Artūras Paulauskas
Bepiločiai orlaiviai gynybos srityje naudojami jau nuo Antrojo pasaulinio karo. Augant jų populiarumui, technologijos sparčiai tobulėjo. Tačiau dabar ne vienos šalies kariuomenė pradėjo dairytis į priešingų – antidronų – sistemų kūrimą. Dronams paplitus kasdienybėje, vis daugiau jų pradėta naudoti komerciniams tikslams. Jau kelintus metus dronai muša savo populiarumo rekordus. Jie naudojami įvairiais tikslais ir tarnauja tokiose srityse, kaip fotografija, filmų gamyba, komercija, reklama ir pan. Dažnas žmogus, pastebėjęs virš galvos skraidantį droną, turbūt nesusimąsto, kokiems tikslams ši skraidyklė naudojama.
Nuo pramogų iki šnipinėjimo
Bepiločius orlaivius dažnai galime pastebėti įvairių švenčių ar renginių metu, kai fotografijos entuziastai, naudodamiesi dronais, bando iš viršaus įamžinti renginio detales. Tokios skraidyklės yra labai patogios, kadangi gali pakilti į nemažą aukštį su pritaisyta kamera ir perduoti nufotografuotus vaizdus drono savininkui. Iš aukštai darytos nuotraukos dažnai užgniaužia kvapą ir suteikia daug malonių įspūdžių, praturtina tradicinę fotografiją.
Dronai taip pat yra puikūs pagalbininkai išradingiems rinkodaros specialistams, kurie juos naudoja kaip mobilų reklamos plotą, taip populiarindami įmonių produkciją. Tokiais reklaminiais dronais per renginius, šventes ar susibūrimus galima pasiekti didelę auditoriją. Yra tekę girdėti, kad reklaminiais dronais skraidoma aplink stiklinius verslo biurų pastatus, siekiant žmonėms parodyti reklamuojamą prekę.
Dronai naudojami ir viešajam saugumui užtikrinti. Tačiau vis labiau keliama problema dėl žmogaus privatumo pažeidimų, kadangi dronų naudojimo tikslai gali būti ir ne tokie teigiami. Lietuvoje jau ne kartą dronus pastebėjo gyvenamųjų rajonų padangėse, virš individualių namų. Čia dronas gali būti pasitelktas kaip žvalgybos priemonė apžiūrėti galimą vagystės objektą. Po tokios žvalgybos daug lengviau yra išsirinkti namą apiplėšti. Tokia pasiruošimo nusikaltimams forma gali būti naudojama prie visų objektų teritorijai žvalgyti, o vėliau pasiruošti vykdyti nusikaltimus. Dronas taip pat gali būti pasitelkiamas tam tikrai informacijai rinkti, žmonėms, transporto priemonėms sekti ir daugeliui kitų nusikalstamų veikų.
Dronai jau yra sukėlę ne vieną incidentą, kurių metu vienaip ar kitaip buvo padaryta žala. Žinomas atvejis, kaip miško gesinimo operaciją pertraukė skraidantis dronas. Dėl jo ugnį gesinantis sraigtasparnis turėjo stabdyti savo darbą, stengdamasis išvengti susidūrimo su neaišku kieno valdomu dronu. Visi gerai pamena, kai mėgėjo valdomas dronas nukrito JAV Baltųjų rūmų kieme, taip sukeldamas sumaištį tarp apsaugininkų. Žinomi ir keli galimo šnipinėjimo atvejai. Didžiojoje Britanijoje neatpažintas dronas buvo pastebėtas virš gamyklos, kurioje statomi laivai Karališkajam laivynui. Prancūzijoje keli skraidantys dronai buvo pastebėti virš atominės elektrinės teritorijos.
Priemonių imasi ir kariuomenė, ir verslas
Dronai kelia grėsmę ir civilinei aviacijai. Koncernas MBDA, kuriam priklauso orlaivius „AirBus“ gaminanti įmonė, jau išbandė lazerines technologijas, kuriomis bandymu metu buvo numušami dronai. Prancūzija taip pat svarsto pasirašyti sutartį su kariuomene, kad ši kurtų technologijas, leidžiančias aptikti ir neutralizuoti dronus. Sparčiai augant susidomėjimui antidronų sistemomis, jau kuriami prototipai ir technologijos, leisiančios kovoti su nepageidaujamais dronais, juos aptikti radarais ir neutralizuoti. Pasak „The Wall street Journal“, antidronų sistemos nėra pigios, valstybėms jos gali atsieiti daugiau nei milijoną JAV dolerių. Tačiau tokiomis sistemomis jau domisi JAV, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Azija. Su dronų naudojimu susijusių problemų turi visos šalys. Deja, reglamentavimas nėra iki galo sutvarkytas ir tai reikalauja nemenkų teisinių diskusijų. Teisinis reglamentavimas turi nepažeisti privatumo, valstybės ir žmonių interesų, bet kartu ir nekliudyti sėkmingai komercinei veiklai.
Lietuvoje bepiločių orlaivių teisinis reglamentavimas kol kas dar žengia pirmuosius žingsnius. Civilinės aviacijos administracija 2014 metais parengė Bepiločių orlaivių naudojimo taisykles, kuriomis iš dalies reglamentuojamas dronų naudojimas, tačiau šių taisyklių nėra paisoma. Būtina daugiau diskutuoti. Turi būti atsižvelgiama į bepiločių naudojimo ypatumus, kai skraidoma virš gyvenamųjų namų, didelių žmonių susibūrimų, kad būtų išvengta neigiamų pasekmių. Seime jau yra įstatymo projektas, kuris už netinkamą dronų naudojimą numato administracinę atsakomybę. Pagal Bepiločių orlaivių naudojimo taisykles, savivaldybės turi teisę nusistatyti ribas, kur dronai negalėtų skraidyti, tačiau kol kas tai vyksta itin vangiai.
Svarbu apibrėžti ir bepiločių orlaivių valdytojų atsakomybę, jei dronas naudojamas ne pagal paskirtį, o galimai nusikalstamais tikslais, pažeidžiant nustatytas taisykles. Taip pat reikia spręsti ir privatumo pažeidimo klausimą bei atsakomybę už tai. Lieka neatsakytų klausimų, kuriuos turime spręsti dabar, kai dronų naudojimas įgauna pagreitį.
Parengta pagal LR Seimo pranešimą. Autorius yra LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas