Malaizijos tyrėjai bando išsiaiškinti, ar egzistuojančios teisės ir reguliavimo sistemos Pietryčių Azijoje apima saugumo klausimus, kurie aktualūs šiuolaikinėms technologijoms.
Labai tikėtina, kad nanotechnologijos, kurių svarba dažnai prilyginama pramonės perversmui, turės toli siekiančių pasekmių daugeliui mūsų gyvenimo sričių, pradedant dėvimais drabužiais ir baigiant vartojamais vaistais.
Tarptautinė Darbo Organizacija paskelbė prognozę, jog 2020 m. 20 proc. visų vartojimo ir pramonės produktų išnaudos nanotechnologijas.
Žodelis „nano“ graikų kalba reiškia „nykštuką“. Vienas nanometras atitinka vieną milijardinę metro arba vieną milijoninę milimetro dalį. Jeigu iš eilės sudėliotumėte 80 tūkst. nanodalelių, jų bendras plotis vis tiek neviršytų žmogaus plauko storio.
Kalba eina apie tokį smulkų pasaulį, kuris jau nebėra įžiūrimas optiniu mikroskopu. Tačiau savybės, paverčiančios nanotechnologijas nuostabiu įrankiu – galimybė paveikti medžiagą atominiu arba molekuliniu masteliu, – taip pat kelia sveikatos ir saugumo problemų, ypač turint omeny nepaprastai spartų šios srities vystymąsi. Įvairios valstybės pasiūlė internetines programas, pavyzdžiui, Europos Komisijos „Nanopinion“, padedančias šviesti gyventojus nanotechnologijų klausimais ir apžvelgti tyrimų kontrolės taisykles.
Malaizijos universiteto teisės specialistas Mohamedas Eršadulas Karimas (Mohammad Ershadul Karim) domisi nanotechnologijų tyrimų įstatymiškumu Azijoje. Mokslininkas išsiaiškino, jog tinkamos teisinės sistemos kūrimas susiduria su rimtais iššūkiais, kadangi mūsų supratimas apie konkretų nanodalelių keliamą pavojų žmogaus sveikatai ir aplinkai yra ribotas.
Pavyzdžiui, laboratoriniai bandymai atskleidžia, jog yra pagrindo manyti, kad anglies nanovamzdeliai gali pažeisti plaučių audinį ir sukelti randėjimą, tačiau galutinius ir tikslius ilgalaikius padarinius žmogaus sveikatai ir aplinkai dar reikia laboratoriškai patvirtinti. Atsižvelgdamos į tai, kai kurios vyriausybės jau ėmėsi atitinkamų priemonių – Danijos Aplinkos Apsaugos Agentūra uždraudė naudoti nanodalelėmis praturtintus purvui atsparius grindų valiklius.
Nors teisės aktai daugelyje Pietryčių Azijos šalių apima chemikalus, pesticidus, maistą ir vandenį, vis dėlto nanotechnologijų atžvilgiu kol kas nėra numatyta nieko konkretaus.
Žvelgiant iš teigiamos pusės, Singapūras pirmauja pagal tyrimų publikacijas ir patentus. Tuo tarpu Tailandas įsteigė Nanosaugumo Informacijos Centrą ir sukūrė nanožymėjimo sistemą dažams, tekstilei bei buitiniams gaminiams, leidžiančią vartotojus supažindinti su saugumo informacija.
Daugelis Pietryčių Azijos valstybių gaires nanotechnologijoms taiko viso labo tik nacionaliniu lygmeniu. Pavyzdžiui, 2009 m. Filipinai ėmėsi 10 metų strategijos sukurti konkurencingą nanotechnologijų pramonę. Tačiau straipsnyje, kurį „Technological Forecasting & Social Change“ žurnale publikavo M. Karimas, iškeliama mintis, kad plečiantis tyrimams reikės nuolat peržiūrėti regioninių nanosaugumo taisyklių tinkamumą.
Mokslininkas įsitikinęs, jog Malaizija, kaip valstybė, kurios teisinė sistema suformuota angliškosios pagrindu, pasielgtų tinkamai, jeigu savo reguliavimo sistemą suderintų su tokiomis panašaus teisinio pagrindo valstybėmis kaip Jungtinė Karalystė, Australija ir Naujoji Zelandija.
Gamtoje nanotechnologijų pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Pavyzdžiui, gekonas gali kaboti žemyn galva dėl milijonų mažyčių plaukelių, kurie geba išlaikyti 200 kartų didesnį už save svorį.
Pasiekus nanomastelį keičiasi įvairios savybės: šiluminės, mechaninės, magnetinės ar elektroninės. Traukos jėga tarp dviejų paviršių gali atrodyti silpna, kuomet į juos žvelgiame makrolygmeniu, tačiau stipri, kai pereiname į nanopasaulį. Viena iš priežasčių yra paviršiaus ir tūrio santykis, kuris nanodalelių atveju yra labai didelis.
Valdydami medžiagas nanomastelio lygmeniu, mokslininkai galėtų sukurti gaminius, kurie būtų tvirtesni, ilgaamžiškesni, mažesni ir išmanesni, todėl reaguotų ir kintančias aplinkos sąlygas. Šiandien nanotechnologijos sutinkamos jau daugelyje sričių, pradedant teniso raketėmis bei drabužiais ir baigiant preparatais nuo saulės įdegio bei DVD grotuvais.