Nijolė VAIČIULĖNAITĖ-KAŠELIONIENĖ
Pabaiga. Pradžia Nr. 10 (542)
Lietuvos įvaizdis Chevalier de Boudono knygose
Lietuvos vaizdavimas de Boudono kūriniuose neabejotinai priklausė nuo auklėjimo uždavinių, kurių pagrindinis – ugdyti meilę tėvynei. Kyla klausimas: kokį patriotinį lavinimą gali suteikti auklėtojas užsienietis? Jo išeities pozicija – sava šalis ir asmeninė patriotizmo samprata. Beje, tokia pozicija palanki kultūrinių ryšių tyrimui, kadangi skatina įvairius palyginimo būdus. De Boudonas puikiai suvokia, kad bet kurios tėvynės meilės pagrindas yra tikslingas jos istorijos, tradicijų, kultūros pažinimas, skiepijantis pasididžiavimą savo šalimi, norą būti jos piliečiu ir pasiryžimą prireikus jai aukotis. Auklėjimo traktate autorius pažymi, kad princesė Julija yra lietuvė, iš tarnaujančios Lenkijai lietuvių didikų šeimos. Panaitė nešiojanti garbingą pavardę, minimą religiniuose Lietuvos analuose. Esą, Jogaila daug prisidėjo prie krikščionybės plitimo Lietuvoje, bet tik Julijos protėvio Radvilos atsivertimas tapo geriausiu pavyzdžiu lietuviams. Vilniuje, tolimų Julijos protėvių statytame mieste, matydami savo valdovą lenkiant galvą prieš kryžių, lietuviai pagaliau atsisakė savo stabų.
Straipsnis prieinamas tik prenumeratoriams. Dėl prenumeratos kreiptis į „Mokslo Lietuvos“ redakciją.