Tarptautinės verslo studijos
Nuolat kintanti geopolitinė ir ekonominė aplinka skatina Lietuvos verslo atstovus ieškoti naujų saugių eksporto ir verslo rinkų Vakaruose, todėl auga specialistų, išmanančių šių rinkų ekonominius procesus, poreikis. Lietuvos organizacijų, tokių kaip Ekonominių ir teisinių konsultacijų centras (ETKC) ar Nacionalinės plėtros institutas, atlikti specialistų poreikio Lietuvoje tyrimų rezultatai patvirtina, kad Lietuvai tampant svarbiu pasaulio ekonomikos dalyviu, eksporto šalimi ir plečiantis užsienio šalių kapitalo įmonių veiklai, globalus verslas didina paklausą ekonomistų, žinančių ir galinčių vertinti tarptautinius procesus ir jų pokyčius globaliame kontekste. Tai patvirtina ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos katedros vedėja prof. Violeta Pukelienė. Pasak jos, aktualiu tampa ne tik Lietuvos, bet ir ES rinkų išmanymas. „Verslo subjektus vis labiau domina orientacija į Vakarų Europos rinkas kaip į saugias verslo plėtros bei eksporto alternatyvas. Tokiai situacijai susiklosčius, ypač svarbūs tampa specialistai, turintys ne tik ekonominių žinių, bet ir suprantantys verslo ypatumus kintančioje makroekonominėje aplinkoje ir už savo šalies ribų“, – teigia profesorė. Šią nuomonę palaiko ir Alternatyviosios Nobelio premijos 2003 m. laureatas, Filipinų universiteto profesorius, politikos analitikas W. Bello („Business Miror“, 2009), teigdamas, kad tarptautinės ekonomikos srities specialistai ypač laukiami besivystančiose šalyse.
Tarptautinė studijų ir praktikos paklausa kasmet didėja
Pastaraisiais metais pastebėta, kad darbdaviai ypač vertina darbuotojų tarptautinę patirtį, tad studijos daugiakultūrinėje aplinkoje, studijų galimybių užsienyje realizavimas, dalyvaujant įvairiose mainų programose, geros užsienio kalbos žinios tampa svarbiu konkurenciniu pranašumu jaunam, veržliam specialistui. Tyrimų (HEGESCO, 2004) rezultatai parodė, kad vienas iš dešimties absolventų, neturinčių darbo ar studijų užsienyje patirties studijų laikotarpiu, darbo ieško ilgiau nei patirties įgijęs užsienyje. Ypač ši tendencija ryški naujose ES šalyse, tarp jų ir Lietuvoje.
VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto (EVF) absolventas Martynas Prievelis per savo studijų metus mokėsi trijuose universitetuose: VDU, pagal dvigubo diplomo programą baigė vadybos studijas Liuveno katalikiškajame universitete Belgijoje ir pagal „Campus Europae“ programą buvo išvykęs į Trento universitetą Italijoje. Vaikinas teigia, kad VDU EVF iš tiesų gali didžiuotis studijų kokybe, tarptautiškumu ir bendruomene, o studijos daugiakultūrinėje aplinkoje, be profesinių žinių, turi ir daugybę kitų pranašumų. „Profesiniu aspektu studijos Belgijoje ir Italijoje man leido įgyti platesnį supratimą apie šių šalių verslo ir ekonomikos aktualijas, įvertinti egzistuojančius skirtumus. Paskaitas universitetuose skaitydavo dominuojančių pasaulinių kompanijų, tokių kaip „L’Oréal“, „Ernst & Young“, „Procter & Gamble“ ir pan. atstovai. Tai sudarė puikias galimybes gilintis į tai, kuo gyvena šių dienų verslas, kas lemia jo sėkmę ir su kokiomis problemomis jis susiduria. Tačiau tai ne viskas. Studijos suteikia tarpkultūrinės patirties, galima bendrauti ir mokytis kartu su studentais iš viso pasaulio, kelti savo konkurencingumą darbo rinkoje, tobulinti užsienio kalbų žinias“, – studijų patirtimi dalinasi EVF absolventas, kuris šiuo metu dirba mokesčių konsultantu tarptautinėje įmonėje „Ernst & Young“.
Nuo Lietuvos iki Kanados
„Plati orientacija yra viena geidžiamiausių specialisto savybių šiandienos verslo aplinkoje, o studijos anglų kalba bei daugiakultūrinė studijų aplinka, apimanti tarptautinę studentų auditoriją ir dalines studijas ar praktiką partnerių universitete ar įmonėje, praplečia integravimosi į vietinę ir tarptautinę darbo rinkas galimybes, tad yra taip reikalingos sėkmingam karjeros startui“, – įsitikinusi prof. V. Pukelienė. Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanės doc. dr. Ritos Bendaravičienės teigimu, siekdamas atsiliepti į rinkos lūkesčius, VDU EVF ruošia plačios orientacijos, daugiakalbius ekonomikos bakalaurus pagal Europos ekonomikos studijų programą. „Europos ekonomikos studijų programa skirta veržliems, analitiškai ir tarptautiškai mąstantiems jaunuoliams, kurie gebės analizuoti šiuolaikinius ekonomikos procesus dinamiškos integruotos aplinkos sąlygomis ir susijusius sprendimus priims derindami teorinį pasirengimą, reikalingą suvokti ekonominių reiškinių esmę, su praktiniu ekonominių procesų pažinimu“, – akcentuoja R. Bendaravičienė. Jos teigimu, Europos ekonomikos studijų programos absolventai gali dirbti ekonomistais ir analitikais įvairiose Europos ir pasaulio šalių tarptautinėse verslo ir finansų įmonėse bei viešojo sektoriaus organizacijose.
Absolventai puikiai integruojasi darbo rinkoje
Neseniai Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atlikta specialistų kvalifikacijų žemėlapio pirminė analizė atskleidė, kad 2013 m. įgijusių ekonomikos bakalauro kvalifikacinį laipsnį VDU absolventų darbo užmokestis, praėjus 12 mėn. po studijų baigimo, buvo didesnis nei šalies tos pačios krypties bakalauro kvalifikacinį laipsnį tais pačiais metais įgijusių asmenų darbo užmokesčio vidurkis, o įsidarbinimas pastaraisiais metais siekė 80 proc. (MOSTA, 2015).
EVF dekanė R. Bendaravičienė atkreipia dėmesį, kad atlyginimo dydį karjeros pradžioje lemia ne tik įsisavintos ir demonstruojamos specialybės žinios ir asmeniniai gebėjimai, bet ir vis didesnę įtaką bei „įspūdį“ darbdaviams kelia būtent įgyta tarptautinė studijų ir darbo patirtis. Parengta pagal VDU informaciją
VDU mokslininkė – apie „skurdo kultūros“ problemų sprendimus
Kodėl vieni žmonės skursta, o kiti uždirba daug pinigų ir gali džiaugtis gyvenimu? Ar skurstantieji yra patys kalti, nes per mažai dirba, priima nerealius ir nepagrįstus sprendimus ir per mažai rūpinasi ateitimi? Ar kalta visuomenė, kuri nesugeba skurstantiesiems suteikti reikalingų išteklių, galimybių daugiau uždirbti ir patiems sumažinti skurdą? Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sociologijos katedros docentės dr. Jūratės Imbrasaitės teigimu, skurdas nėra tik ekonominė problema – nereikėtų ignoruoti socialinių normų, vertybių ir socialinės praktikos. Nereikėtų pamiršti, kad vadinamoji „skurdo kultūra“ perduodama dar vaikystėje. Būtent iš tėvų vaikai išmoksta požiūrio į darbą ir laisvalaikio praleidimo formas, įgyja pagrindinių bendravimo ir darbo komandoje įgūdžių.
„Socialiniuose moksluose vartojama sąvoka „skurdo kultūra“, kurios pagrindinė idėja yra ta, kad, ankstyvojoje vaikystėje kopijuodami tėvų elgesį, vaikai išmoksta pagrindinių elgesio modelių. Tyrimai rodo, kad šeimos socialinė padėtis turi didelį vaidmenį vaikų sėkmei mokymo įstaigose ir profesinėje veikloje. Dažnai, visiškai to nenorėdami, ugdymo įstaigų darbuotojai skirtingai elgiasi su skirtingo socialinio statuso vaikais, nes aukštesnio statuso vaikai paprasčiausiai yra jiems artimesni savo elgesiu, požiūriais ir skoniu. Aukštesnio statuso žmonėms sunku suvokti žemesnio statuso žmonių problemas“, – pasakoja docentė.
Visuomenė suteikia sąlygas, individui svarbu išmokti naudotis
Mokslininkė sako, kad daugybę nelygybės apraiškų galima rasti vien pažvelgus į mokyklos sienlaikraštį ar interneto puslapį – nuotraukose matomi įvairaus socialinio statuso vaikai, o vargingesni iš jų, skurstantieji, gauna nepakankamai pagalbos ne tik namuose, bet ir vaikų darželiuose ar mokyklose. Tokios nelygybės mažinimas, vienodų galimybių užtikrinimas yra vienas svarbiausių klausimų, kuriuos sprendžia socialinė politika – viešosios politikos sritis, skirta rūpintis žmogaus poreikiais, troškimais ir gyvenimo kokybe. Šios srities problemos – nedarbas, skurdas, pensijos, švietimo prieinamumas, gimstamumo mažėjimas ir t. t. – yra vienos svarbiausių, tačiau jos reikalauja kompleksinių sprendimų, o šie savo ruožtu ateina supratus, ką galime padaryti, kad rastume priimtiną pusiausvyrą tarp individo ir visuomenės atsakomybės.
„Svarbu pabrėžti, kad valstybė tik sukuria sąlygas, kaip naudotis ištekliais, patenkinti poreikius, o atskiri individai patys turi mokėti ir sugebėti jomis naudotis. Socialinės politikos žinios padeda geriau suvokti visuomenės procesus, mokėti įvertinti konkrečios politinės priemonės sėkmę ar nesėkmę, suvokti socialinių grupių poreikius“, – paaiškina J. Imbrasaitė.
Svarbu suprasti, kad valstybė pinigų negamina
Kalbant apie skurdą, dažnai pernelyg susikoncentruojama ties ekonominiais sunkumais, tačiau svarbu suprasti, kad viskas sukasi ne tik apie pinigus. Tikrosios nepasitenkinimo gyvenimu priežastys neretai aprėpia platesnius dalykus, nei banko sąskaitoje matomi skaičiai. J. Imbrasaitė įsitikinusi, kad platesnio požiūrio į socialines problemas mūsų visuomenei dar trūksta. „Nepasitenkinimą gyvenimu lemia ne tik ekonomika – tarkim, pakanka prisiminti Kiniją, kurios ekonomika yra tarp greičiausiai augančių pasaulyje, tačiau Kinija taip pat išsiskiria dideliu savižudybių skaičiumi. Tad tikrų socialinių problemų priežasčių reikėtų ieškoti giliau. Reikėtų skatinti visuomenę domėtis socialinėmis inovacijomis, ypač mokykloje – pilietinis sąmoningumas, skurdas ir kitos sudėtingos problemos yra mūsų visų bendras reikalas“, – sako J. Imbrasaitė.
Kita medalio pusė – politikų gebėjimas deramai informuoti tautą apie savo veiklą. „Geras politikas turėtų ne tik atsižvelgti į visuomenės nuomonę, bet ir tinkamai paaiškinti, kodėl ta nuomonė galbūt klaidinga arba kodėl negalima įgyvendinti to, ko jų prašoma. Man ypač patiko, kaip finansų ministre dirbo Ingrida Šimonytė. Ji gebėjo paprastai pristatyti sudėtingus ekonominius klausimus visuomenei. Tuomet ir piliečiai skatinami būti supratingesni, aktyvesni, domėtis, kaip galima apginti savo interesus, pagaliau – suprasti, ką reiškia „tuščias biudžetas“, kad valstybė pinigų negamina“, – tvirtina VDU docentė.
Anot sociologės, piliečių ir politikų bendradarbiavimą skatina objektyviais įrodymais paremta socialinė politika, kai, dirbdami kartu su ekspertais, specialistais, remdamiesi faktais, politikai randa geriausius sprendimus. Pavyzdžiui, Bristolyje savivaldybių darbuotojai mielai dalyvauja mokslinėse konferencijose ir klausia pačių mokslininkų nuomonės apie savo parengtų miesto planų tinkamumą.
Vietoj pamokslo – interviu su narkomanu
Vis dėlto vien žinių neužtenka. Docentės teigimu, svarbu akcentuoti ir pagarbą taisyklėms, įstatymams ir tikrą, o ne formalų problemų sprendimą. „Kartais žmonės turi žinių, bet nesistengia kažko imtis, rasti geriausių idėjų, galvoti strategiškai. Turėtume daugiau leisti patiems žmonėms veikti, įgalinti juos būti savarankiškais – visose srityse. Teorija yra viena, o praktika – visai kas kita. Tarkim, gali pamokslauti apie narkotikus, bet bus daug efektyviau, jei studentas pats darys tyrimą apie tai, pavyzdžiui, ims interviu iš narkomanų – noras vartoti dings visam laikui“, – patikslino J. Imbrasaitė.
Socialinės politikos supratimą, reikalingą tokioms problemoms spręsti, suteikia ir Lietuvos universitetai. Vytauto Didžiojo universitete siūloma socialinės politikos bakalauro programa – tarpdisciplininė, todėl leidžia geriau perprasti tokius kompleksinius klausimus, kurie neretai neapsiriboja vien nacionalinės valstybės lygmeniu. „Mūsų dienomis socialinė politika yra viena svarbiausių viešosios politikos sričių, leidžianti analizuoti socialines problemas iš globalios perspektyvos, integruojant politologijos, sociologijos, ekonomikos dalykus. Iki šiol šalyje trūksta specialistų, suvokiančių valstybės, savivaldos, piliečių vaidmenį sprendžiant socialines problemas – tokia programa Lietuvoje tikrai reikalinga“, – sako docentė. Pateikė Martynas Gedvila. Parengta pagal VDU svetainės informaciją