Birželio 18 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Baltarusijos nacionalinė biblioteka ir Baltarusijos Respublikos ambasada Lietuvoje pristatė faksimilinį Turovo evangelijos leidinį. Pirmąkart atkurtas vienas seniausių LDK raštijos paminklų – XI a. Turovo evangelijos (trumpo šventadieniams skirtų evangelijų skaitinių rinkinio) fragmentas. LMA Vrublevskių biblioteka yra originalios rankraštinės knygos saugotoja, o Baltarusijos nacionalinė biblioteka – faksimilinio leidinio rengėja.
Šventadieniams skirtų evangelijos skaitinių rinkinio (žinomo Turovo evangelijos vardu) fragmentą 1865 m. Turove, netoli Minsko, dabartinės Baltarusijos Respublikos teritorijoje archeografinės ekspedicijos metu rado mokytojas Nikolajus Sokolovas. Rankraštinę knygą jis parvežė į Vilniaus viešosios bibliotekos Rankraščių skyrių. 1915 m. kartu su kitomis bibliotekos vertybėmis Evangelija buvo išvežta ir saugota dabartinėje Rumiancevų bibliotekoje Maskvoje. Po Antrojo pasaulinio karo ji sugrąžinta į Lietuvą ir perduota Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyriui. Išliko ir saugoma 10 Evangelijos lapų. Tai ankstyviausias rašto paminklas, saugomas Lietuvos Respublikoje, taip pat vienas iš keturiolikos išlikusių XI a. rašto paminklų bažnytine slavų kalba buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje. Evangelija pristato buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos stačiatikių bažnyčios dvasinės ir materialinės gyvensenos, knygos kultūros ištakas, atspindi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos multireliginį, kultūrinį, etninį ir visuomeninį kontekstą.
Baltarusijos nacionalinė biblioteka, gavusi rankraštinės knygos skaitmeninę kopiją iš LMA Vrublevskių bibliotekos, parengė faksimilinį rankraščio leidinį, išsaugodama visus originalo savitumus. Tai leidžia pateikti visos apimties vieną iš vertingiausių LDK kultūros paveldo artefaktų. Publikacija papildyta moksliniais komentarais, skirtais Turovo apylinkių ir pačios Turovo evangelijos istorijai. Baltarusijos nacionalinė biblioteka, vadovaujanti kaimyninės valstybės bibliotekų sistemai, yra daugybės reikšmingų informacinių išteklių saugotoja. Daugiau nei 90 metų bibliotekoje kaupiamas dokumentinis baltarusių tautinis paveldas. Bibliotekos fondą sudaro apie 10 mln. saugojimo vienetų. Ypač vertingas unikalus pusės milijono nacionalinių dokumentų, išleistų Baltarusijos teritorijoje nuo XIX a. pr. iki mūsų laikų, bei leidinių ir kitų istorinių šaltinių apie LDK rinkinys. Bibliotekoje saugoma daugiau nei 70 tūkst. retų ir senų knygų bei rankraščių, datuojamų XIV–XV amžiais. Baltarusijos nacionalinė biblioteka aktyviai kuria savus ir įsigyja pasaulio elektroninius išteklius, suteikdama laisvą prieigą prie jų. Parengė LMA Vrublevskių bibliotekos Komunikacijos skyrius