J. Mačiūno orientalizmas ir fluxus estetikos principai

Prof. dr. Antanas Andrijauskas

Tęsinys. Pradžia Nr. 10 (542)

Dėl to in­te­lek­tu­a­lams skir­ta Schön­ber­go do­de­ka­fo­ni­ja bu­vo ver­ti­na­ma ne­igia­mai, o abst­rak­tusis me­nas – de­ka­den­tiš­kas, at­gy­ve­nęs me­nas, at­si­ri­bo­jęs nuo so­cia­li­nių tiks­lų. „Flu­xus tiks­lai, – ra­šė J. Ma­čiū­nas 1963 m. laiš­ke To­mui Schmi­tui, – yra so­cia­li­niai (ne es­te­ti­niai). Jie sie­ja­si su 1929-ųjų [sic!] LEF gru­pe Sovietų Są­jun­go­je (ide­o­lo­giš­kai) ir su laips­niš­ku dai­lių­jų me­nų (mu­zi­kos, te­at­ro, po­ezi­jos, gro­ži­nės li­te­ra­tū­ros, ta­py­bos, skulp­tū­ros ir t. t.) eli­mi­na­vi­mu. Tai mo­ty­vuo­ja­ma sie­kiu su­stab­dy­ti be­pras­mį me­džia­gų ir žmo­giš­kų­jų išteklių švais­ty­mą <…> su­teik­ti kū­ry­bai so­cia­liai kon­struk­ty­vų pa­vi­da­lą. To­kie yra tai­ko­mie­ji me­nai (in­dust­ri­nis di­zai­nas, žur­na­lis­ti­ka, ar­chi­tek­tū­ra, in­ži­ne­ri­ja, gra­fi­niai-spaus­tu­vi­niai me­nai, leidy­ba ir pan.) <…> Va­di­na­si, Flu­xus ka­te­go­riš­kai pa­si­sa­ko prieš me­no ob­jek­tą kaip ne­funk­cio­na­lią pre­kę, skir­tą par­duoti ir už­tik­ri­nan­čią me­ni­nin­ko pra­gy­ve­ni­mą. Lai­ki­nai jis ga­li at­lik­ti pe­da­go­gi­nę funk­ci­ją, mo­ky­da­mas žmo­nes me­no ne­rei­ka­lin­gu­mo ir kar­tu pa­ties ne­rei­ka­lin­gu­mo.“ [Flu­xus, 1988, p. 24].

Straipsnis prieinamas tik prenumeratoriams. Dėl prenumeratos kreiptis į „Mokslo Lietuvos“ redakciją.