Vytautas Rimša
Pabaiga. Pradžia Nr. 9 (541)
TPD nariai ypač daug nuveikė, rengdami etnokultūros tyrimus, leisdami monografijas, straipsnių rinkinius ir kitas knygas bei periodikos leidinius, sulaukusius aukšto specialistų ir visuomenės įvertinimo. Aptardama šio etapo draugijos darbus, prof. Ona Voverienė 2012 m. rašė: „Jų aruodas stebėtinai gausus ir akademiškai profesionalus. Prieš gerą dešimtmetį, užsukusi į Tėvynės pažinimo draugijos vieną iš konferencijų pasidairyti, likau apstulbinta, išvydusi jos ariamus tautotyros dirvonus ir tikruosius tautotyros darbininkus – ne žodžiais, bet darbais gaivinančius tautos savasties lobyną. Bemaž mano akyse buvo surengtos kelios tautotyros talkos – paskelbti ir realizuojami septyni pažintiniai projektai, ekspedicijos, akcijos, parašytos ir išleistos 24 knygos, organizuota 12 jų sutiktuvių; 1989–2009 m. leistas Tėvynės pažinimo draugijos entuziastų mėnraštis „Gimtinė“ (leidėjas ir red. K. Račkauskas – V. R.), kuriame išspausdinta per 6 tūkst. straipsnių, gaivinančių mūsų kultūrinio paveldo atmintį. <…> Išugdyta, ko gero, pirmoji Lietuvoje tautotyrininkų mokykla, iki šiol produktyviai ir pasiaukojančiai dirbanti ir stovinti Tautos kultūros paveldo sargyboje, aktyviai bendradarbiaujanti naujoje Tėvynės pažinimo draugijos iniciatyvoje – tęstiniame moksliniame leidinyje „Tautotyros metraštis“ („Mokslo Lietuva“, 2012 m. rugpjūčio 29 d.).
Draugijos darbo rezultatai ir jų sklaida
Metraštis pratęsė geriausias buvusio TPD laikraščio „Gimtinė“ tradicijas. 2010–2014 m. nemažai savo straipsnių jame yra paskelbę įvairių profesijų mokslininkai ir kiti autoriai: Juozas Elekšis, Janina Ivoškaitė, Apolonija Girdžiūnienė, Vytautas Indrašius, Jonas Laurinavičius, Gintautas Ereminas, Alvyra Girdžiūnienė, Julius Norkevičius, Janina Jankauskienė ir kt. Tai –mokslinės krypties, gyvosios istorinės ir kultūrinės atminties leidinys. Didžiausią jo dalį sudaro naujų etnokultūros tyrimų rezultatai ir straipsniai istorijos, kultūros bei kitomis temomis. Yra ir draugijos renginių aprašymų, knygų recenzijų.
TPD atliktus tautotyros, etnokultūros ir kitus mokslinius tyrimo darbus beveik visada vainikuoja knygos. Antai, buvęs pirmininkas, istorijos mokslų dr. Kazimieras Račkauskas yra parašęs per 10 knygų: „Aukštadvaris“ ir „Mano tėviškė“ (abi 2002), „Žvilgsnis į Bekštonis“ (2005), „Tautotyros pradmenys“ ir „Lietuvos deimančiukai“ (abi 2008), „Bekštonys“ ir „Tautotyros savanorių darbai“ (abi 2009), „Paparčių šviesos židinys: mokyklos praeities fragmentai“ (2010), „Tautos atminties sargybiniai“ (2012) ir kt.
Daug istorijos ir kraštotyros knygų apie Lietuvos ir JAV lietuviškas mokyklas bei žymius pedagogus nepriklausomybės metais yra taip pat išleidęs ir LPD narys, Lietuvos edukologijos universiteto, Edukacinių tyrimų instituto darbuotojas doc. dr. Jonas Dautaras (plačiau „Mokslo Lietuva“, 2014 m. gruodžio 29 d.).
Visuomenės, ypač kraštotyrininkų ir kitų specialistų dėmesio yra vertos draugijos įkūrėjo Tado Daugirdo premijos laureačių – prof. Onos Voverienės „Prie tautotyros versmių…“ (2009), „Tautotyros etiudai“ (2011) ir Elenos Mažeikienės (Telšių r.) „Tučiai – Žemaitijos kertelė“ (2010) knygos. TPD nariai gražiai pasitiko mokytojos Janinos Jankauskienės pasakojimus „Pedagoginės akvarelės“ (2007), tautotyrininkės Onutės Bleizgienės (iš Leipalingio) – „Skamba Gerdašių varpai“ (2008), kelis jos parengtus tautosakos rinkinius ir kitus draugijos narių leidinius.
Knygos ir jų sutiktuvės yra vienas iš efektyviausių būdų TPD mokslinės veiklos rezultatams populiarinti ir diegti į visuomenės gyvenimą. Jos padeda tyrimo rezultatams pasiekti visuomenę ir patekti į mokslinę apyvartą. Šios knygos papildo ir praturtina mūsų tautos mokslo bei kultūros paveldą, leidžia jį išsaugoti ateities kartoms. Pagaliau, šie renginiai turtina ir pačių draugijos narių profesinės žinias, didina jų išprusimą, žadina smalsumą, skatina kūrybingumą ir ryžtą mokslinei veiklai. Gal todėl knygų sutiktuvių tradicija draugijos veikloje gyvuoja jau daugiau kaip 20 metų. Reikia džiaugtis, kad dr. Kazimierui Račkauskui 2012 m. pasitraukus iš pirmininko pareigų, nauji TPD vadovai – istorikas dr. Jonas Rekešius ir Vilniaus skyriaus pirmininke Birutė Mikulytė – toliau tęsia tiek buvusias esmines tyrimų kryptis, tiek ir edukacijos renginių organizavimo tradicijas.
Apskritai, tarpukario metais ir atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, nebodama kai kurių sunkumų – šalies vadovų dėmesio stokos, nuolatinio lėšų stygiaus leidybai ir kitų – TPD atliko gana daug reikšmingų mokslo, edukacijos ir kultūros darbų. Siekdama žadinti ir stiprinti visuomenės tautinę dvasią ir kitų savo tikslų, TPD sutelkė darbui nemažai tuo suinteresuotų, aktyvių šalies gyventojų – tiek patyrusių mokslininkų, tiek kitų specialistų, tiek ir jaunimo. Tai sudarė gerą pagrindą jos veiklai šalyje tarpti ir plėtotis.
LR Seimui 2013 metais paskelbus šalyje 2015 metus Etnografinių regionų metais, o LMT sudarius komisiją, planą ir numačius lėšas, TPD ir kitoms visuomeninėms bendrijoms sužibo vilties kibirkštėlė sulaukti panašaus dėmesio ateityje. Didelių vilčių čia teikia ir tai, kad LR Seimas šį nutarimą priėmė „įvertindamas tai, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas“, kartu „pabrėždamas Lietuvos etnografinių regionų istorinę reikšmę ir savitumo puoselėjimo svarbą“ (iš LRS 2013 10 15 nutarimo Nr. XII-564).