Prisiminimų popietė, skirta kalbininkės Antanės Kučinskaitės 100-osioms gimimo metinėms

Dr. Aurelija Gritėnienė

Lygiai prieš 100 metų, 1915 m. balandžio 13 d. Salãmiesčio parapijos pakraštyje Plikių kaimo ūkininkų Povilo ir Magdalenos Kučinskų šeimoje gimė dukra Antanė. Be jos, čia dar augo sesuo Birutė, broliai Povilas ir Vytautas. Visi keturi Kučinskų vaikai buvo išleisti į mokslus: Antanė tapo filologe, jos sesuo Birutė Ambrozaitienė – vaikų gydytoja, brolis Povilas baigė teologijos mokslus ir tapo kunigu, o kitas brolis Vytautas dirbo chemiku.

Kalbininkės A. Kučinskaitės gyvenime galėtume išskirti bent tris ryškesnes darbų kryptis. Pirmiausia minėtinas jos darbas prie didžiojo „Lietuvių kalbos žodyno“. Šiam žodynui A. Kučinskaitė yra užrašiusi keliolika tūkstančių žodžių su gyvais iliustraciniais sakiniais (daugiausia iš Salamiesčio ir Vabalninko apylinkių). Kartu su kolegomis rašė ir redagavo net 8 žodyno tomus, o dalį redaguotų tomų (III–VIII) parašė pati. Už III–VI tomų parengimą kartu su kitais žodynininkais buvo apdovanota valstybine premija. A. Kučinskaitė kartu su Jonu Kruopu ir akademiku Borisu Larinu parengė ir naująją žodyno redagavimo instrukciją.

Straipsnis prieinamas tik prenumeratoriams. Dėl prenumeratos kreiptis į „Mokslo Lietuvos“ redakciją.

Antanė Kučinskaitė, Zuzana Jonikaitė ir Sofija Kėzytė (1971 m.)
Antanė Kučinskaitė, Zuzana Jonikaitė ir Sofija Kėzytė (1971 m.)
Palikti atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.