(Apie išeivijos tautotyrininką, filosofą Juozą Girnių, minint 100-ąsias jo gimimo metines)
Prof. Ona Voverienė
Pabaiga. Pradžia Nr. 10 (542)
Tauta pabunda tik tada, kai joje subręsta tautinė sąmonė. Kol tautinė sąmonė nėra išsiskleidusi, tol tautos lyg ir nėra, nes ji pati savęs nežino. Tai ir parodo skirtumą tarp minios, etninės bendruomenės ir tautos. Tautą nuo minios ir nuo etninės bendruomenės skiria tautinės sąmonės išsiskleidimas. Tik įsižiebus tautinei sąmonei, minia arba etninė bendruomenė tampa tauta. „Kultūra kuria tautą, kaip objektą; tautinė sąmonė pažadina ją, kaip subjektą“ (ten pat, 92 p.). Taigi, tauta – tai kultūra, sąmonė ir valia, tai sąmoningai savo vienybę teigianti bendruomenė. Tauta susikuria suvokdama pati save ir norėdama būti sąmoninga ir valinga jėga.
Tautos žadintojui tauta yra idėja ir subjektas, ne tai, ką reikia tirti, o tai, ką reikia kurti ir į ką apeliuoti, kad tauta būtų tuo, kuo ji pati privalo būti. Tauta yra ir objektas, ir subjektas, faktas ir idėja, tikrovė ir uždavinys: „Ji turi turėti bendrų garbingų žygių praeityje ir bendrą tikslą dabartyje, būti drauge atlikus didelių dalykų ir norėti dar jų atlikti – štai esminė sąlyga tautai.“ (E. Renan).
Straipsnis prieinamas tik prenumeratoriams. Dėl prenumeratos kreiptis į „Mokslo Lietuvos“ redakciją.