Dr. Aldona Vasiliauskienė
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje saugoma daug Lietuvos istorijai svarbių ir vertingų dokumentų. Tarp jų ir Kupiškio Romos Katalikų Bažnyčios (RKB ) metrikų krikšto, kartais įvardintų kaip gimimo, santuokų ir mirčių, knygos. Metrikų knygos padeda nustatyti parapijoje dirbusius kunigus. Be to, jos yra labai svarbios bandantiems rasti giminaičius ir sudaryti savo genealoginį medį. Galbūt čia išvardytos bylos padės ieškantiems savo giminės šaknų. Rankraščių skyriaus 268-ajame fonde, Bažnytinių archyvinių dokumentų kolekcijoje saugomos bylos, sietinos su bažnyčių istorija.
Prof. Juozas Girdzijauskas yra rašęs: „Antanas Strazdas eilėraščių rinkinį „Giesmės svietiškos ir šventos“ išleido 1814 m. Tai buvo pirmas originaliosios lietuvių poezijos rinkinys. Strazdui tada buvo 54-eri metai (turėtų būti įrašyta: 58-eri – A. V.). Antrąjį rinkinį jis įteikė cenzūrai dar po dešimtmečio, turėdamas 64-erius metus (turėtų būti 68-eri – A. V.). Taigi Strazdo poezija yra jau nebejauno žmogaus kūryba. O tokioje kūryboje paprastai būna daugiau išminties. Strazdo poezijos išmintį brandino jo ilgas, vingiuotas, konfliktiškas gyvenimas.“ (Juozas Girdzijauskas, Lietuvių literatūros vagoje, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2006, p. 409–416). Daug žinių apie Strazdelį teikia Anykštėnų biografijų žinynas, tačiau ir šį žinyno straipsnį, ir kitus leidinius patikslina archyvinė medžiaga –Kupiškio Romos katalikų bažnyčios metrikų knygos.
Remdamiesi krikšto registracijos įrašais, nustatėme, kad 1785–1794 m. Kupiškyje klebonavo kanauninkas Ignas Ksaveras Kontrimas (1785–1786?), vikaravo (kai kur rašoma – viceprepozitus Cupisk) Motiejus Dryževičius (1782–1797), Juozapas Butkevičius (1783 06–1792), Juozapatas Dryževičius (kitur įrašyta Juozapo Dryženiko pavardė, 1788–1791), Antonius Drozdowski (Antanas Strazdelis, 1790–1791) ir Juozapas Daukša (1791–1798). Kupiškio vikaras kun. Antonius Drozdowski (1756 03 12–1789 03 28–1833 04 11) yra visiems žinomų giesmių „Pulkim ant kelių“ ir „Linksma diena mums nušvito“ autorius. Abi giesmes harmonizavo Juozas Naujalis. Tai vertingiausi poeto kūriniai, iš kurių pirmoji – tarsi himnas prieš šv. Mišias, o be antrosios – Velykų giesmės, neįsivaizduojamos Prisikėlimo šv. Mišios. Šis kunigas – tai Antanas Strazdas – geriau žinomas Antano Strazdelio vardu. Todėl toliau kun. Antonijų Drozdovskį mes ir vadinsime šiuo – Strazdelio – vardu.
Kitame Rankraščių skyriaus fonde F 150–62 yra svarbi byla kunigo Antano Strazdelio gimimo datai nustatyti. Joje yra tik vienas lapas – kunigo Antonius Drozdowski mirimo metrikos nuorašas. Ten parašyta, kad kunigas mirė 1833 m. balandžio 11 d. Kamajuose, sulaukęs 77 metų. Jį Kamajų kapinėse palaidojo vietos bažnyčios vikaras Juozapas Daukša balandžio 13 d.:
„N 56. Roku Pańskiego 1833 miesięca Kvietnia 11go dnia w Miasteczku Kamaiach umarł Xsiądz Antoni Drozdowski, Emeryt opatrzony SS. Sakramentami, maiący wieku lat 77, ktorego zwłóki pogrzebione zastały na mogile Parafialnej Komajskiey ad … księdza Jozeffa Dawkszy Wikarego Komajskiego r. b. kwietnia 13go dnia. Nuorašas originalui atatinka (parašas)“
Kunigas J. Daukša vikaravo Kupiškyje (1791 10 29–1797), pakeisdamas į Subačiaus parapiją iškeltą vikarauti kun. A. Strazdelį, kur pastarasis dirbo 1791–1792 m. Remiantis mirimo metrikos nuorašo tekstu, kuriame akcentuojamas mirusiojo amžius – 77 metai, būtina koreguoti ir kun. A. Strazdelio gimimo metus. Tai ne 1763 ar 1760 m., kaip nurodoma poeto kūrybai skirtoje literatūroje, bet 1756 m. Tai yra kadaise ir Vaclovo Biržiškos nurodyta Strazdelio gimimo data. Deja, vėliau jos nesilaikyta. (Tęsinys – kitame numeryje)