Gegužės 19–20 d. įvyko tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuvos totorių rankraščiai – nacionalinis turtas“, skirta 100-osioms kitabo radimo metinėms. Konferencijos atidarymo metu buvo eksponuojamas Ivano Luckevičiaus vardo kitabo originalas. Gegužės 20 d. konferencija vyko Vilniaus universiteto Istorijos fakultete. Joje buvo aptarti nauji atradimai, išryškėję tyrinėjant Lietuvos totorių rankraščius, Ivano Luckevičiaus asmenybė ir jo nuopelnai steigiant Baltarusių muziejų, nagrinėta kalbų ir kultūrų sąveika.
2015 m. sukanka 100 metų, kai žymus baltarusių archeologas Ivanas Luckevičius atrado ir pristatė plačiajai mokslinei visuomenei Lietuvos totorių rankraštį – kitabą. Jis buvo vienas iš iniciatorių steigiant Vilniaus baltarusių visuomenines organizacijas, mokyklas, periodinius leidinius. I. Luckevičius turėjo surinkęs didžiulę LDK rankraščių ir spaudos paminklų kolekciją.
Dar XIX a. viduryje specialistai atkreipė dėmesį į senuosius Lietuvos totorių rankraščius (kitabus, chamailus, tefsirus ir tedžvidus), surašytus arabų, turkų, baltarusių ir lenkų kalbomis, bet arabiškais rašmenimis. Kryptingos šių rankraščių studijos buvo pradėtos tik XX a. antrojoje pusėje, kai buvo imtasi grafinės, tekstologinės ir teminės rankraščių analizės (A. Antonovič, G. Miškinienė, A. Drozd, Cz. Lapicz, P. Suter). Šiuos tyrimus paskatino atrastas ir visuomenei pristatytas Keturiasdešimties Totorių kaimo kitabas, mokslinėje literatūroje labiau žinomas kaip I. Luckevičiaus kitabas. Parengta pagal LMA Vrublevskių bibliotekos Komunikacijos skyriaus pranešimus. Pateikė Sonata Šulcė.