Agnė Grinevičiūtė
Jau nuspręsta, kas konkurse „Šlovės laboratorija“ (angl. – „FameLab“), rengiamame Jungtinėje Karalystėje, atstovaus Lietuvai. Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre (MKIC) vykusiame nacionaliniame finale nugalėjo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) biomechanikos studentė Ramunė Švaraitė. Vaizdžiai ir gyvai papasakojusi apie bioninės rankos protezą, ji pelnė ir žiūrovų simpatijų prizą.
Komisija, sudaryta iš VU Biotechnologijos instituto Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėjos prof. Aurelijos Žvirblienės, žurnalisto, žurnalo „Verslo klasė“ redaktoriaus Aurelijaus Katkevičiaus ir pirmininko, Kauno technologijos universiteto profesoriaus Arvaido Galdiko, išrinko tris labiausiai įstrigusius pranešimus. Be R. Švaraitės, išskirti dr. Ramūno Skaudžiaus pasakojimas apie europiu pakeistų granatų sintezę ir Dovydo Griciaus kalba apie XXI amžiaus mediciną.
Originalumas, charizma ir humoras
Pagal „Šlovės laboratorijos“ taisykles, vertinamas tris minutes trunkančios kalbos turinys, aiškumas ir dalyvio charizma. „Nebijokite būti savimi. Žmonėms įdomūs tik žmonės. Ir jumis žavėsis kaip žmonėmis, kurie be galo kuo nors susidomėję“, – konkurso pradžioje finalistus padrąsino komisijos narys A. Katkevičius. Visi vienuolika pranešėjų vienaip ar kitaip prikaustė žiūrovų dėmesį. VU medicinos studentė Jurgita Ivanauskaitė aiškino, kaip bakterijos tampa atsparios antibiotikams. Kad būtų paprasčiau sekti jos pranešimą, J. Ivanauskaitė sudėtingą procesą pavertė žaisminga vieno auksinio stafilokoko istorija.
VU Gamtos mokslų fakulteto Botanikos ir genetikos katedros vyresnioji specialistė Asta Stapulionytė, kalbėdama apie genotoksiškumo tyrimus, pasitelkė nuolat vykstančius, tačiau nematomus procesus. „Tie, kas manote, kad prieš penkias minutes buvote tokie patys, kokie esate dabar, pakelkite rankas. Kiekvieną akimirką mūsų organizme ląstelės auga, keičiasi, jose vyksta spontaninės mutacijos. Kol aš kalbėjau, šioje salėje mumyse numirė tūkstančiai ląstelių. Neišsigąskite, tai normalu“, – į žiūrovus kreipėsi ji.
VU Chemijos fakulteto atstovas, dr. R. Skaudžius pristatydamas europiu pakeistų granatų sintezę pašiepė tai, kad kai kurie cheminiai terminai per sudėtingi net informacinėms technologijoms. „Džiaugiuosi, kad šį pavadinimą sakau gyvai, nes kartais kompiuteris automatiškai pakeičia į žolių –gėlių metodą“, – šmaikštavo „Šlovės laboratorijos“ dalyvis.
- Gricius organų transplantaciją originaliai palygino su vos važiuojančia mašina. „Nuo vaikystės domiuosi medicina. Tačiau man niekada nepatiko organų transplantacija. Ji vis dar yra naudingas dalykas, tačiau man asocijuojasi su senelio „žiguliais“. Žinote, sugenda kokia nors detalė, tada ją pakeičiate naudota detale iš kito automobilio, kol ta sulūžta ir vėl reikia keisti. Bet žmogus – ne mašina, su juo negalima taip elgtis. Šiais laikais turime alternatyvą – audinių inžineriją“, – teigė jis.
Nugalėtoja R. Švaraitė atsinešė VGTU Medicinos, reabilitacinės ir kompensacinės technikos mokomojoje laboratorijoje bakalauranto sukurtą bioninio protezo prototipą. „Stengiausi pristatyti temą, kuri aktuali daugumai. Visi gali save su ja susieti. Pasaulyje – daugybė avarijų, atliekama labai daug galūnių amputacijų. Kiekvienam žmogui gali prireikti bioninės rankos“, – įsitikinusi studentė.
Mokslo komunikacijos svarba
Vienas pagrindinių „Šlovės laboratorijos“ tikslų – mokslu besidomintiems žmonėmis suteikti galimybė viešai pasidalyti savo entuziazmu, originaliais ir šmaikščiais būdais pristatyti pasirinktas mokslines temas ir idėjas. Vilniaus universitetas, tikėdamas, kad žinių perdavimas visuomenei padės atsikratyti nepagrįstų baimių, stengėsi, jog mokslinius procesus aiškintų kuo daugiau jaunųjų mokslininkų iš skirtingų sričių ir mokslo institucijų. „Ačiū, kad ryžotės atsistoti prieš didelę auditoriją ir pasidalyti savo žiniomis. Tikiuosi, kad dalyvių pastangos nesibaigs kartu su šiuo konkursu ir jie toliau, nesvarbu, kokie bus konkurso rezultatai, švies visuomenę“, – sakė universiteto vicerektorius ir mokslo prorektorius prof. Rimantas Jankauskas.
„Geriausiai apie mokslą pasakoja patys mokslininkai. Lietuvos mokslui šiandien puiki diena – apie jį kalbėjo iš savo auditorijų, kabinetų, laboratorijų ir slėnių išėję žmonės“, – džiaugėsi Britų tarybos Lietuvoje direktorius dr. Artūras Vasiliauskas. „Smagu, kad akademinėje bendruomenėje atsiranda vis daugiau jaunuolių, kurie vertina mokslo komunikacijos, jo populiarinimo reikšmę, supranta, jog pristatyti mokslo naujoves ir pateikti moksliniais faktais pagrįstus argumentus viešuose diskursuose yra mokslininko socialinė misija“, – teigė konkurso „Šlovės laboratorija“ vadovė Danguolė Kiznienė.
„Šlovės laboratorija“ – tai tarptautinis konkursas, ieškantis talentų, gebančių paprastai ir su aistra kalbėti apie mokslą. Konkursą organizavo Vilniaus universitetas kartu su Britų taryba. Informacinis partneris – naujienų portalas „Delfi.lt“, draugai: Vilniaus universiteto Studentų atstovybė, interneto TV laida „Mokslo sriuba“, leidykla „Šviesa“, kavinių tinklas „Coffee Inn“. Parengta pagal Vilniaus universiteto Informacijos ir ryšių su visuomene skyriaus pranešimą
