Dalia Šimkutė
Birželį minime dr. Algirdo Končiaus (1915 06 06–2006 11 17) – Vilniaus universiteto Gamtos-matematikos fakulteto dėstytojo, vieno iš Miškininkystės fakulteto įkūrėjų, vertėjo, akademinio skautų sąjūdžio nario – šimto metų gimimo jubiliejų. Žemaičių dailės muziejui buvo perduotas jo tėvo – etnografo, fiziko, profesoriaus Igno Končiaus ir jo šeimos archyvas – per tris tūkstančius vienetų, tarp kurių – asmeniniai laiškai, užrašai, rankraščiai, unikalūs miniatiūriniai drožiniai ir kt.
Tarpukario inteligento etalonas
A. Končius Žemaičių dailės muziejui perdavė per tris tūkstančius eksponatų – dokumentų, laiškų, rankraščių, miniatiūrinių drožinių, asmeninių daiktų iš savo šeimos archyvo. Nuotrauka iš Žemaičių dailės muziejaus fondų
Končius gimė 1915 m. Petrograde, į kurį pedagogai tėvai – Marija ir Ignas Končiai pabėgo, traukdamiesi nuo fronto. Jie grįžo Lietuvai atkūrus nepriklausomybę – 1922 m. A. Končius mokėsi Klaipėdoje, Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Vėliau, šeimai persikėlus į Kauną, mokslus tęsė „Aušros“ gimnazijoje, kurią baigė 1933 m. Tuo metu Lietuvoje dar nebuvo aukštųjų miškininkystės studijų, tad įstojo į Alytaus miškininkystės mokyklą. Tačiau šios mokymo įstaigos diplomu neapsiribojo ir 1935 m. išvyko studijuoti į Prahą, Miško inžinierių aukštąją mokyklą prie Karlo universiteto. Vokiečiams okupavus Čekoslovakiją, A. Končius, deja, diplomo nespėjo gauti. Jis grįžo į gimtąją šalį ir dirbo keliose urėdijose. Neturėdamas aukštojo mokslo diplomo, 1942 m. A. Končius baigė Vilniaus universiteto Miškų mokslų fakultetą, 1949 m. – Lietuvos žemės ūkio akademijos (dabar – Aleksandro Stulginskio universitetas) Miškų ūkio fakultetą. Parengė ir 1949 m. apgynė diplominį darbą „Auklėjimo kirtimai Lietuvoje“. 1972 m. apgynė disertaciją „Miškotvarka Lietuvos TSR kraštotvarkoje“, prisidėjo rengiant Lietuvos miškų kadastrą.
Straipsnis prieinamas tik prenumeratoriams. Dėl prenumeratos kreiptis į „Mokslo Lietuvos“ redakciją.