J. MA­ČIŪ­NO ORIENTALIZMAS IR FLU­XUS ESTETIKOS PRINCIPAI

Antanas Andrijauskas

Ma­čiū­no vaidmuo Fluxus sąjūdyje. Gre­ta M. K. Čiur­lio­nio tik­riau­siai pla­čiau­sią tarp­tau­ti­nį pri­pa­ži­ni­mą ir šlo­vę pel­nęs lie­tu­vis yra pa­grin­di­nis įta­kin­go po­stmo­der­nis­ti­nio są­jū­džio Flu­xus ide­o­lo­gas Jur­gis Ma­čiū­nas (Ge­or­ge Ma­ciu­nas, 1931–1978). Šio uni­ver­sa­laus me­ni­nin­ko kos­mo­po­li­to ir im­pre­sa­ri­jaus, ku­riam  sve­ti­mas kon­ser­va­tyvusis lie­tu­vių men­ta­li­te­tas, veik­lo­je susi­py­nė no­va­to­riš­kumas, kon­­cep­tu­a­lu­mas, sub­ti­lus iro­ni­jos jaus­mas ir me­no ak­ci­jų or­ga­ni­za­to­riaus ta­len­tas.
Ma­čiū­nas gi­mė 1931 m. Kau­ne, ka­ro pa­bai­go­je su šei­ma pa­si­trau­kė į Vo­kie­ti­ją, tre­jus me­tus ten lan­kė lie­tu­vių gim­na­zi­ją, vė­liau emig­ra­vo į JAV. Čia, ska­ti­na­mas mo­ti­nos Le­o­ka­di­jos Sa­kaus­kai­tės-Ma­čiū­nie­nės, bu­vu­sios Vals­ty­bės te­at­ro ba­le­to tru­pės so­lis­tės, 1949–1954 m. stu­di­ja­vo ar­chi­tek­tū­rą, gra­fi­nį di­zai­ną ir mu­zi­ko­lo­gi­ją. Bai­gęs dir­bo ar­chi­tek­tu brai­žy­to­ju, ver­tė­si ki­tais lai­ki­nais dar­bais, pen­ke­rius me­tus gi­li­no me­no is­to­ri­jo­s ir mu­zi­ko­lo­gi­jos ži­nias.
Mo­der­nu­mą ir ki­tų ci­vi­li­za­ci­jų kul­tū­ros lai­mė­ji­mus ver­ti­nęs Ma­čiū­nas, prie­šin­gai dau­gu­mai lie­tu­vių iš­ei­vi­jos me­ni­nin­kų, ne­si­rė­mė tau­ti­ne tra­di­ci­ja. Jis for­ma­vo sa­vą lais­vos kū­ry­bi­nės min­ties Flu­xus (lot. flu­xus – ne­pa­sto­vus, ne­pa­tva­rus, be­si­kei­čiąs) var­du įėju­sią į me­no is­to­ri­ją tarp­tau­ti­nę me­ni­nin­kų ben­dri­ją, ku­rios ša­li­nin­kai pa­dė­jo įsi­ga­lėti nau­jam post­mo­dernistiniam me­nui. Iš­ei­vi­jo­je sa­vo kū­ry­bos sie­kiais Ma­čiū­nui ar­ti­miau­sias bu­vo ki­tas avan­gar­di­nio me­no ly­de­ris Jo­nas Me­kas ir ki­tas jo ben­dra­žy­gis, ak­ty­viai da­ly­va­vęs Flu­xus veik­lo­je, Al­mus Šal­čius.
Straipsnis prieinamas tik prenumeratoriams. Dėl prenumeratos kreiptis į „Mokslo Lietuvos“ redakciją.