir turi) įsitvirtinti Tikėjimas, Viltis ir Meilė, kaip dorybės, kurios savo esme ir paskirtimi skiriasi nuo Tiesa, Grožiu ir Gėriu pristatomų ir kultūroje įtvirtintų dvasinių vertybių. Tik šių abiejų sferų (transcendentinės ir socialinės) tarpusavio priklausomybėje ir vienovėje atsiskleidžia A. Gaižučio akcentuota žmogaus dvasinio gyvenimo pilnatvė, kurios siekis turėtų koreguoti šiuolaikišką ugdymą.
Taigi, nagrinėtas dvasingumas žmogaus pasaulyje, ugdymo dvasingumas ir jo kontekstas padėjo išryškinti dvasingumo sklaidą socialinėje aplinkoje ir išskirti dvasingumo sklaida grindžiamą ugdymą. Tačiau tai – tik socialinė tikrovė. Neatsiejamai egzistuoja ir transcendentinė tikrovė su ją atspindinčiomis dieviškosiomis dorybėmis, be kurių žmogui jo dvasinio gyvenimo pilnatvė būtų nepasiekiama. Todėl trilogijos pristatyme dauguma kalbėjusiųjų reiškė viltį, kad pasirodys ir šiai tikrovės sričiai skirta ketvirtoji monografija.
Ugdymo dvasingumo kontekstas.(2014) Monografija. Sudarė ir parengė prof. Jonas Kievišas. Vilnius: Žuvėdra, 400 p.
Parengė prof. Jonas Kievišas