Kiekvieno mokslininko karjera yra neatkartojamai originali, ją nulemia tiek sąmoningas žmogaus pasirinkimas, tiek daugelis ganėtinai atsitiktinių veiksnių. Tačiau pati socialinė, ekonominė, kultūrinė aplinka, kurioje mokslininkas veikia, neabejotinai yra tarp pačių svarbiausių jo karjeros formuotojų. ML redakcijos nuomone, mes Lietuvoje turime nepakankamai informacijos apie užsienyje gyvenančių ir dirbančių mokslininkų kūrybinės ir kitos veiklos patirtis. Skirdami tam daugiau dėmesio, rašydami apie lietuvius mokslininkus užsienyje galime prisidėti prie išsamesnio vaizdo apie pasaulio lietuvius mokslininkus formavimo, informacijos apie tas institucijas, kuriose jie dirbo, sklaidos, glaudesnių bendradarbiavimo kontaktų tarp Lietuvoje ir užsienyje dirbančių mokslininkų puoselėjimo.
Skatinami tokių motyvų norime pristatyti Dr. Raymond J. Krisst (Rimas Kriščiokaitis), nuo pat atvykimo 1949 metais gyvenantį ir dirbantį Hartforde, Konektikuto valstijoje ir kitur. Jis atliko įvairius fundamentinius ir taikomuosius tyrimus Mičigano universitete (Michigan State University – MSU), East Lansing, Mičigane, Argono nacionalinėje laboratorijoje (Argonne National Laboratory), Harvardo universitete, Masačusetso technologijos institute (Massachusetts Institute of Technology), Jeilio universitete (Yale University), DESY (Deutsches Elektronen-Synchrotron Ein Forschungszentrum der Helmholtz-Gemeinschaft) laboratorijoje ir kituose mokslo centruose. Džiaugiamės, kad Rimo Kriščiokaičio užmojai ir darbai yra labai kryptingi, o jo daugiaplanė veikla tikrai gali pasitarnauti mokslo ir verslo plėtrai Lietuvoje. Su juo kalbėjosi Dalia Shilas.
Gimėte Lietuvoje. Ką atsimenate iš savo vaikystės?
Gimiau 1937 metais Barzduose. Lukšiuose baigiau pirmą klasę. Mano vaikystė buvo labai maloni. Labai gerai atsimenu, kad turėjau dviratuką, kad per vasarą reikėjo išmokti daugybos lentelę. Pas mus lankydavosi pažįstamas studentas ir mudu, žiūrėdami į dangų, kalbėdavomės apie mėnulį, žvaigždes… Buvo labai įdomu, ir gal tai mane įkvėpė fizikos studijoms. Po metų, kai buvo susprogdinta pirmoji atominė bomba Hirosimoje, atsimenu, labai norėjau suprasti, kaip ta bomba veikia. Tas momentas tikrai turėjo didelės įtakos mano sprendimui pasirinkti fiziką.
1944 metais, vos septynerių, kartu su tėvais Levantina ir Pranu Kriščiokaičiais pabėgote į Vokietiją.
Trumpai sustojome Berlyne, kur Hauptbahnhoff – centrinėje stotyje – patyrėme ypač didelį sąjungininkų bombardavimą. Pasislėpę trimis aukštais žemiau esančiame rūsyje, likome nesužeisti. Pakeliui į Kulmbach, Bavariją, patyrėme įvairių karo situacijų. Mama buvo sužeista. Mačiau daug sužeistųjų su šautinėmis žaizdomis.
1945-49 metus praleidome subombarduotoje, pusiau sugriautoje vokiečių kariuomenės DP stovykloje Hanau prie Maino, kurią rėmė Jungtinių Tautų Paramos ir atkūrimo administracija (UNRRA). Ten buvo šiek tiek ramiau. Kartą apsilankė prezidento Ruzvelto žmona ir siūlė grįžti namo. Tikrai visai nesuprato situacijos. DP stovykloje buvo latvių, estų, lenkų. Visi turėjo savo mokyklas. Aš lankiau lietuviškąją, kuri, kiek supratau, buvo puiki. Buvau skautas, žaidžiau krepšinį, futbolą tenisą – buvo visai neblogai. Tėtė dirbo stovyklos štabe. 1947-taisiais gimė mano sesuo.
1949 m. vasario 16-tąją kaip politiniai pabėgėliai atvykote į Niujorką.
Mus priėmė ir padėjo įsikurti pasiturinti tėtės pusseserė Agnė Gizas, gyvenusi Hartforde, Konektikuto valstijoje.
Čia įsitraukiau į lietuvių bendruomenę. Buvau skautas, ateitininkas. Lankiau šeštadieninę lietuvišką mokyklą. Su tėvais gyvenau iki kol man sukako šešiolika. Po to, palyginti jaunas, stojau į universitetą.
Rymond Krisst yra mano tikroji pavardė JAV, sutrumpinta 1975 metais,. Ankstesni mano moksliniai straipsniai pasirašyti sena pavarde, kurią naudoju ir lietuvių tarpe.
Ar dažnai lankotės Lietuvoje?
Nuo 1987 metų beveik kasmet darbo ar asmeniniais reikalais lankausi Lietuvoje. Prieš 22 metus atgavau Lietuvos pilietybę ir dalį tėvo žemės Šakių rajone.
Kokia jūsų nuomonė dėl dvigubos pilietybės?
Vyriausioji duktė Rima Lietuvos pilietybę turi 15 metų.
Neseniai kalbėjome su Niujorko konsulatu ir dėl mano sūnaus – ruošiami dokumentai. Turėtų būti leidžiama turėti dvi pilietybes.
Panašiai kaip Amerikos žydai – jie kovojo dėl šito reikalo, nes norėjo būti ir Izraelio piliečiai. Problemų atsirastų tik tuo atveju jeigu kiltų karas tarp Amerikos ir Lietuvos. Nesuprantu kodėl Jūs visi, neseniai atvažiavę į Ameriką, esate apribojami tik su viena pilietybe.
Kokią veiklą vykdote Lietuvoje ir bendradarbiaudami su ja?
1989 m. Lietuvos mokslų akademijos kvietimu kelias savaites skaičiau paskaitas Kauno Energetikos institute, kurio direktorius tuo metu buvo prof. Jurgis Vilemas. Po metų naujai išrinktas Lietuvos vadovas prof. V. Landsbergis pakvietė pokalbiui apie Lietuvos ekonomiką ir verslo galimybes. Kalbėjau ir Lietuvos Televizijoje.
1994-98 metais su kitais dviem kolegomis/partneriais – vyresniuoju viceprezidentu iš Ensign-Bickford, Simsbury, Konektikuto valstijos ir verslininku iš Kalifornijos vedėme derybas dėl skaidulinės optikos gamyklos pardavimo Lietuvai. Ilgai svarstėme sutarties sąlygas, finansinę pusę, o kai jau reikėjo pasirašyti, Lietuva sustojo. Vėliau sužinojome, kad jie reikalavo žymiai mažesnės kainos.
1995-98 metais buvau generolo J. Kronkaičio, pulkininko A. Garsio ir kitų vadovaujamo Baltijos instituto valdybos nariu. Tam reikėjo turėti JAV karinį laipsnį ir būti lietuvių, latvių ar estų bendruomenės nariu. Ši organizacija sudarė sąlygas Generolui Majorui J. Kronkaičiui vėliau tapti Lietuvos kariuomenės vadu.
1998-2006, kasmet lankiausi Lietuvoje dėl visokių reikalų.
2006 metais Hartforde kartu Dr. Dalia Giedrimiene įkūrėme ne pelno siekiančią organizaciją “Baltic New England Development Network, Inc” (BALTNET). Jos tikslai yra skatinti, vystyti ir plėsti ekonominę partnerystę tarp Baltijos šalių ir Naujosios Anglijos valstijų verslo, kultūros ir švietimo įstaigų. BALTNET kartu su “Metro Hartford Alliance”(Chamber of Commerce) sudarė labai geras sąlygas Naujojoje Anglijoje besilankantiems Baltijos šalių atstovams susitikti su vietiniais verslininkais.
Jau daugelį metų kartu su JAV LB Naujosios Anglijos apygardos pirmininke, JAV Krašto valdybos Mokslo Tarybos pirmininke dr. Regina Balčaitiene dalyvauju svečių iš Lietuvos: Švietimo ir mokslo ministerijos, Aukštojo mokslo institucijų vadovų, Ūkio, Užsienio reikalų ministerijų atstovų susitikimuose su JAV universitetų tokių kaip MIT, Harvardo universitetas, mokslininkais ir vadovais. Dalyvauju tarptautinių mainų programų sudaryme, analizuoju įgyvendinimo galimybes Lietuvoje ir JAV. Gerai pažįstu Kembridžą ir Bostoną. Žinau Kembridžo infrastruktūrą. Dirbau ir turiu bendravimo patirtį su Nobelio premijos lygio mokslininkais.
2011-13 metais trijų Baltijos šalių atstovams sudariau galimybę nemokamai dalyvauti MIT Liaison programos konferencijoje Briuselyje. Ši veikla tęsiasi ir dabar.
Jau porą metų nuolat organizuoju susitikimus su lietuvių kilmės profesoriumi, 2013 Nobelio ekonomikos premijos laureatu Robertu Shilleriu iš Jeilio universiteto. Šiuo metu organizuojame spalio mėnesį Hartforde Baltijos šalių atstovų ir vietinių verslininkų susitikimą, kurį remia BALTNET.
Jūsų veikla tikrai įspūdinga: fizikas, mokslininkas, vadybininkas, tarptautinis konsultantas, kviečiamas profesorius, lektorius. Prisiminkime jūsų svarbiausius, įdomiausius, prasmingiausius darbus? Kaip ši veikla keitėsi metams bėgant?
1961-1966 kartu su dr. Sherwood Haynes Argonne, Oakridge laboratorijose ir Mičigano universitete (MSU) vykdėme eksperimentus su radioaktyviais šaltiniais, pirmieji pasaulyje išmatavome mažos energijos Auger, Ožė elektronų L-spektrą. Tyrėme elektronų apvalkalo sužadinimus dėl silpnos sąveikos reakcijų, vykstančių atomo branduolyje. Patys kūrėme beta spindulių spektrometrus ir greitintuvus. Vėliau Ožė spektroskopija tapo labai plačia naudojamu tyrimo metodu. Mūsų matavimai patvirtino tuo metu naudotas kvantines teorijas reiškiniui aprašyti. Kvantinių skaičiavimų klausimu teko bendrauti ir su Adolfu Juciu, kuris Lietuvoje sukūrė teoretikų mokyklą. As su juo vienu tarpu susirasinejau.
1965 metais pradėjau eksperimentuoti Kembridže – Harvarde ir Masačusetso technologijų institute – su poliarizuotų mažos ir didelės energijos elektronų šaltiniais, Kembridžo elektronų sinchrotroniniu greitintuvu (CEA) (6GeV). Dirbome keliomis kryptimis. Pirmiausiai reikėjo sukurti magnetinę mažos energijos elektronų gaudyklę. Po to reikėjo patobulinti vandenilinį mazerį, Sterno-Gerlacho esperimentą ir kitus įmantrius elektroninius prietaisus. Tuo metu buvau visų tų eksperimentų grupės vadovu. Motyvai sukurti poliarizuotus elektronų srautus ir stacionarius poliarizuotus taikinius buvo labai stiprūs. Jau buvo pradedama kalbėti apie hadronus, kvarkus ir gliuonus, tai buvo pati standartinio modelio kūrimo pradžia.
Dėl politinių priežasčių (Vietnamo karo periodas) CEA buvo uždarytas ir visa mano Kembridžo laboratorija buvo perkelta į Hamburgą Vokietijoje, DESY – Deutches Elektronen Synchrotron. Pirmus svarbiausius rezultatus gavome ir publikavome jau dirbdami DESY. Eksperimentus su aukštos energijos poliarizuotais elektronais aprašėme ir pateikėme savo teorinius skaičiavimus kartu su bendraautoriumi Wu-Yang Tsai 1970 m. publikuotame straipsnyje. Dirbant aukštų energijų fizikos srityje daug teko asmeniškai prisidėti prie procesų modeliavimo ir skaičiavimų.
Dirbant su komerciniais reaktoriais pas Combustion Engineering, Inc. Windsor, Konektikute teko rimtai prisidėti prie visų sistemų veikimo paklaidų skaičiavimo, o taip pat ir prie esminio reaktorių saugumo užtikrinimo. Aš esu pagrindinis stochastinio modeliavimo programos JAILAI ir jos taikymų branduoliniams reaktoriams autorius.
Mano dabartiniai įvairūs interesai fizikoje, kosmologijoje ir astronomijoje yra: Seku ir domiuosi Alfa magnetinio spektrometro (AMS), kuris dabar sukasi tarptautinėje kosminėje stotyje, matavimais. Šio eksperimento, vadovaujamo Nobelio premijos laureato Masačusetso technologijų instituto prof. Samuel Chao Chung Ting tikslas yra tirti kosminius spindulius, nukreiptus į Žemę, išvengiant atmosferos poveikio. Mano pažintis su prof. Ting tęsiasi nuo DESY ir aš reguliariai gaunu CERNO pranešimus. Principiniai keliami klausimai yra: Kodėl visata yra sudaryta iš materijos, bet ne iš antimaterijos? Kodėl kosminiai gama spinduliai prie tam tikrų energijų baigiasi ir ką ta energijos vertė reiškia? Kokia yra tamsios materijos struktūra? WIMPS? Koks yra matuojamų pozitronų srautų ryšys su tamsiąja energija?
Taip pat seku CERN’o LHC (Large Hadron Collider) naujienas apie matavimus, vėl prasidedančius po du metus trukusio įrenginio atnaujinimo, padidinant protonu spindulių energiją iki 14 TeV. Dalyvauju teoriniame tyrime, kuriuo siekiama paaiškinti, kodėl eksperimentiškai nustatyta Higgs dalelė patvirtina elementarių dalelių mases. Analizuoju supersimetrijos teorijos išvadas. Domiuosi, ar Higgs dalelės bus užfiksuottos prie aukštesnių energijų ir kokią įtaką tai padarys standartinei lauko (dalelių) teorijai (field theory). Reguliariai gaunu CERN’o Brukheveno (Brookhaven) nacionalinės laboratorijos pranešimus. Apžvelgiu gravitacinės teorijos problemas, atsirandančias už Einšteino bendrosios reliatyvumo teorijos ribų. Reguliariai lankau Harvardo, MIT, Konektikuto ir Jeilio universitetų koliokviumus.
Turite savo konsultacinę firmą “Energy Transfer Systems, Inc.”. Kokia jos veikla?
Mano įstaiga “Energy Transfer Systems, Inc.” konsultuoja visų rūšių energijos – branduolinės, saulės, vėjo ir kt. – gavybos klausimais.
Dalyvaujame “Eko” (Eko Green Power) specialios paskirties priemonių įgyvendinimo projekte, kuriuo ieškome investitorių – mažiausiai 43 milijonus eurų kapitalo – žemės sklypui įsigyti ir pradėti statyti pirmą iš šešių atliekų naudojimo energijai gauti gamyklų Jungtinėje Karalystėje.
„Eko“ sukūrė technologiją ir parengė investicinį projektą statyti energijos gavybos iš atliekų pirolizės būdu įmones. Kompanija surado ir numato įsigyti šešis žemės sklypus, kurių kiekviename bus pastatyta po 50MW jėgainę. Kiekviena tokia jėgainė Jungtinėje Karalystėje bus įsteigta kaip specialios paskirties priemonė (SPV). Energijos gamybą tikimasi pradėti po 15 mėnesių nuo statybų pradžios. Kiekviena tokia įmonė kainuotų po 75 milijonus eurų.
Manau, kad Lietuvos vyriausybė ar Kauno energetikos institutas galėtų tuo pasidomėti. Tai labai nauja ir pažangi technologija, kuri padeda spręsti daugelį atliekų tvarkymo ir energijos gavybos problemų.
“Eko” naudos pažangų pirolizės metodą – nenutrūkstamą katalitinės depolimerizacijos procesą, kurio metu atliekos nebus deginamos. Jėgainės neišmes jokių teršalų (ES CE sertifikatas patvirtina, kad tai įmanoma).
Keletą metų vedėte TV šou “Dr. Ray Krisst požiūris“. Kaip tapote laidos vedėju?
Mano trys vaikai lankė Krosbio (Crosby) vidurinę mokyklą Vakarų Hartforde. Buvau Mokytojų ir tėvų tarybos pirmininkas, paskui buvau išrinktas tarybos prezidentu. Vietinis TV kanalas pakvietė dalyvauti, šią laidą vedžiau apie dešimt metų.