Lesterio universiteto (Jungtinė Karalystė) studento tyrimas aktualus visiems, nuolat paskendusiems savo mintyse, mat jaunajam tyrėjui pavyko apskaičiuoti, kiek laiko reikia mąstyti, kad šis mintinis darbas būtų įvertintas vienu britiškuoju pensu arba maždaug 1.4 euro cento.
Minėtojo universiteto Tarpdisciplininių mokslų centro studento Osarenkojės Uvuigbio (Osarenkhoe Uwuigbe) skaičiavimai rodo, jog vienu pensu būtų galima įkainoti 3 valandas 7 minutes ir 30 sekundžių mąstymo. Straipsnyje, publikuotame vietiniame universiteto žurnale „Journal of Interdisciplinary Science Topics“, pirmiausia bandoma išsiaiškinti, koks energijos kiekis yra reikalingas palaikyti žmogaus mąstymo procesą.
Paprastumo dėlei buvo laikoma, jog energijos kiekis, kurio reikia smegenų funkcionavimui, atitinka energijos kiekį, kurio reikia sąmoningo mąstymo procesui. Kaip žinia, smegenys suvartoja apie 20 procentų viso žmogaus kūno energijos.
Padaręs prielaidą, kad vidutiniam suaugusio žmogaus kūnui galima priskirti apie 100 vatų galią, studentas atitinkamai nustatė galios kiekį, tenkantį smegenyse vykstančiam mąstymo procesui – 20 vatų arba 20 procentų nuo bendro kūno galios kiekio.
Kadangi Jungtinėje Karalystėje už vieną elektros kilovatvalandę (kWh) vidutiniškai prašoma 16 pensų, vadinasi, 1 pensas atitinka 1000/16=62.5 vatvalandės (Wh). Padalinę šį skaičių iš smegenų galios, gausime laiką, kuris bus įkainotas vienu pensu: 62.5/20=3.125 valandos arba 3 valandos 7 minutės ir 30 sekundžių. Įdomu tai, kad Lietuvoje dėl mažesnės elektros energijos kainos mąstyti už 1 euro centą tektų gerokai ilgiau nei Jungtinėje Karalystėje. Pensus pavertus į euro centus ir atlikus analogiškus skaičiavimus taikant lietuvišką 0.129 EUR/kWh elektros energijos kainą, gauname, jog 1 euro centas atitinka 3 valandas 52 minutes ir 33 sekundes mąstymo Lietuvoje ir viso labo tik 2 valandas 13 minučių ir 56 sekundes mąstymo Jungtinėje Karalystėje. Skirtumas daugiau nei akivaizdus.
Bet grįžkime prie Lesterio universiteto studento darbo. „Vis dėlto šis modelis nėra tikslus, nes energijos kiekis, reikalingas smegenims funkcionuoti, nebūtinai atitinka energijos kiekį, tiesiogiai sietiną su mąstymo procesu, – teigia straipsnio autorius. – Smegenys pasižymi keliolika autonominių funkcijų, kurios vykdomos ir mąstymo proceso metu, todėl akivaizdu, kad pats mąstymas negali išnaudoti 100 procentų smegenims reikalingo energijos kiekio.“
„Būnant tikru mokslininku labai vertingas sugebėjimas yra tarpusavyje susieti milžinišką informacijos srautą ir išnaudoti anksčiau įgytas žinias bei įsisavintus metodus naujame kontekste, – pasakoja universiteto mokslininkė Šeril Harket (Cheryl Hurkett). – Tokių straipsnių publikavimas suteikia studentams neįkainojamos patirties ir pasitikėjimo savimi žengiant į akademinį pasaulį. Aš skatinu jų kūrybingumą, jeigu tik jie sugeba viską pagrįsti rimtais moksliniais faktais, teorijomis ir skaičiavimais.“