Alina Šalavėjienė
Pabaiga. Pradžia Nr. 9 (541)
Periodiniai leidiniai
Aušrininko dr. Jono Šliūpo archyve yra sukaupta ir saugoma įvairių periodinių (daugiausia lietuvių ir anglų kalbomis) leidinių, išleistų nuo 1886 iki 2011 m. Ne visų laikraščių ir žurnalų komplektai yra pilni (kai kurių − tik vienas kitas numeris), taip pat ne visi spaudiniai yra originalai (kai kurių – tik kopijos). Pats seniausias archyvo laikraštis yra dr. J. Šliūpo redaguotas „Lietuviškasis balsas“. Tai 1886−1889 m. numerių (deja, ne visų) kopijos. Saugomi ir kiti dr. J. Šliūpo redaguoti laikraščiai: 1892−1893 m. „Apšvietos“ kopijos, 1895−1896 m. „Naujos gadynės“ originalai ir kopijos, 1910−1915 m. ir 1933−1940 m. „Laisvosios minties“ originalai ir kopijos.
Archyve yra 1890−1895 m. ir 1903 m. „Vienybės lietuvninkų“ laikraščių ir periodinių ar vienkartinių leidinių, leistų Europoje ir Amerikoje nuo XX a. pradžios iki 2011 metų: „Darbininkų balsas“, „Dirva“, „Kalifornijos lietuviai“, „Laisvamanis“, „Vienybė“, „Dagis“, „Karys“, „Moterų balsas“, „Skautų aidas“, „Skautija“, „Tremtinių Romuva“, „Šakė“ ir kt.
Rankraščių kolekcijos
Aušrininko dr. Jono Šliūpo archyve gausu dokumentų, jų kopijų, nuorašų, laiškų, straipsnių, pažymų, nuotraukų ir kitos medžiagos – tai rankraštinė archyvo dalis.
Pirmoji − Šliūpų šeimos kolekcija. Daug vertingos istorinės medžiagos sukaupė ir kiti asmenys (K. Vairys-Račkauskas, A. Gustaitis, A. Dabšys, J. Dainauskas, V. Daugirdaitė-Sruogienė, A. Merkelis ir kt.) ar organizacijos (San Francisko lietuvių bendruomenės 1958−1997 m. veiklos dokumentai, Vydūno fondo atvirukai, Skautų, Lietuvos laisvamanių etinės kultūros draugijos archyvo medžiaga). Kolekcijos yra gana skirtingos: vienose daug įvairios medžiagos, kitose − tik kelios nuotraukos ar vienas kitas dokumentas.
Archyvo eksponatai, garso įrašai
Be knygų, periodinių leidinių, rankraščių, archyve yra ir kitų eksponatų: paveikslų, asmeninių Šliūpų šeimos daiktų, Vytauto Šliūpo iš įvairių pasaulio šalių surinktų suvenyrų. Taip pat garso įrašų: Vytauto Šliūpo pokalbių su Jonu Dainausku, Aleksandru Mauragiu, Ragauskais, Stase Fabijoniene ir kitais, plokštelių su Amerikos lietuvių literatūros vakarų ir muzikos įrašais.
Archyvo medžiagos sklaida
Archyve nuolat į elektroninį katalogą vedami spaudiniai, tvarkomi rankraščiai. Sukauptą medžiagą jau studijavo ne tik Šiaulių universiteto dėstytojai bei studentai, bet ir Lietuvos istorijos instituto, Vilniaus universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Prahos Karolio universiteto, Amerikos (Georgia Gwinnett College ir Georgia State University) mokslininkai. Jau yra parašyta kursinių, bakalauro darbų, kuriuose buvo naudota archyvo medžiaga. Daug leidinių ir rankraštinių dokumentų buvo eksponuota bibliotekoje rengtose parodose, kai kurie rankraščiai pristatyti Šiaulių, Amerikos, Australijos spaudoje, dokumentiniame filme „Palanga. Septynios bangos“ (režisierius A. Barysas) buvo naudotos archyvo nuotraukos.
Pasitikdama iškilaus lietuvių veikėjo dr. Jono Šliūpo 150-ąsias gimimo metines, Šiaulių universiteto biblioteka išleido kalendorių „Dr. Jono Šliūpo archyvą bevartant“, už kurį kalendoriaus sudarytojoms buvo įteikta Lauryno Ivinskio premija už geriausią 2011 metų kalendorių. Tais pačiais metais Lietuvos paštas išleido jubiliejinį dr. Jono Šliūpo voką. Leidinio „Acta Humanitarica Universitatis Saulensis“ 12-ajame tome pateikti 2011 m. pavasarį vykusios konferencijos, skirtos dr. Jono Šliūpo 150-osioms gimimo metinėms paminėti, dalyvių pranešimai.
2012 m. universiteto biblioteka laimėjo projektą „Šiaulių universiteto bibliotekos duomenų saugyklos infrastruktūros ir skaitmeninimo įrangos modernizavimas užtikrinant ilgalaikį duomenų prieinamumą ir atvirą virtualią prieigą humanitarinių mokslų srities mokslininkams“, kurio metu buvo nupirkta dokumentų kompiuterinė ir programinė skaitmeninimo įranga, labai reikalinga archyvo dokumentams apdoroti ir atkurti.
Vandos ir Vytauto Šliūpų stipendija
Praėjusiais mokslo metais archyvo steigėjas Vytautas Šliūpas su žmona Vanda įsteigė vardinę stipendiją studentams už darbus, susijusius su archyve sukauptos medžiagos tyrimais ar dr. J. Šliūpo iškeltais esminiais kultūros, istorijos, visuomenės plėtros ir tikėjimo išpažinimo klausimais. Pirmoji stipendija 2014 m. birželio mėnesį buvo įteikta keturiems Šiaulių universiteto Humanitarinio ir Socialinių mokslų fakultetų studentams. Apdovanojimas sutapo su archyvo atidarymo bibliotekoje penkmečio paminėjimu. Ta proga ceremonijos metu Vytautas Šliūpas pateikė staigmeną: dovanojo archyvui du (sutuoktuvių ir vestuvių) Liudvikos Malinauskaitės-Šliūpienės (pirmosios J. Šliūpo žmonos) žiedus, kuriuos 1884 m. jai dovanojo Jonas Šliūpas.
Aušrininko dr. Jono Šliūpo archyvas yra atviras visiems, besidomintiems Lietuvos praeitimi, jame laukiami studentai ir mokslininkai, norintys studijuoti archyve sukauptus dr. J. Šliūpo ir kitų išeivių dokumentus. Autorė yra Šiaulių universiteto bibliotekos vyriausioji bibliotekininkė.