Dr. Alina Šveistytė, dr. Violeta Apšegaitė
Vilniuje gyveno ar lankėsi keli Nobelio premijos laureatai, tačiau apie Vilniuje gimusį šiuo apdovanojimu pagerbtą Andrew Victor Schally žinome mažai. A. Schally gimė 1926 m. lapkričio 30 d. ir savo vaikystę praleido Vilniuje. Apie tai, kad gimė Vilniuje, mokslininkas nurodo savo atsiminimuose ir autobiografijoje, paskelbtoje po šios premijos įteikimo. 1977 m. A. Schally ir prancūzų fiziologui Roger Guillemin’u Nobelio fiziologijos ir medicinos premija buvo įteikta už peptidinių hormonų gamybos smegenyse atradimą. Kartu su jais buvo premijuota ir Rosalyn Yellow už radioimuninio metodo, skirto hormonams kraujyje nustatyti, sukūrimą. Net ir dabar, nepaisydamas garbaus amžiaus, A. V. Schally tęsia mokslinius tyrimus JAV Majamio (Miami) universitete. Šiame straipsnyje trumpai apžvelgiame A. Schally atliktus neuroendokrinologijos, hormonų onkologijos darbus.
Pirmiausia paminėsime gyvenimo aplinkybes, dėl kurių atsiskleidė jo, kaip talentingo mokslininko, talentas ir asmenybės savybės. Rašydamos pasinaudojome paties A. Schally 1978, 1991, 2005 ir 2013 m. paskelbtais gyvenimo pasakojimais ir jo žmonos Anos Marijos Comaru-Schally prisiminimais. Apie gyvenimą Vilniuje ir Varšuvoje A. Schally labai mažai atsimena. Vaikystėje kalbėjo prancūziškai ir šios kalbos nepamiršo visą gyvenimą. O štai paauglystėje išmoktą lenkų kalbą, gyvendamas JAV ir kalbėdamas angliškai, ispaniškai ir portugališkai, primiršo.
Kokia A. V. Schally tautybė? Jis yra rašęs, kad jo protėviai buvo kilę iš Lenkijos, Austro-Vengrijos, Prancūzijos ir Švedijos. Todėl jo asmenybės formavimuisi įtakos turėjo ir etninis fonas, ir profesinė patirtis, įgyta įvairiose pasaulio valstybėse, ypač Didžiojoje Britanijoje. A. Schally motina – Marija Lanska – kilusi iš lenkų bajorų. Tėvas – Kazimieras Petras Schally – buvo profesionalus kariškis, Lenkijos kariuomenės brigados generolas, masonas, Lenkijos didžiosios ložės narys, labai gerbiamas asmuo Lenkijoje.
1939 m., prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, A. Schally su motina ir seserimi Helena penkerius metus praleido Rumunijos žydų ir lenkų bendruomenėje. Kaip jis pats rašo, tai padėjo išvengti holokausto. Gyvenimas Rumunijoje buvo sunkus, ir, kai 1945 m. atvyko į Škotiją, kur tuo metu gyveno jo tėvas, A. Schally pasijuto patekęs į rojų. Ne tiek dėl ekonominių sąlygų, kiek dėl skirtingo požiūrio į žmogaus teises Britanijoje ir Rytų Europoje. Net ir labai nepalankiomis sąlygomis gyvendamas nacių valdomoje Rumunijoje, A. Schally išmoko rumunų, italų, žydų kalbas, pramoko vokiškai. Be to, šis sunkus laikotarpis turėjo įtakos jo gyvenimui ir pasaulėžiūrai.
1946 m. A. Schally baigė vidurinę mokyklą Škotijoje ir iki 1950 m. Londono universitete studijavo chemiją. Būdamas 23 metų amžiaus, pradėjo dirbti jaunesniuoju moksliniu tyrėju Nacionaliniame medicinos tyrimų institute Londone. Ši patirtis padarė didžiulę įtaką visam jo gyvenimui. Vėliau A. Schally teigė, kad visa, ką jis pasiekė moksle, lėmė vadinamoji britiškoji patirtis ir galimybės, kurias jam suteikė ši šalis. Šiame institute dirbo visapusiškai išsilavinę mokslininkai, iš kurių net keliems vėliau buvo įteiktos Nobelio premijos. A. Schally sakė, kad britai jį išmokė mąstyti praktiškai ir lavinti protą. Čia jis išmoko tikslingai planuoti mokslinius eksperimentus, gerai apgalvoti darbų planą ir metodiką, skirti daug pastangų tyrimams atlikti. Institute vyravo labai šilti žmonių santykiai. Jauno tyrėjo, koks tada buvo A. Schally, darbą vertino ir skatino patyrę mokslininkai. Būtent veikla institute ir nulėmė mokslininko kelio pasirinkimą. A. Schally nesidomėjo politika, nors tuo metu jo tėvas buvo įsitraukęs į antikomunistinę veiklą.
1952 m. A. Schally atvyko į Kanados Monrealio (Montreal) universitetą studijuoti endokrinologijos. Baigęs universitetą ir 1957 m. įgijęs biochemijos mokslų daktaro laipsnį, A. Schally R. Guillemin’o buvo pakviestas dirbti į Hustono (Houston) universitetą Teksase, JAV. Abu mokslininkai domėjosi britų anatomo D. Harris’o dar 1937 m. išsakyta hipoteze, kad smegenų hipotalamusas (pagumbrys) per kraujo kapiliarus turi ryšį su svarbia vidaus sekrecijos liauka – hipofize. Tuo būdu smegenys ir per kraujo sistemą gali veikti gyvūno organizmą. R. Guillemin’as ir A. Schally norėjo išskirti iš hipotalamuso veikliąją medžiagą, kuri skatina hormono andrenokortikotropino sintezę hipofizėje. Dar dirbdamas Kanadoje, A. Schally su M. Saffran’u jau buvo nustatę, kad tokia medžiaga yra šiame smegenų audinyje.
Deja, A. Schally ir R. Guillemin’o penkerių metų darbas vienoje laboratorijoje nedavė teigiamų rezultatų. Šiai nesėkmei turėjo įtakos ir nesuderinami jų charakteriai bei arši konkurencija. Pasak paties A. Schally, normali konkurencija skatina darbą, tačiau tokio „šaltojo karo“ atmosfera jį žlugdo. Dėl nepavykusio darbo pradėta nepasitikėti jų mokslinėmis idėjomis, sulaukta net sarkastiško jų vertinimo Amerikos endokrinologų bendruomenėje. Kaip teigė A. Schally, kolegų skepticizmas jo ne tik nesužlugdė, bet, atvirkščiai, skatino dar uoliau dirbti, nes jis tikėjo savo idėjomis. Kai A. Schally tyrimai davė rezultatų, kai kurie žymūs specialistai, supratę šių tyrimų reikšmę, jį pripažino, atsikratė priešiškumo, patys dalyvavo jo tyrimuose, net tapo draugais.
Išsiskyręs su R. Guillemin’u, 1962 m. A. Schally pradėjo vadovauti Peptidų ir endokrinologijos tyrimų laboratorijai Tuluno universitete Naujajame Orleane. Čia jis dirbo iki uragano „Katrina“, sugriovusio ir jo laboratoriją (Pastaba: 2005 m. A. Schally persikėlė į Majamio universitetą Floridoje). A. Schally darbas Naujajame Orleane buvo sėkmingas – čia gauti svarbiausi jo neuroendokrinologinių tyrimų rezultatai. Iš kiaulės hipotalamuso buvo išskirti trys hormonai, vadinami liberinais, kurie skatina hipofizėje kitų hormonų – tropinų gamybą. 1969 m. išskirtas tiroliberinas (TRH), 1971 m. – gonadoliberinas (GnRH), 1975 m. – augimo hormoną hipofizėje slopinantis somatostatinas. Buvo nustatyta šių hormonų struktūra, atlikta jų sintezė, sukurta jų analogų ir antianalogų. Kaip jau minėta, 1977 m. už šiuos darbus A. Schally kartu su R. Guillemin’u, kuris iš avies hipotalamuso išskyrė tiroliberiną ir augimo hormoną skatinantį liberiną, buvo suteikta Nobelio premija. Mokslininkai savo darbais patvirtino D. Harris’o hipotezę.
1978 m. A. Schally pradėjo tirti hormonų panaudojimą gydant vėžinius susirgimus ir pavadino save hormonų onkologu. Jam vadovaujant buvo susintetinta gonadoliberino antagonistai, gonadoliberinų ir somatostatino citotoksiniai analogai bei kitos medžiagos, skirtos prostatos ir kitų reprodukcijos organų navikams bei jų metastazėms gydyti.
Schally nuolat pabrėždavo, kad jo mokslinio darbo sėkmei daug įtakos turėjo patirtis, įgyta Nacionaliniame medicinos tyrimų institute Londone, ir didelės pastangos siekiant užsibrėžto tikslo. Jis dirbdavo po 12–13 valandų per parą, tačiau daug dėmesio skyrė ir gerai fizinei būklei palaikyti. Kasdieninis plaukiojimas baseine ir pasivaikščiojimas buvo mėgstamiausi jo sportiniai užsiėmimai. Be to, labai domėjosi futbolu ir boksu, ir dabar yra Anglijos futbolo komandos sirgalius. Mėgo klausytis klasikinės muzikos: L. Bethoveno (Ludwig van Beethoven), F. Listo kūrinių ir Dž. Verdžio operų.
Vedybas su antrąja žmona Ana Marija Comaru laikė didžiausia savo gyvenimo sėkme. Jos mirtis (2004 m.) po kartu išgyventų 28 metų tapo didžiausiu A. Schally sielvartu. Ana Marija Comaru taip pat buvo endokrinologė. Su ja A. Schally susipažino, skaitydamas paskaitas Brazilijoje. Moteris įsitraukė į vyro mokslinę veiklą, jiedu laboratorijoje kartu dirbdavo net šeštadieniais. Ana Marija labai vertino savo vyrą, jo gilias žinias, didžiulį apsiskaitymą ir mokslinį sąžiningumą. Rašydamas straipsnius ar skaitydamas paskaitas, A. Schally visada paminėdavo ir savo bendradarbių pavardes, mokslinius kolektyvus, kurie dalyvavo jo atliekamuose tyrimuose, medicinos klinikas, kurios išbandydavo ar pritaikydavo jo sukurtus medikamentinius preparatus. Savo moksliniuose straipsniuose niekada nepamiršdavo pacituoti ir kitų mokslininkų, dirbančių ta pačia kryptimi, publikacijų. Darbo sėkmei, kaip teigė A. Schally, neužtenka talento, smalsumo, drausmės ir mokėjimo dirbti metodiškai. Dar reikia turėti ir šiam darbui palankių sąlygų. Panašu, kad tokias sąlygas, vykdant reikšmingus mokslinius tyrimus, jam suteikė Anglija, Kanada ir Naujasis Orleanas Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Už mokslinius nuopelnus A. Schally buvo apdovanotas Šiaurės ir Pietų Amerikos, Europos, Kinijos, Japonijos ir kitų universitetų honoris causa mokslo laipsniu ir kitais apdovanojimais.