Geriausiems Lietuvos studentams – vardinės LR prezidentų stipendijos
Geriausiems Lietuvos studentams paskirtos vardinės LR prezidentų stipendijos. Kazio Griniaus, Antano Smetonos, Aleksandro Stulginskio, Jono Žemaičio ir Algirdo Brazausko stipendijos ateinančiais mokslo metais už puikius akademinius pasiekimus atiteks dvidešimt aštuoniems universitetų ir kolegijų studentams. Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė pasirašė įsakymą dėl prezidentų stipendijų 2015–2016 studijų metams skyrimo. Gabiausiems valstybinių aukštųjų mokyklų studentams kasmet numatoma iki trisdešimt vardinių stipendijų – po penkias kiekvienai iš šešių studijų sričių. Technologijos mokslų studentams skiriamos Jono Žemaičio, socialinių mokslų – Algirdo Brazausko, biomedicinos mokslų – Kazio Griniaus, fizinių mokslų – Aleksandro Stulginskio, humanitarinių mokslų ir meno studijų atstovams atitenka Antano Smetonos vardo stipendijos.
Iš universitetų studentams šiemet paskirtų 24-ių stipendijų po septynias gaus Vilniaus ir Kauno technologijos universiteto studentai, trys keliaus į Šiaulių universitetą, po dvi – į Lietuvos sveikatos mokslų ir Vytauto Didžiojo universitetus, po vieną stipendiją atiteks studentams iš Klaipėdos ir Mykolo Romerio universitetų bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos. Iš keturių kolegijoms skiriamų stipendijų po dvi nusipelnė Kauno ir Vilniaus kolegijų studentai. Iš kiekvienai studijų sričiai numatytų penkių vardinių stipendijų po vieną skiriama kolegijų studentui (190 eurų – 5 bazinių socialinių išmokų dydžio), po dvi – siekiantiems bakalauro laipsnio universitetuose (190 eurų) ir po dvi – magistrantūros studentams (266 eurai – 7 bazinių socialinių išmokų dydžio).
Kandidatūras stipendijoms teikia aukštosios mokyklos, jas vertina Lietuvos mokslų akademijos ekspertai. Prezidentų stipendijos skiriamos vieneriems studijų metams už gerus akademinius pasiekimus ir aktyvią mokslinę veiklą. Kandidatai stipendijoms atrenkami atsižvelgiant į mokymosi rezultatus, studijų, mokslinės ir meninės veiklos įvertinimus, dalyvavimą konkursuose, ekspedicijose, mokslinės praktikos projektuose, paskelbtus mokslo darbus ir kt. Prezidentų vardines stipendijas, siekiant pagerbti Lietuvos Respublikos prezidentus ir paskatinti geriausius Lietuvos studentus, Švietimo ir mokslo ministerija įsteigė 1995 m.
Tarptautinėje fizikos olimpiadoje Lietuvos moksleiviai pelnė sidabro ir bronzos medalius
Lietuvos atstovai vėl skynė laurus tarptautinėse olimpiadose. Iš Indijoje surengtos fizikos olimpiados mūsų mokiniai parsivežė sidabro ir bronzos medalius. Mumbajuje vykusioje tarptautinėje fizikos olimpiadoje Vilniaus licėjaus abiturientas Gintautas Kamuntavičius (mokytoja Danutė Aleksienė) pelnė sidabro medalį, o Vilniaus Žvėryno gimnazijos abiturientui Vytautui Strimaičiui (mokytojas Ovidijus Kavaliauskas) atiteko bronza. G. Kamuntavičiui tai jau antrasis tarptautinėje fizikos olimpiadoje iškovotas sidabro medalis. Praėjusiais metais šis Lietuvos atstovas sidabrą parsivežė iš Kazachstane vykusios olimpiados. Elvinui Ribinskui iš Mažeikių Gabijos gimnazijos (mokytoja Elena Kryževičienė) ir Tadui Indrelei iš Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijos (mokytoja Roza Miliajeva) įteikti pagyrimo raštai.
Lietuvos komandai vadovavo ir pasiruošti padėjo Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto profesorius habil. dr. Edmundas Kuokštis ir VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslo darbuotojas, profesorius habil. dr. Pavelas Bogdanovičius. 46-oji tarptautinė fizikos olimpiada vyko liepos 5–12 dienomis. Joje dalyvavo daugiau nei 90 šalių atstovai.
Alantoje – lituanistinė stovykla vaikams iš Rusijos
Liepos 13 d. Alantoje (Molėtų r.) vyko unikali amatų diena. Čia tradicinių lietuvių amatų – kalvystės, juostų rišimo, vilnos vėlimo – mokėsi Rusijos Šiaurės ir Sibiro lietuvių vaikai, atvykę į jiems skirtą lituanistinę stovyklą Lietuvoje. Renginyje dalyvavo švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. Ji ne tik stebėjo, kaip vaikai mokosi juostų rišimo ar vilnos vėlimo meno, bet ir pati išbandė kalvio amatą. Kaip teisingai kalti įkaitusią geležį, ministrei aiškino dešimtmetis iš Karelijos Respublikos šiaurės vakarų Rusijoje, pats visą dieną mokęsis kalvystės meno.
„Labai svarbu, kad mūsų tremtinių anūkai ir proanūkiai atvažiuoja į Lietuvą ir turi galimybę mokytis lietuvių kalbos. Kai kurie jų su lietuvių kalba susiduria pirmą kartą, išmoksta tarti pirmuosius žodžius lietuviškai. Taip pat jie susipažįsta su Lietuvos kultūra ir etnokultūra, lanko Lietuvos istorijos ir geografijos pamokas. Visa tai itin svarbu, norint, kad Rusijos kraštuose gyvenantys lietuviai išsaugotų savo identitetą, stiprintų ryšius su Lietuva“, – teigė švietimo ir mokslo ministrė. Kalvystės amatą išbandęs dešimtmetis Lietuvoje lankosi antrą kartą. Gegužės pabaigoje jis su visa šeima dalyvavo 43-iajame tarptautiniame folkloro festivalyje „Skamba skamba kankliai“, o dabar atvyko pasimokyti lietuvių kalbos.
Kaip pagrindinį tikslą – lietuvių kalbos pradmenis – įvardijo ir šešiolikmetė viešnia iš Karelijos Respublikos. „Lietuvių kalbos mokausi pirmą kartą. Sunkoka, bet aš labai noriu išmokti. Lietuvoje esu pirmą kartą, nes mano giminės seniai gyvena Rusijoje. Man čia viskas patinka – ir aplinka, ir vaikai, aplankėme kitus miestus, daug išmokome“, – teigė stovyklautoja.
Tokio pobūdžio stovykla Lietuvoje vyksta trečią kartą. Šiemet joje mokosi 56 lietuvių kilmės vaikai ir jaunuoliai iš Sankt Peterburgo, Maskvos, Petrozavodsko, Irkutsko, daugiausia – lietuvių tremtinių palikuonys. Stovyklautojai mokosi lietuvių kalbos, lietuviškų dainų ir šokių, tradicinių patiekalų gamybos, susipažįsta su Lietuvos kultūra ir etnokultūra, dalyvauja kultūrinėse pažintinėse išvykose į žymias Lietuvos vietas. Vyksta Lietuvos istorijos ir geografijos pamokos. Švietimo ir mokslo ministerija organizuoja stovyklą siekdama, kad tokio pobūdžio stovyklos taptų gražia tradicija, padedančia Rusijos kraštuose gyvenantiems lietuviams mokytis lietuvių kalbos, išsaugoti tautinę kultūrą, palaikyti ir stiprinti ryšius su Lietuva. Ministerijai talkina Alantos technologijos ir verslo mokykla ir regioninė visuomeninė organizacija „Sankt Peterburgo lietuvių nacionalinė kultūros autonomija“. Pirmą kartą tokio pobūdžio stovykla buvo organizuota 2013 m. Alantoje ir Birštone.
Vyriausybė pritarė Mokslo ir studijų įstatymo keitimui
Valstybė sudarys sutartis su aukštosiomis mokyklomis, studijos bus finansuojamos pagal valstybės užsakymą, o studentams bus nustatyta priėmimo kartelė. Taip pat universitetai galės siūlyti trejų metų trukmės bakalauro studijas, o į doktorantų rengimą bus kviečiamas įsitraukti verslas. Tokioms Švietimo ir mokslo ministerijos pateiktoms Mokslo ir studijų įstatymo pataisoms pritarė Vyriausybė. „Turime daryti viską, kad mūsų jauni, veržlūs, talentingi žmonės liktų studijuoti Lietuvoje, gautų aukščiausios kokybės išsilavinimą ir turėtų visas galimybes realizuoti savo gebėjimus – užsiimti tyrimais, įgyvendinti savo idėjas ir kurti darbo vietas sau bei kitiems. Privalome orientuotis į aukštą studijų ir mokslo kokybę, efektyviau naudoti valstybės skiriamą finansavimą ir skatinti mokslą aktyviai bendradarbiauti su verslu. Taip sukursime inovacijomis grįstą ekonomiką ir užtikrinsime socialinę gerovę“, – teigė švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė.
Esminė įstatymo naujovė – sutartys su aukštosiomis mokyklomis – leis parengti daugiau tokių specialistų, kurių labiausiai trūksta šalyje, o kokybiškai dirbančios aukštosios mokyklos galės gauti didesnį valstybės finansavimą. Naujuoju įstatymo projektu siūloma, kad valstybė su aukštosiomis mokyklomis kas trejus metus pasirašytų sutartis, kurios apibrėžtų valstybinės aukštosios mokyklos veiklos kryptis ir studentų priėmimo reikalavimus bei sudarytų sąlygas formuoti valstybei reikalingų specialistų užsakymą ir rengimą, kelti studijų ir mokslinių tyrimų kokybę ir tarptautiškumą. Įstatymo projekte numatyta, kad, atsižvelgiant į sutarčių vykdymo rezultatus, valstybinei aukštajai mokyklai gali būti skiriama iki 5 proc. papildomų lėšų nuo jai paskirtų valstybės biudžeto asignavimų.
Finansuojant studijas, įstatyme numatoma įtvirtinti valstybės užsakymo principą. Studentų priėmimą siūloma organizuoti valstybės finansuojamas studijų vietas planuojant smulkiau – ne tik pagal studijų sritis ir krypčių grupes, bet ir pagal atskiras kryptis, o menų studijose – ir pagal programas. Tai leistų efektyviau paskirstyti biudžeto finansavimą valstybei reikalingoms specialybėms. Minimalūs reikalavimai taptų privalomi stojantiesiems tiek į valstybines, tiek į nevalstybines aukštąsias mokyklas. Tai užtikrintų studijų kokybės augimą ir vienodus priėmimo reikalavimus stojantiesiems.
Siekiant geresnio absolventų įsidarbinimo, aukštosios mokyklos privalėtų konsultuoti studentus apie karjeros galimybes. Atsižvelgus į kitų Europos šalių praktiką, įstatymo pataisose numatoma galimybė taikyti lanksčią studijų trukmės apimtį. Universitetai galėtų vykdyti trejų metų trukmės bakalauro studijas.
Naujausios pasaulinės aukštojo mokslo plėtros tendencijos siekia į doktorantūros procesą tiesiogiai įtraukti žinioms imlų verslą. Todėl įstatymo projekte numatoma galimybė mokslo ir studijų institucijoms doktorantūrą vykdyti kartu su verslo subjektais. Taip bus skatinamas bendradarbiavimas, o verslas kartu su universitetais galės atlikti rinkoje pritaikomus aukštos kokybės mokslinius tyrimus.
Aukštųjų mokyklų valdyme siekiama įtvirtinti, kad pagrindiniai principai būtų atsakomybės ir atskaitomybės dermė. Aukštosios mokyklos taryba būtų sudaroma tiek iš vidinių, tiek iš išorinių narių, universitetuose atrenkamų – senato, o kolegijose – akademinės tarybos nustatyta tvarka, vieną narį skirtų švietimo ir mokslo ministras. Lemiamą balsą taryboje, priimant sprendimus, turės akademinės bendruomenės nariai.
Naujasis Mokslo ir studijų įstatymo projektas bus pateiktas svarstyti Seimui.