Lietuvoje visuomenės sveikatos srityje daugiausia dėmesio skiriama vaikams ir mokiniams. Jau nuo vaikų darželio laikotarpio tėvai ir specialistai aktyviai prižiūri vaikų mitybos ir fizinio aktyvumo rodiklius. Taip pat aktyviai stebima ir rūpinamasi moksleivių sveika gyvensena. O kas, be jų pačių, rūpinasi šalies studentijos sveikata?!
Valstybės strateginiuose dokumentuose nerasime daug priemonių, skirtų būtent šios gyventojų grupės gyvensenai gerinti. O juk ji – aukštųjų mokyklų studentija – veikiausiai jau netrukus bus atsakinga už visos šalies ateitį ir perspektyvas. „Paradoksalu, bet susidaro įspūdis, kad Lietuvoje kalinių sveikata ir gerove rūpinamasi labiau, nei jaunos, aktyvios ir perspektyvios visuomenės dalimi, – teigia Lietuvos aerobikos federacijos prezidentė, Aleksandro Stulginskio universiteto Kūno kultūros ir sporto centro direktorė Roma Aleksandravičienė. – Negalime į tai žiūrėti užmerktomis akimis, todėl besirūpindami savo studentų sveikata norime „užkrėsti“ ir kitus.“
Ar galima suaugusiu tapusiam žmogui savo sveikata rūpintis tik pačiam? Galima, bet ar tai teisingiausias šalies politikos kelias? Neseniai pateikti pirmojo Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų sveikos gyvensenos tyrimo rezultatai verčia manyti – NE. Naujausias Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto lektoriaus, mitybos specialisto dr. Valerijaus Dobrovolskio atliktas pirmas išsamus šalies studentų gyvensenos tyrimas skelbia, kad šalies studentų sveikata gana prasta, o pokyčių – mažai. Tyrimas atskleidė didelį psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimą tarp studentų. Tyrimo duomenimis, per pastarąjį mėnesį alkoholį vartojo 84,9 proc., rūkė – 40,2 proc. studentų. Kas trečias studentas kada nors vartojo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Labiausiai paplitęs kanapių vartojimas.
Suprasdamos nerimą keliančias jaunimo sveikatos tendencijas, trys šalies aukštosios mokyklos nusprendė suvienyti jėgas ir įsteigė Sveikatą stiprinančių universitetų tinklą, prie jo kviečia prisijungti ir kitus Lietuvos universitetus. Birželio 3 d. Aleksandro Stulginskio universitete šio tinklo steigimo sutartį pasirašė 3 aukštosios mokyklos: jau penkmetį Sveikatą stiprinančio universiteto statusą ir sveikatinimo tradicijas turintis Aleksandro Stulginskio universitetas, tiesiogiai už sveiką gyvenseną atsakingas ir šios srities specialistus ugdantis Lietuvos sporto universitetas, sveiku ir gaiviu pajūrio oru kvėpuojantis Klaipėdos universitetas.
SSU tinklo tikslas – kurti tinklo narių mokymosi aplinką ir organizacijos kultūrą, kurios stiprintų universiteto bendruomenės ir visuomenės sveikatą, gerovę ir tvarumą, suteiktų asmenims galimybių siekti visapusiškos asmenybės raiškos ir laikytis sveikatą stiprinančių gyvensenos principų. Įsteigę šį tinklą, universitetai įsipareigojo saugoti ir stiprinti studentų ir darbuotojų sveikatą, sukurti palankią darbo ir mokymosi aplinką; sudaryti palankias sveikatai darbo sąlygas, plėtoti tinkamą vadovavimo politiką; ugdyti tvirtą studentų požiūrį į sveikatos stiprinimo koncepcijos vystymą bendruomenėje ir visuomenėje. Sveikatą stiprinančių universitetų tinklo sutartį pasirašiusiose 3 aukštosiose mokyklose šiuo metu studijuoja beveik 12 000 studentų. Parengta pagal Aleksandro Stulginskio universiteto Viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus vedėjos Lauros Žemaitienės informaciją