Pažangos veiksniai globalioje visuomenėje

Doc. dr. Renata Korsakienė (VGTU)
Prof. dr. Agota Giedrė Raišienė (MRU)

2015 m. birželio 18–19 d. įvyko trečioji europinė tarpdisciplininė konferencija „Progresą lemiantys veiksniai globalioje visuomenėje – 2015“. Ją organizavo Akademinė vadybos ir administravimo asociacija, Mykolo Romerio universitetas, Latvijos universitetas ir Šveicarijos „Trestle group“ fondas. Akademinės vadybos ir administravimo asociacijos patirtis, organizuojant jau trečią tokio pobūdžio renginį, parodė, kad mokslininkų ir praktikų diskusijos prisideda prie mokslinių tyrimų skatinimo, keitimosi naujausiais jų rezultatais ir įžvalgomis, skatina bendradarbiavimą tarp mokslo, verslo ir nevyriausybinių organizacijų. Kaip ir kasmet forumo tikslas buvo suburti mokslininkus, verslo ir nevyriausybinių organizacijų atstovus, tyrėjus ir studentus, pateikti savo tyrimų rezultatus ir įžvalgas apie globaliai visuomenei aktualias problemas. Pagrindinės šių metų forumo temos: užimtumas, inovacijos, švietimas, socialinė įtrauktis, klimatas ir energetika. Tokią forumo tematiką padiktavo ambicingi Europos Sąjungos tikslai, kuriuos numatoma pasiekti iki 2020 m.

Pirmąją konferencijos dieną pradėjo kviestiniai pranešėjai. Vilniaus Gedimino technikos universiteto prof. Manuela Tvaronavičienė pranešime „Tvari pramonės konkurencingumo plėtra: energetinio saugumo aspektai“ aptarė aktualias energetinio saugumo, ekonomikos augimo, aplinkosaugos ir ilgalaikio konkurencingumo problemas bei pasiūlymus, įgalinančius užtikrinti tvarią pramonės plėtrą. Balstogės (Bialystok, Lenkija) technologijos universiteto docentas Wieslaw Urban pranešime „Lean valdymas paslaugų sektoriuje – vertės grandinės požiūris“ forumo dalyviams išdėstė Lean valdymo metodo galimybes paslaugų versle ir pasidalino savo, kaip verslo konsultanto, praktine patirtimi bei įžvalgomis. Latvijos universiteto profesorė Biruta Sloka, nagrinėdama temą „Internetinės rinkodaros problemos Latvijos įmonėse – įmonių tyrimo rezultatai“, aptarė su kolegomis vykdytą tyrimą, kurio užsakovas – „Swedbank“ Latvijos padalinys. Šiame tyrime buvo siekiama išsiaiškinti įmonių atstovų požiūrį į internetinę rinkodarą ir atskleisti pagrindines jos problemas. „Trestle group“ vykdomasis direktorius ir jos fondo tarybos narys Ralph Schonenbach pranešime „Poveikis visuomenei remiant moteris verslininkes kylančios ekonomikos šalyse“ nagrinėjo Šveicarijoje įkurto fondo veiklą , skatinant moterų verslumą šiose šalyse. Nepelno organizacijos, veikiančios jau dešimt metų, veikla yra pagrįsta nuostata, kad verslumas ne tik prisideda prie ekonomikos augimo, bet ir skatina visuomenės pažangą. Svečias aptarė pagrindinius vykdomus projektus ir pasidalino gerąja patirtimi, kaip fondas padeda stiprėjančios ekonomikos valstybių verslininkėms užmegzti ryšius su verslo profesionalais, ugdyti reikiamus gebėjimus ir plėsti verslą.

Antrojoje ir trečiojoje konferencijos dalyse savo mokslinių tyrimų rezultatus pristatė ir įžvalgomis pasidalino tiek jaunieji, tiek ir patyrę mokslininkai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos, Lenkijos, Slovakijos, Ispanijos, Rumunijos. Mokslininkai, kalbėdami apie atliktų tyrimų rezultatus, akcentavo globaliai visuomenei kylančias problemas. Pavyzdžiui, Mykolo Romerio universiteto profesorė Vaiva Zuzevičiūtė pasidalino išvadomis apie tai, kodėl studentai, aktyviai besinaudojantys socialiniais tinklais, studijuodami nėra linkę naudotis e-mokymosi įrankiais, ir pateikė pasiūlymus šioms problemoms spręsti. Rygos technikos universiteto atstovė Linda Kauškale analizavo ekonominių veiksnių poveikį statybų ir nekilnojamojo turto sektoriams ir aptarė šių sektorių perspektyvas. Vilniaus universiteto docentė dr. Raminta Pučėtaitė nagrinėjo pasitikėjimo reikšmę plėtojant etišką organizacijos kultūrą. VGTU docentė dr. Renata Korsakienė ir VU profesorė dr. Danuta Diskienė aptarė aktualią entreprenerių ir formalių vadovų asmenybinių bruožų reikšmingumo temą. Lenkijos atstovė Elžbieta Krawczyk-Dembicka nagrinėjo technologijų valdymo problemas įmonėse. MRU profesorė Agota Giedrė Raišienė ir doc. dr. Steponas Jonušauskas analizavo informacinių technologijų vartojimo rutinos poveikį organizacijų darbuotojų gyvenimo kokybei.

Antrosios konferencijos dienos pranešimai buvo perskaityti šiose sekcijose: ekonomikos konkurencingumas ir globalus tvarumas; verslo ir vadybos sėkmės veiksniai; humanitariniai mokslai socialinei raidai. Visi pranešimai sukėlė daug diskusijų. Jas apibendrinę mokslininkai ir praktikai teigė, kad valstybės ekonomikos raida ir visuomenės transformacijos, sukuriančios daug socialinių, kultūrinių ir technologinių problemų, skatina ilgalaikius kryptingus mokslinius tyrimus, galinančius atskleisti šių problemų sprendimo būdus.

Išleistas ir konferencijos leidinys, kuriame pateiktos skaitytų pranešimų išplėstinės santraukos. Leidinio adresas: http://forum.avada.lt/images/dokumentai/AVADA_EIF_2015_abstracts.pdf. Rengiant konferenciją paramą suteikė Lietuvos mokslo taryba.

Autorės yra Akademinės vadybos ir administravimo asociacijos atstovės