Alina Šalavėjienė
2005 m. spalio 13 d. mena pirmojo išeivijos archyvo perkėlimo į Šiaulių universitetą pradžią. Tą dieną buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Šiaulių universiteto, kuriam atstovavo tuometinis rektorius Vincas Laurutis, ir Vytauto Jono Šliūpo. Sutartyje buvo numatytos Kalifornijoje įkurto aušrininko dr. Jono Šliūpo archyvo saugojimo Šiauliuose sąlygos, pagal kurias archyvas bus nedalomas ir saugomas universiteto bibliotekos Retų spaudinių skyriuje. Kartu buvo įsipareigota gautą medžiagą sutvarkyti, skleisti apie archyvą informaciją ir garantuoti prieinamumą visiems besidomintiems.
Archyvo įkūrimas Amerikoje
Šio archyvo įkūrėjas – dr. Jono Šliūpo ir jo antrosios žmonos Grasildos Grauslytės-Šliūpienės sūnus Vytautas Jonas Šliūpas, gimė 1930 m. Palangoje. 1944 m. Šliūpų šeima, pasitraukusi iš okupuotos Lietuvos, apsistojo Austrijos, vėliau – Vokietijos pabėgėlių stovyklose. Į Jungtines Amerikos Valstijas Vytautas Šliūpas atvyko 1947 m. jau tik su mama (dr. J . Šliūpas mirė 1944 m. Berlyne). Amerikoje baigė statybos inžinerijos ir hidraulikos mokslus, įgijo universitetinį išsilavinimą. Studijų metais dalyvavo jaunimo veikloje, buvo aktyvus skautas. Karjerą Vytautas Šliūpas plėtojo keliaudamas po visą pasaulį: dirbo Liberijoje, Bolivijoje, Pakistane, Bankoke, Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose, Saudo Arabijoje ir kitur. Darbą sėkmingai derino su dalyvavimu įvairių draugijų veikloje. 1985 m. išėjęs į pensiją, V. Šliūpas pasinėrė į lietuvišką veiklą: dirbo Amerikos lietuvių organizacijose, bendradarbiavo spaudoje. 1987 m. lapkričio mėn. Kalifornijoje (San Franciske) įsteigė savo tėvo dr. Jono Šliūpo archyvą.
Pirmiausia į archyvą pateko Jono Šliūpo žmonos Grasildos Grauslytės kaupta medžiaga: nuotraukos, laiškai, straipsniai, asmeniniai daiktai. Sūnus Vytautas, važinėdamas po Ameriką, rinko raštus apie tėvą, skaitė paskaitas, užmezgė ryšius ne tik su Amerikos, bet ir Australijos, Kanados, Lenkijos lietuviais, gavo žinių ir iš Lietuvos bibliotekų, muziejų bei archyvų. Visą laiką jam talkino žmona Vanda Šliūpienė, kuri rūpinosi archyvo tvarkymu – rūšiavo ir sistemino surinktą medžiagą.
Iš pradžių buvo renkama informacija tik apie dr. Joną Šliūpą. Vėliau aukotojai pasiūlė archyvą praplėsti ir kaupti jame kitą lietuviams svarbią medžiagą. Taip aušrininko dr. Jono Šliūpo archyvas tapo lietuvių kultūros archyvu Amerikos vakaruose, kuriam spaudinius ir daiktus dovanojo per 400 asmenų.
Aušrininko dr. Jono Šliūpo archyvo perkėlimas į Lietuvą
Vytautui Šliūpui buvo svarbu, kad sukauptas archyvas būtų naudingas besidomintiems Lietuvos istorija, kultūra, taigi nusprendė jį perkelti į Lietuvą. Ilgai galvojo, kur reikėtų įkurti − Palangoje ar atiduoti Vilniaus, Kauno universitetams, bibliotekoms ar archyvams. Po įvairių svarstymų buvo pasirinkta Šiaulių universiteto biblioteka. Juk Jonas Šliūpas gimė Šiaulių krašte, vėliau, gyvendamas Šiauliuose, paliko gana didelį indėlį miesto kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime (mokytojavo berniukų gimnazijoje, įkūrė „Titnago“ spaustuvę, pradėjo leisti „Šiaulių naujienas“, šiame mieste parašė ir išleido ne vieną knygą). Kadangi tuo metu buvo rengiamasi renovuoti Šiaulių universiteto biblioteką, buvo nuspręsta, kad čia tinkama vieta tokiam archyvui. Dar viena priežastis, padėjusi apsispręsti, − Šiaulių universitete dar nebuvo panašaus archyvo ar kolekcijos.
Pirmoji archyvo siunta iš Kalifornijos
Besitęsiantys bibliotekos renovacijos darbai šiek tiek pakoregavo 2005 m. sutartyje numatytas archyvo persiuntimo į Lietuvą datas. 2009 m. sausio 13 d. biblioteka gavo pirmąją archyvo siuntą − 205 dėžes, kurios svėrė apie tris tonas. Retų spaudinių skyriuje buvo paruošta atskira patalpa, skirta dr. Jono Šliūpo archyvui.
Pirmoje siuntoje buvo 2 895 knygos, 11 pavadinimų 1885−2007 m. periodinių leidinių, 50 rankraštinių bylų, nuotraukų, paveikslų, plakatų, plokštelių, suvenyrų. Kartu buvo atsiųstas didelis ant ryžių popieriaus tapytas paveikslas, kurį Vytautas Šliūpas 1968 m. pirko Kambodžos šventykloje.
Archyvo atidarymas Šiauliuose
Oficialus aušrininko dr. Jono Šliūpo archyvo atidarymas įvyko 2009 m. birželio 12 d. Jame dalyvavo iš Amerikos atvykę Vanda ir Vytautas Šliūpai. Archyvo atidarymą lydėjo staigmenos. V. Šliūpas pristatė iki tol Palangos gintaro muziejuje saugotą palangiškio menininko Jono Liukaičio sukurtą gintarinę mozaiką Jono Šliūpo portretą, kuris dabar puošia archyvo patalpas. Šiaulių universiteto menotyrininkas prof. Vytenis Rimkus padovanojo 1934 m. išleistą J. V. Girdvainio redaguotą knygą Aušrininkas Jonas Šliūpas su paties J. Šliūpo rašyta dedikacija Jaroslavui Rimkui (profesoriaus tėvui) ir dvi originalias tėvo išsaugotas Šiaulių gimnazijos 1923−1924 m. laidų abiturientų nuotraukas, kuriose įamžintas ir tuo metu gimnazijoje mokytojavęs Jonas Šliūpas.
Po oficialaus archyvo atidarymo darbai buvo tęsiami: sisteminama gauta medžiaga, formuojamos archyvo kolekcijos, aprašomi autografai, dedikacijos, ekslibrisai, knygos pradėtos vesti į elektroninį katalogą.
Antroji ir trečioji archyvo siuntos
2010 m. liepos mėn. gauta antroji pusantros tonos knygų, dokumentų ir eksponatų siunta. Šį kartą archyvas papildytas 1 566 knygų ir periodinių leidinių egzemplioriais. Savo sukauptas knygas atidavė ir Vanda Šliūpienė. Tai daugiausia grožinės literatūros knygos lietuvių ir anglų kalbomis, kulinarinių knygų ir žurnalų kolekcija. Kita siuntos dalis buvo dokumentai, straipsniai, laiškai, jų kopijos, dr. J. Šliūpo pomirtinė kaukė, paveikslai, suvenyrai, stendai, skirti dr. Jono Šliūpui paminėti ir Auksučių ūkiui (Šiaulių r.) pristatyti.
2012 m. lapkričio 22 d. biblioteka sulaukė trečiosios siuntos, kurioje buvo 150 dėžių su knygomis, žurnalais, dokumentais ir suvenyrais. Apie 500 leidinių dovanojo Vanda Šliūpienė. Tai daugiausia knygos anglų kalba ir nuo 1926 m. jos kaupta žurnalų „National geographic“ kolekcija.
Archyvo tvarkymo darbai
Archyvo fondą Vytautas Šliūpas papildo ir kiekvieną kartą apsilankydamas Lietuvoje, kai ką atsiunčia paštu. 2010 m. jis atvežė dr. Jono Šliūpo lazdą, lupą, du auksinius parkerius, Keistučio Šliūpo kišeninį laikrodį, Grasildos Šliūpienės laikroduką, knygų. 2012 m. archyvas buvo papildytas originaliomis 1885–1944 m. dr. J. Šliūpo nuotraukomis, unikalia Vytauto Šliūpo surinkta atvirukų kolekcija (joje – 100 Antano Rūkštelės Sekmadienis Lietuvoje atvirukų, kuriuos V. Šliūpas siuntė savo šeimos nariams iš 91 pasaulio šalies). 2013 m. gautas albumas su 250 dr. J. Šliūpo nuotraukų, taip pat vertingi ir labai įspūdingi dr. Aldonos Šliūpaitės dokumentai (gydytojos diplomas, leidimas verstis medicinine veikla, įvairūs sertifikatai).
Knygų fondas
Pagrindinę archyvo dalį sudaro knygos. Čia galima rasti lietuvių, anglų, vokiečių, lenkų, rusų kalbomis išleistų įvairių mokslo sričių ir grožinės literatūros knygų.
Pirmiausia tai paties Jono Šliūpo rašytos, verstos, redaguotos mokslinio ir filosofinio turinio knygos bei 34 knygos, kurias 1944 m. spalio 2 d., kartu su J. Šliūpo šeima bėgdamas nuo sovietinės okupacijos, iš dr. J. Šliūpo asmeninės bibliotekos Palangoje paėmė advokatas, vėliau Australijos lietuvių bendruomenės veikėjas Aleksandras Mauragis ir išsivežė į Austriją, vėliau − į Australiją.
Dar viena didelė archyvo dalis − Vytauto Šliūpo sukauptos knygos, kuriose rašoma apie Joną Šliūpą arba jis minimas, ir leidiniai, dedikuoti Vytautui ir Vandai Šliūpams ar kitiems jų šeimos nariams. Knygas jiems dovanojo ir jose pasirašė J. Šliūpo vaikaitė Hypatia Yčaitė-Petkus, rašytojai Albinas Marius Katiliškis, Alė Rūta, Ignas Pikturna, poetai Leonardas Andriekus, Bernardas Brazdžionis, teisininkas Aleksandras Mauragis, istorikas Jonas Aničas, literatūros tyrinėtojai Julius Būtėnas, Aleksandras Merkelis, knygotyrininkas, bibliofilas Domas Kaunas, šiaulietis mokytojas Jonas Krivickas ir daugelis kitų.
Svarbūs aušrininko dr. Jono Šliūpo archyve yra pasaulio (daugiausia Amerikos) lietuvių aukoti leidiniai. Šios knygos pasižymi temų, kalbų, autorių, leidimo vietų, įvairių įrašų ir knygos ženklų gausa.
Periodiniai leidiniai
Aušrininko dr. Jono Šliūpo archyve yra sukaupta ir saugoma įvairių periodinių (daugiausia lietuvių ir anglų kalbomis) leidinių, išleistų nuo 1886 iki 2011 m. Ne visų laikraščių ir žurnalų komplektai yra pilni (kai kurių − tik vienas kitas numeris), taip pat ne visi spaudiniai yra originalai (kai kurių – tik kopijos). Pats seniausias archyvo laikraštis yra dr. J. Šliūpo redaguotas Lietuviškasis balsas. Tai 1886−1889 m. numerių (deja, ne visų) kopijos. Saugomi ir kiti dr. J. Šliūpo redaguoti laikraščiai: 1892−1893 m. Apšvietos kopijos, 1895−1896 m. Naujos gadynės originalai ir kopijos, 1910−1915 m. ir 1933−1940 m. Laisvosios minties originalai ir kopijos.
Archyve yra 1890−1895 m. ir 1903 m. Vienybės lietuvninkų laikraščių ir periodinių ar vienkartinių leidinių, leistų Europoje ir Amerikoje nuo XX a. pradžios iki 2011 metų: Darbininkų balsas, Dirva, Kalifornijos lietuviai, Laisvamanis, Vienybė, Dagis, Karys, Moterų balsas, Skautų aidas, Skautija, Tremtinių Romuva, Šakė ir kt.
Rankraščių kolekcijos
Aušrininko dr. Jono Šliūpo archyve gausu dokumentų, jų kopijų, nuorašų, laiškų, straipsnių, pažymų, nuotraukų ir kitos medžiagos – tai rankraštinė archyvo dalis.
Pirmoji − Šliūpų šeimos kolekcija. Daug vertingos istorinės medžiagos sukaupė ir kiti asmenys (K. Vairys-Račkauskas, A. Gustaitis, A. Dabšys, J. Dainauskas, V. Daugirdaitė-Sruogienė, A. Merkelis ir kt.) ar organizacijos (San Francisko lietuvių bendruomenės 1958−1997 m. veiklos dokumentai, Vydūno fondo atvirukai, Skautų, Lietuvos laisvamanių etinės kultūros draugijos archyvo medžiaga). Kolekcijos yra gana skirtingos: vienose daug įvairios medžiagos, kitose − tik kelios nuotraukos ar vienas kitas dokumentas.
Archyvo eksponatai, garso įrašai
Be knygų, periodinių leidinių, rankraščių, archyve yra ir kitų eksponatų: paveikslų, asmeninių Šliūpų šeimos daiktų, Vytauto Šliūpo iš įvairių pasaulio šalių surinktų suvenyrų. Taip pat garso įrašų: Vytauto Šliūpo pokalbių su Jonu Dainausku, Aleksandru Mauragiu, Ragauskais, Stase Fabijoniene ir kitais, plokštelių su Amerikos lietuvių literatūros vakarų ir muzikos įrašais.
Archyvo medžiagos sklaida
Archyve nuolat į elektroninį katalogą vedami spaudiniai, tvarkomi rankraščiai. Sukauptą medžiagą jau studijavo ne tik Šiaulių universiteto dėstytojai bei studentai, bet ir Lietuvos istorijos instituto, Vilniaus universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Prahos Karolio universiteto, Amerikos (Georgia Gwinnett College ir Georgia State University) mokslininkai. Jau yra parašyta kursinių, bakalauro darbų, kuriuose buvo naudota archyvo medžiaga. Daug leidinių ir rankraštinių dokumentų buvo eksponuota bibliotekoje rengtose parodose, kai kurie rankraščiai pristatyti Šiaulių, Amerikos, Australijos spaudoje, dokumentiniame filme Palanga. Septynios bangos (režisierius A. Barysas) buvo naudotos archyvo nuotraukos.
Pasitikdama iškilaus lietuvių veikėjo dr. Jono Šliūpo 150-ąsias gimimo metines, Šiaulių universiteto biblioteka išleido kalendorių Dr. Jono Šliūpo archyvą bevartant, už kurį kalendoriaus sudarytojoms buvo įteikta Lauryno Ivinskio premija už geriausią 2011 metų kalendorių. Tais pačiais metais Lietuvos paštas išleido jubiliejinį dr. Jono Šliūpo voką. Leidinio Acta Humanitarica Universitatis Saulensis 12-ajame tome pateikti 2011 m. pavasarį vykusios konferencijos, skirtos dr. Jono Šliūpo 150-osioms gimimo metinėms paminėti, dalyvių pranešimai.
2012 m. universiteto biblioteka laimėjo projektą Šiaulių universiteto bibliotekos duomenų saugyklos infrastruktūros ir skaitmeninimo įrangos modernizavimas užtikrinant ilgalaikį duomenų prieinamumą ir atvirą virtualią prieigą humanitarinių mokslų srities mokslininkams, kurio metu buvo nupirkta dokumentų kompiuterinė ir programinė skaitmeninimo įranga, labai reikalinga archyvo dokumentams apdoroti ir atkurti.
Vandos ir Vytauto Šliūpų stipendija
Praėjusiais mokslo metais archyvo steigėjas Vytautas Šliūpas su žmona Vanda įsteigė vardinę stipendiją studentams už darbus, susijusius su archyve sukauptos medžiagos tyrimais ar dr. J. Šliūpo iškeltais esminiais kultūros, istorijos, visuomenės plėtros ir tikėjimo išpažinimo klausimais. Pirmoji stipendija 2014 m. birželio mėnesį buvo įteikta keturiems Šiaulių universiteto Humanitarinio ir Socialinių mokslų fakultetų studentams. Apdovanojimas sutapo su archyvo atidarymo bibliotekoje penkmečio paminėjimu. Ta proga ceremonijos metu Vytautas Šliūpas pateikė staigmeną: dovanojo archyvui du (sutuoktuvių ir vestuvių) Liudvikos Malinauskaitės-Šliūpienės (pirmosios J. Šliūpo žmonos) žiedus, kuriuos 1884 m. jai dovanojo Jonas Šliūpas.
Aušrininko dr. Jono Šliūpo archyvas yra atviras visiems, besidomintiems Lietuvos praeitimi, jame laukiami studentai ir mokslininkai, norintys studijuoti archyve sukauptus dr. J. Šliūpo ir kitų išeivių dokumentus. Autorė yra Šiaulių universiteto bibliotekos vyriausioji bibliotekininkė.