Romas Eidukevičius
2015 m. birželio 1 d. Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovėje vyko vienintelio Lietuvoje likusio gyvo nacistinės Vokietijos Štuthofo koncentracijos stovyklos kalinio, tų įvykių liudininko, rezistento Vladislovo Telksnio (Lankaičio) 100–ųjų gimimo metinių minėjimas.
Vladislovas Telksnys gimė 1915 m. birželio 1 d. Runionių kaime, Alantos valsčiuje. Lankė Aluntos pradinę mokyklą. Vėliau mokėsi Molėtų progimnazijoje.1938 m. Kaune baigė gimnaziją. 1938 -1939 m. mokėsi ir baigė Lietuvos kariuomenės puskarininkių mokykloje karo sanitarijos kursą. Priklausė Ateitininkų katalikiškai jaunimo organizacijai, 1940 m. įsijungė į rezistencinę veiklą. Sovietų specialiųjų tarnybų suimtas, įkalintas ir 25 m. nuteistas, karo pradžioje išlaisvintas. 1943 m. balandžio 27 d. „Žaibo“ spaustuvės administratoriumi dirbusį Vladislovą Telksnį ir dar 15 Kauno inteligentų vokiečių saugumo policija suėmė ir nuteisė už antinacinę veiklą. Taip po dviejų dienų jie atsidūrė Štuthofe.
Beveik po 11 mėnesių 28 kg sveriantį 29 metų Vladislovą Telksnį parvežė į Kauną – į tą pačią kamerą, kurioje 1940 m. buvo kalintas sovietų. Po kelių dienų buvo išleistas į laisvę. Vėl pradėjus domėtis vokiečių saugumo policijai, pasikeitė pavardę i
r tapo Vladu Lankaičiu. Su šeima nuo 1945 m. iki 1981 m. gyveno Ukmergėje, Šiauliuose. Dirbo felčeriu Saločiuose, Sidabrave, Šakynoje, Raudėnuose, Jonavoje. 1974 m. Šiaulių sovietinis saugumas išsiaiškino paslaptį. Trejus metus tyrė biografiją, tardė, išsiaiškinę paliko ramybėje. Nuo 1977 m. gyvena Vilijampolėje Kaune, name, kuriame 1958-1960 m. gyveno grįžęs iš tremties prezidentas Aleksandras Stulginskis. Su žmona Danute, garsaus lietuvių aktoriaus Donato Banionio seserimi, užaugino dvi dukras.
Sugiedojus Lietuvos himną, minėjimas prasidėjo vedančiojo LSMU doc. dr. Raimundo Kaminsko pranešimu. Vėliau jubiliatą sveikino ir dovanas įteikė valstybinių ir visuomeninių organizacijų atstovai. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Sigitas Šliažas įteikė „Kauno miesto burmistro Jono Vileišio pasidabruotą medalį“ nuo Kauno miesto savivaldybės mero Visvaldo Matijošaičio (pateikus Dainavos seniūnijai, Kovo 11-osios gatvės bendrijai). Organizacijos „Kovo 11-osios gatvės bendrija“ prezidentas dr. Raimundas Kaminskas Kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimo komiteto sprendimu už nuopelnus išsaugant Lietuvos laisvės kovų atminimo istorinį paveldą Vladislovą Telksnį apdovanojo „Lietuvos kovų didžiojo kryžiaus ordinu“.
Minėjime dalyvavo Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovės viršininkas mjr. Donatas Mazurkevičius, Kauno miesto savivaldybės Senjorų tarybos pirmininkas Gediminas Žemaitis, Kauno miesto savivaldybės administracijos Dainavos seniūnas Alvydas Malinauskas, tarptautinio labdaros ir paramos fondo „Pagalbos sparnas“ vadovas ats. plk. Algis Šimoniūtis. Jubiliatą sveikino ir jo garbei dainavo Kauno pilietinės bendruomenės centro „Dainava“ ansamblis „Brydė“ (vadovė Teofilė Vozbutienė). Prie sveikinimų prisijungė Lietuvos šaulių sąjungos, Lietuvos atsargos karininkų sąjungos (LAKS), LAKS Marijampolės apskrities skyriaus, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos, Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos, Kovo 11-osios gatvės bendrijos atstovai, giminaičiai, bičiuliai.
Savo išgyvenimus medicinos felčeriu dirbęs Vladislovas Telksnys (Lankaitis) aprašė knygose „Kamino šešėlyje“ (1990 ), „Trisdešimt treji metai svetima pavarde“ (1993 ), „Nuo Kėgžlio ligi Aluntos“ (1999), „Prašau sušaudyti“ (2007).
2001 m. Laisvės kovotoją Vladislovą Telksnį (Lankaitį) Prezidentas Valdas Adamkus yra apdovanojęs Vyčio kryžiaus penktojo laipsnio ordinu, 2010 m. Kauno miestas – už nuopelnus Kaunui ir Lietuvai pirmojo laipsnio Santakos garbės ženklu. Autoriaus ir Vladislovo Telksnio asmeninio archyvo nuotraukos. Autorius yra Lietuvos kariuomenės kūrėjas, vyresnysis seržantas.